Praėjusią savaitę Lietuvoje lankėsi tarptautinės korporacijos „Microsoft“ technologijų vadovas Centrinei ir Rytų Europai Wilfriedas Grommenas. Susitikdamas su valstybinio sektoriaus ir verslo atstovais jis didžiausią dėmesį skyrė efektyvesniam IT panaudojimui ekonominio sunkmečio sąlygomis ir informacinių sistemų suderinamumui.
Praėjusią savaitę Lietuvoje lankėsi tarptautinės korporacijos „Microsoft“ technologijų vadovas Centrinei ir Rytų Europai Wilfriedas Grommenas. Susitikdamas su valstybinio sektoriaus ir verslo atstovais jis didžiausią dėmesį skyrė efektyvesniam IT panaudojimui ekonominio sunkmečio sąlygomis ir informacinių sistemų suderinamumui (angl. interoperability).
Šiomis dienomis viešoje erdvėje aktyviai svarstomos įvairiausios galimybės efektyviau organizuoti valstybės valdymą ir taupyti mokesčių mokėtojų lėšas. Pateikiama įvairių pasiūlymų, susijusių su efektyvesniu informacijų sistemų panaudojimu valstybės institucijose. Vieni rekomenduoja diegti tik pigiausiai kainuojančius IT sprendimus, kiti ragina naudotis tik atvirojo kodo programomis. Apibendrindamas šią situaciją, Wilfriedas Grommenas pasidalino įžvalgomis, apie ką vertėtų pamąstyti siekiant didžiausio efektyvumo.
Taupymo laikotarpiu sėkmę nulems profesionalus IT valdymas
„Kaip ir kitos pasaulio šalys Lietuvos valstybė šiuo metu sprendžia panašias problemas: ieško būdų mažinti veiklos išlaidas ir tuo pačiu gerinti gyventojų aptarnavimo kokybę“, – sakė W.Grommenas. Pasak jo, artimiausiais metais skirtingų organizacijų efektyvumą smarkiai įtakos tai, ar profesionaliai valdomos informacinės technologijos. Remdamasis pasaulinės IT rinkos tyrimų kompanijos „Gartner“ duomenimis, W. Grommenas pabrėžė, kad informacinės technologijos taps vienu iš trijų svarbiausių veiksnių, nulemsiančių sėkmingus arba nesėkmingus veiklos rezultatus. Pasak jo, neretai pastebimas požiūris į IT tik kaip į išlaidų eilutę įmonės balanse, yra pasenęs. Jį keičia pragmatiškas IT galimybių suvokimas ir išnaudojimas. „Organizacijos turi labai išsamiai išanalizuoti, kaip jos gali panaudoti IT savo tikslų pasiekimui, ir priimti gerai apskaičiuotus sprendimus“, – teigė W. Grommenas.
Esmė – ne programinės įrangos tipas, o sistemų suderinamumas
Komentuodamas svarstymus apie tai, kad valstybės institucijos turėtų naudotis tik atvirojo kodo programomis, W. Grommenas paragino gerai įvertinti visus susijusius aspektus – augantį gyventojų poreikį elektroninėms paslaugoms, techninę ir programinę įrangą bei jų priežiūros kaštus. Pasak specialisto, programinės įrangos licencijų kaina dažniausiai siekia 5–10 proc. visų eksploatacijos kaštų, kurių didžiąją dalį sudaro techninės įrangos, administravimo ir eksploatacijos, taip pat ja besinaudojančių vartotojų aptarnavimo išlaidos. „Pereinant prie atvirojo kodo programų, tikimasi sutaupyti, tačiau dažnu atveju bendri IT priežiūros kaštai net išauga“, – teigė W. Grommenas. Dažniausiai problemos kyla būtent dėl skirtingų sistemų tarpusavio nesuderinamumo - tai priverčia skirti papildomas lėšas naujiems techniniams ir programiniams sprendimas, sukelia nepatogumus naudojantis ir prižiūrint sistemas. „Ne programinės įrangos tipai, o jų tarpusavio suderinamumas yra esminis klausimas, į kurį reikia atsakyti prieš priimant sprendimus“, – įsitikinęs Wilfriedas Grommenas.
