Įmonių pastangos sumažinti išlaidas ir užsienio kompanijų augantis susidomėjimas sukuria pagrindą rinkos plėtrai.
Paslaugų nuoma arba „outsourcing‘as“, kaip žargonu mėgstama vadinti šį verslo modelį, nėra eilinis kompiuterininkų išradimas. Tai Lietuvoje jau bene dešimtmetį besitęsianti tendencija, prasidėjusi nuo to, kad įmonės pradėjo atsisakyti savo valytojų, apsaugos darbuotojų ir ėmė pirkti paslaugas iš specializuotų įmonių, nustojo investuoti į biurus ir juos nuomojo.
Paslaugų nuomos banga atsirito ir iki informacinių technologijų (IT) sektoriaus, o prasidėjęs sunkmetis plėtrą tik paspartino, nes įmonės ėmė ieškoti būdų, kaip optimizuoti savo veiklą.
Tuo tarpu IT paslaugų nuomą siūlančios įmonės intensyviai žvalgosi į Vakarų šalių rinkas. Šiose didėja susidomėjimas kultūriškai artimomis šalimis iš Rytų bei Vidurio Europos. Lietuvos įmonės čia turi gerų perspektyvų.
Skatina akcininkai
„Daugelis įmonių savo veiklos efektyvinimą mato kaip procesų automatizavimą. Ir tai sudaro galimybes informacinių sistemų plėtrai“, − teigė UAB „Baltic Data Center“ verslo vystymo skyriaus direktorius Arūnas Stankevičius. Dėl to visame pasaulyje IT paslaugų rinka nuo krizės nukentėjo mažiausiai − skaičiuojama, kad jos sumažėjimas šįmet sieks vos 3−5 proc.
Lietuvoje šiuo metu IT paslaugų nuoma domisi visų sektorių įmonės, ypač tos, kurioms informacija ir jos pasiekiamumas bet kuriuo metu yra kritiškai svarbus verslui. Akivaizdžiausi pavyzdžiai yra finansų sektorius, mažmeninės prekybos įmonės.
„Baltic Data Center“ atstovų teigimu, nors kol kas Lietuvoje aktualiausios paprasčiausios paslaugos, pavyzdžiui, įrangos talpinimas duomenų centre, bet vis dažniau bendrovei yra perleidžiamos užsienio kompanijų vidinių IT padalinių funkcijos, klientai prašo papildomų paslaugų, tokių kaip: sistemų, kompiuterinių darbo vietų ar net visos IT infrastruktūros valdymas.
Didžiosios įmonės, nepaisydamos sunkmečio, ir toliau vykdo savo pradėtus projektus. Nes juos sustabdyti kainuotų daug brangiau − reikėtų vienu metu išlaikyti tiek senas procedūras ir tvarkas, tiek ir naujas. Taip pat atsiranda ir naujų projektų − jie kol kas nevykdomi, tačiau ruošiamasi ir, situacijai tapus aiškesnei, būtų pradėti įgyvendinti.
Nemažą įtaką bendrovių veiksmams turi akcininkai iš užsienio šalių, kurie su IT paslaugų nuoma yra susidūrę anksčiau ir supranta jos naudą. Tai pastebima skandinaviško kapitalo įmonėse, ypač bankuose.
Aktyviai sąnaudas siekia mažinti visos įmonės, tačiau kai kurios tai daro ties didelės rizikos riba. Pasak A. Stankevičiaus, dažniausiai pasitaiko du pasirinkimai: arba įmonė prisiima didelę riziką pradėdama dirbti su partneriu, kuris neturi aiškių metodologijų, patirties, bet siūlo pigesnius sprendimus, ir taip sumažina išlaidas. Arba visai bankrutuoja.
Tuo tarpu „Hewlett-Packard“ vadovaujantis konsultantas Aras Valentinavičius įžvelgia ir kitų grėsmių. Anot jo, nemažai Lietuvos įmonių yra tiesiog nepasiruošusios perduoti savo IT ūkio valdymo išorės kompanijoms − jose nėra sutvarkytos ir standartizuotos procedūros.