Sistemų ir programų suderinamumas leidžia rinktis ekonomiškai pagrįstus sprendimus
Renkantis geriausiai poreikius atitinkančius IT produktus valstybės sektoriuje, versle ar privačiame gyvenime sistemų ir programų suderinamumas įgauna didžiulę praktinę reikšmę. „Pasaulyje egzistuoja įvairiausių informacinių sistemų ir programinės įrangos, tiek licencijuojamos, tiek atvirojo kodo, – sakė W.Grommenas. – Būtent jų įvairovė ir sveika konkurencija leidžia pasirinkti labiausiai tinkančius sprendimus“. Svarbiausia, anot specialisto, užtikrinti sklandų keitimąsi duomenimis tarp skirtingų sistemų. „Valstybę sudaro šimtai skirtingų institucijų, kuriose naudojami milijonai dokumentų ir duomenų pačiais įvairiausiais formatais, – atkreipė dėmesį technologijų ekspertas. – Todėl privalu garantuoti, kad gyventojams prireikus, turimi duomenys būtų lengvai panaudojami ir prieinami. Šias galimybes užtikrina būtent interoperabilumas, informacinių sistemų gebėjimas sklandžiai keistis duomenimis tarpusavyje“.
 „Microsoft“ technologijų vadovas Centrinei ir Rytų Europai Wilfried‘as Grommen‘as |
|---|
Naudodamos tarpusavyje suderintus IT sprendimus valstybės institucijos gali teikti gyventojams paslaugas patogiausiu būdu ir mažiausiais kaštais. Versle naudojamų sistemų suderinamumas leidžia sklandžiai naudoti duomenis skirtingose aplinkose ir programose, sėkmingai bendradarbiauti su partneriais ir klientais, taip pat valdžios institucijomis. Gyventojams, vis aktyviau naudojantiems kompiuterį darbui, pramogai ir asmeninių reikalų tvarkymui, suderinamumas sukuria galimybes patogiai gauti ir naudoti viešą informaciją, keistis duomenimis su valstybės institucijomis ar kitais vartotojais, nepriklausomai nuo naudojamų operacinių sistemų ir programų.
W. Grommenas pabrėžia itin svarbų ekonominį suderinamumo efektą. Suderinamumas suteikia vartotojams galimybes rinktis IT produktus pagal poreikius ir galimybes, taip pat garantijas, kad nereikės papildomai mokėti už skirtingų sistemų tarpusavio suderinimą. „Tačiau ne mažesnį ekonominį efektą gali duoti ir vartotojų mokėjimas maksimaliai išnaudoti programinės įrangos funkcionalumus, – teigė „Microsoft“ technologijų vadovas. – Reikia tik profesionaliai sukomplektuoti programų paketus, būtinus vienam ar kitam darbui atlikti.“
Kompiuterio ir interneto sprendimų susiliejimas skatina stiprinti suderinamumą
Kitas labai svarbus suderinamumo aspektas – saugaus ir sklandaus valstybės institucijų darbo užtikrinimas. Skirtingai nuo valstybės ilgalaikių strategijų ir veiklos programų, planuojamų 10–15 metų laikotarpiui, IT pasaulyje pokyčiai vyksta itin sparčiai. Kasdien susitinkame su naujais įtaisais, jų pritaikymo galimybėmis ir vis didėjančiais pajėgumais. Išmanieji telefonai, personaliniai muzikos ir vaizdo grotuvai, skaitmeninės kameros, eksponentiškai didėjanti interneto skvarba, plačiajuosčio interneto ir „Wi-Fi“ plitimas, SMS ir žinučių tikralaikio pokalbio programomis populiarumas, aktyvus naudojimasis socialiniais tinklais akivaizdžiai demonstruoja programinės įrangos ir interneto paslaugų susiliejimą, naują kompiuterių vaidmenį darbe ir asmeniniame gyvenime. Todėl, pasak W. Grommeno, kritiškai svarbu užtikrinti galimybę saugoti, naudoti ir dalintis informacija nepriklausomai nuo naudojamos įrangos ir programų.
Atsižvelgiant į tai, kad technologijų keitimosi greitis dažniausiai lenkia bendrai sukurtų taisyklių diegimo tempus, sklandų valstybės institucijų darbą gali užtikrinti tik atviro pasirinkimo galimybės ir naudojimasis suderintais IT sprendimais.