Valstybės institucijos dar neišnaudoja galimybių
Tiesa, IT paslaugų nuoma dar mažai domisi valdžios institucijos. A. Stankevičius nurodė tik Vyriausiąją rinkimų komisiją, kuri balsavimo apskaitos sistemą perka kaip paslaugą, neturėdama nei savo administratorių, nei įrangos. Šioje situacijoje laimi tiek klientas, tiek ir teikėjas. Paslaugų teikėjas nesusiduria su problema, kuomet nėra standartizuoti IT procesai.
Organizacija, kurios IT ūkis yra tvarkingas, jo valdymą atiduodama išorės kompanijai, gali sutaupyti 15−20 proc. išlaidų.
Anot jo, viena Belgijos vyriausybių, aptarnaujanti 6 mln. gyventojų, ir kurioje, įskaitant įvairias agentūras, dirba 30 tūkst. žmonių, visą IT ūkį konsolidavo į vieną ir atidavė jį valdyti išorės kompanijai. Jų teigimu, toks požiūris jiems padėjo sutaupyti 30 mln. eurų (apie 100 mln. litų).
„Tai yra tos užslėptos galimybės, kuriomis niekas nesidomi ir nebando išnaudoti“, − sakė jis.
„Gali būti ir taip, kad išlaidos nemažės, tačiau už tuos pinigus bus pasiūlyta gerokai aukštesnė kokybė, negu IT ūkį prižiūrint patiems. Kita galimybė − greičiau įgyvendinti projektus, paleisti reikalingas sistemas, nes išorinės kompanijos turi daugiau patyrusių specialistų. Esame turėję tokių projektų, kai įmonėms reikėdavo veikiančios sistemos po 6 mėnesių, tokio projekto pačios įmonės nubūtų sugebėjusios įgyvendinti laiku“, – pasakojo A. Stankevičius.
Suaktyvėjo paslaugų eksportas
Aktyvėja ne tik vietinė IT paslaugų nuomos rinka, bet didėja ir eksporto galimybės − krizės paveiktos užsienio kompanijos dairosi partnerių, kuriems galėtų perduoti valdyti savo IT ūkį, sistemas.
Vienas pavyzdžių − „Barclays“ banko IT centro įsteigimas Lietuvoje yra geras pasiekimas kuriant Lietuvos, kaip šalies, kur yra aukšto lygio specialistai ir paslaugos, į kurią galima perkelti savo IT veiklą, įvaizdį. Šis centras bus vienas iš 4 „Barclays“ IT centrų, jo specialistai rūpinsis padalinių IT infrastruktūra, jos tobulinimu, naujų sistemų diegimu.
Šįmet užklausų, pasiūlymų dalyvauti konkursuose ir kitų kontaktų su potencialiais klientais iš užsienio skaičius, A. Stankevičiaus teigimu, išaugo 3–4 kartus. „Tai ir dėl Lietuvos didėjančio žinomumo, ir mūsų pačių veiksmų, aktyvaus ėjimo į kitas rinkas“, − sakė jis.
A. Stankevičiaus nuomone, tai, kad TEO LT grupės, kuriai priklauso „Baltic Data Center“, akcininkė yra „Telia Sonera“, suteikia gerą užnugarį − klientams tai yra patikimumo garantas. „Tai jau atrodo ne šiaip įmonė su 180 specialistų, įsisteigusi prieš 8 metus, bet kompanija, už kurios stovi patikimas ir žinomas akcininkas“, − sakė jis.
Šiandien tęstinių IT paslaugų eksportas sudaro apie 20 procentų visų BDC pajamų.
Dairosi Rytų ir Vidurio Europoje
Susiformavo kelios tendencijos, kurios džiugina Lietuvos IT paslaugų nuomą teikiančias bendroves. Pirmiausia, Vakarų Europoje atliktos apklausos rodo, kad dabar jau nuomojančios IT paslaugas įmonės žada padidinti nuomos apimtis.
Antra − nemažai Vakarų kompanijų jau atsikando Indijos bei Kinijos kompanijų paslaugų ir dairosi į Rytų bei Vidurio Europos šalis. Nors Lietuva negali konkuruoti kaina, šalies įmonės turi kitų privalumų.
Pasaulio ekonomikos forumas 2009−2010 metų Pasauliniame konkurencingumo tyrime tarp Lietuvos konkurencinių pranašumų mini infrastruktūrą, naujausių technologijų buvimą, plačiajuosčio, mobiliojo ryšio skvarbą, kompiuterių panaudojimą, matematikos ir tiksliųjų mokslų išsilavinimą turinčių specialistų skaičių.
Kitoje − 2008−2009 m. informacinių technologijų ataskaitoje, Pasaulio ekonomikos forumas Lietuvą pagal pasirengimą naudoti ITT teikiamas galimybes įvertino 35 vieta. Tai − viena aukščiausių pozicijų tarp ES naujokių bei kitų Rytų Europos šalių. Keliomis pozicijomis Lietuvą lenkia tik Čekija ir Slovakija, kiek aukščiau yra Estija.
Lietuvos privalumai − kvalifikacija ir kultūra
„Lietuvos specialistų kainos dar yra mažesnės nei Vakarų šalyse, tačiau didesniais privalumais įvardinčiau kultūrinį artumą ir verslo etikos bendrumą su Vakarų šalimis. Taip pat didesnį stabilumą ir mažesnę riziką, palyginus su didžiosiomis Rytų šalimis, − sakė A. Stankevičius. − Be to, norint pirkti paslaugas iš Indijos, Kinijos, reikia turėti didelę darbų apimtį − bent keliems šimtams žmonių. Lietuvoje galima dirbti su mažesniais projektais, mes esame lankstesni, diegiame naujas, efektyvias duomenų centrų technologijas, tokias kaip „Kyoto“, aušinimo skysčiu.“
„Oracle“ technologijų konsultantas Gintautas Fokas pabrėžė, kad Lietuva turi didelį potencialą teikti duomenų centrų paslaugas užsienio įmonėms, nes specialistai yra aukštos kvalifikacijos, šiaurietiška bendravimo kultūra, žodžio laikymasis ir vis dar žemesnis darbo užmokestis nei Vakarų valstybėse, galų gale, net ir klimatas Lietuvoje yra labiau tinkamas naujausioms duomenų centrų technologijoms diegti.
„Vienintelis apribojimas ryžtingam užsienio rinkų užkariavimui − nepakankama patirtis parduodant intelektualiąsias paslaugas už Lietuvos ribų. Turime labai gerus administratorius, projektų vadovus, tačiau reikia daugiau pastangų įdėti į paslaugų pardavimą“, − kalbėjo G. Fokas.
Rinkos ekspertai pažymi ir dar kelis Lietuvos specialistų privalumus. Jie yra kūrybingi, darbštūs ir gali sėkmingai vadovauti daugianacionalinėms projektų komandoms. Pasak jų, lietuviai neretai pasižymi tuo, ko stokojama Indijoje − jie gali pasiūlyti tinkamą problemos sprendimą, o ne tik atlikti veiksmus, vadovaudamiesi instrukcijomis.
HP vadovaujantis konsultantas A. Valentinavičius pažymi, kad šalies įmonėms derėtų labiau kooperuotis, kai kalba eina apie IT paslaugų eksportą, ir imtis specializuotų, siauresnio profilio projektų, kur galėtų labiau atsiskleisti lietuvių privalumai. Anot jo, lietuviai yra labai geri sistemų architektai.
„BDC įgyvendintas „DnB Nord“ banko projektas yra kaip kelrodė žvaigždė. Šis pavyzdys parodė, kad įmanoma Lietuvoje įgyvendinti tokio dydžio projektus, nepaisant skeptiškų nuomonių, kad mažai turime resursų. Tai veikia kaip katalizatorius partneriams ir jiems dirbti jau būna lengviau“, − aiškino G. Fokas.
Taigi, pradžia yra gera − artimiausi keleri metai yra lūžio taškas, kurių metu spręsis ar Lietuvos IT paslaugų įmonės tinkamai pasinaudos šiais pagrindais įsitvirtindamos tarptautinėje rinkoje. Tuo pačiu tai laikotarpis, kai šalies įmonės gali persitvarkyti, nusikratyti nereikalingų išlaidų, tapti našesnėmis ir konkurencingesnėmis vidaus bei tarptautinėje rinkoje, pasiruošti grįžtančiam ekonomikos augimui.