„Microsoft“ strategija – produktų atvirumas
Siekdama kuo geriau atitikti vartotojų lūkesčius ir atsižvelgdama į jų pageidavimus, korporacija „Microsoft“ suderinamumo siekia veikdama keturiose srityse – kuriant produktus, bendradarbiaujant su programinės ir techninės įrangos gamintojais, dalyvaujant standartų parengime ir plečiant kitų produktų kūrėjų galimybes. „Itin daug dėmesio suderinamumui skiriame plačiai naudojamuose produktuose, todėl aktyviai bendradarbiaujame su Atvirojo Kodo bendruomenėmis, – teigė W. Grommenas. – Tikime, kad pridėtinę vertę vartotojams sukuria būtent galimybė naudoti atvirojo kodo ir „Microsoft“ programų kombinaciją.“ W. Grommeno teigimu, šiuo metu veikia apie 80.000 atvirojo kodo projektų, kurie grįsti „Windows“ sprendimais arba kitomis „Microsoft“ sukurtomis platformomis.
Kaip sakė technologijų specialistas, siekiant didinti suderinamumą, taip pat aktyviai dirbama ir su dešimtimis gerai žinomų technologinių kompanijų – „EMC“, „IBM“, „Novell“, „Oracle“, „SAP“, „Sun“ ir daugeliu kitų. „Microsoft“ aktyviai veikia Suderinamumo kūrėjų aljanse (angl. IVA – Interoperability Vendor Alliance), jungiančiame daugiau nei 50 techninės ir programinės įrangos gamintojų.
Standartų rengimas didina vartotojų pasirinkimą
Pasak W. Grommeno, suderinamumo proceso esmę sudaro standartai. Kasmet „Microsoft“ aktyviai bendradarbiauja su daugiau nei 150 standartizavimo organizacijų. „Microsoft“ produktai palaiko ilgą standartų sąrašą; aktyviai dirbama su kitais rinkos žaidėjais, specifikuojant naujus standartus, galinčius išspręsti dideles suderinamumo problemas, su kuriomis susiduria klientai. „Mūsų darbas su IBM arba EMC ties naujais standartais (CMIS) kuria suderinamumą tarp valdymo sistemų“, – pateikė pavyzdį technologijų specialistas. „Nepaisant išskirtinės standartų svarbos, būtų mažiausiai naivu pasikliauti vien jų egzistavimu. Mes manome, kad klientas laimi būtent tada, kai vyksta konkurencija dėl jam teikiamos didžiausios pridėtinės vertės – remdamiesi šiomis nuostatomis geriausiai galime paaiškinti savo verslo modelį“, – sakė W. Grommenas.
Technologijų specialistas pažymėjo, kad dalindamasi savo intelektine nuosavybe ir suteikdama galimybę ją pasinaudoti, „Microsoft“ pastaraisiais metais tapo žymiai atviresne. Kuriant naujus sprendimus glaudžiai bendradarbiaujama su kitais gamintojais, kurie lygiagrečiai gali rengti su „Microsoft“ sprendimais suderintus produktus. „Mūsų techninio licencijavimo programa, suderinamumo laboratorijos, bendruomenių pagalbos forumai ir daugiau nei 50 tūkstančių puslapių techninės dokumentacijos paskelbimas suteikia kitiems IT rinkos dalyviams galimybę kurti suderintus produktus, kurie papildo, o kartais ir konkuruoja su „Microsoft“ sprendimais. Klientams tai sukuria daugiau galimybių rinktis inovatyvius sprendimus ir netgi gauti papildomos pridėtinės vertės iš jau naudojamų „Microsoft“ produktų“, – sakė Wilfriedas Grommenas.
Apie Wilfriedą Grommeną
Prie „Microsoft“ 2001 metais prisijungęs Wilfriedas Grommenas darbą kompanijoje pradėjo kaip .NET platformos ir programų kūrėjams skirtų priemonių skyriaus vadovas Europai, Azijai ir Artimųjų Rytų regionui. Jis vadovavo diegiant ir populiarinant .NET platformą programų ir sistemų kūrėjų tarpe, konsultavo su ja pradedančias dirbti bendroves. Tris metus W. Grommenas dirbo „Microsoft“ prezidento Europai, Azijai ir Artimiesiems Rytams biure, kuriame buvo atsakingas už socialinių kompanijos iniciatyvų įgyvendinimą.
Prieš prisijungdamas prie „Microsoft“ kolektyvo, W. Grommenas dirbo informacinių technologijų bendrovėse IBM, „Motorola“ kuriose buvo atsakingas už technologijų kompetencijos plėtojimą, produktų marketingą. Jis buvo ir nepriklausomu Europos Sąjungos plėtojamų RACE ir ACTS tyrimų programų auditoriumi.
