Ar yra koks nors unikalus viešas jūsų asmenybės identifikatorius? Kai kurie iš mūsų turi nepakartojamą vardo ir pavardės derinį, tačiau tik kai kurie. Esu tikras, kad nei Lietuvoje, nei pasaulyje nėra kito žmogaus su mano vardu ir pavarde, tačiau žmonės su populiariomis Jankausko ar Kazlausko pavardėmis turi turėti itin retą vardą, kad nebūtų supainioti su kitais. O ką bekalbėti apie Kinijos, Indijos, Rusijos ar anglakalbes šalis?
(Kr. B. nuotrauka)
„The Next Web“ autoriaus Martino Bryanto istorija rodo, kad dabartinė žmonių atpažinimo pagal vardus ir pavardes sistema yra pasenusi, o kai kuriais atvejais gali būti žalinga. Australijoje apie technologijas rašantis žmogus painiojamas su serijiniu žudiku; Nyderlanduose spauda, ieškodama informacijos apie pasikėsinusį į karališkosios šeimos gyvybes, į laikraščius sudėjo bendrapavardžio, niekuo dėto žmogelio nuotraukas. Skandalo spaudoje galėjo nebūti, jei žurnalistai būtų atidžiau tikrinę faktus, bet vardo ir pavardės sutapimas su liūdnai ar linksmai pagarsėjusiais visuomenėje asmenimis visiškai nekelia džiaugsmo tiems, kurie turi tokias pačias.
Nors mūsų vardai ir pavardės yra visiškai nesusiję su asmenybe (nebent tikite vardų mistine galia), žmonės elgiasi taip, tarsi jos kažką žmogui duotų ar iš jo atimtų. Turiu kolegę su Prezidentės pavarde. Spėju, kad jai iki koktumo įgriso juokeliai ir kalambūrai, net jei lyginama su gerbiamu žmogumi. Pagalvokime patys: ar nesukeltų reakcijos generaliniu komisaru tapęs Henrikas Daktaras (ne, ne tas!)? Ar būtų teisingumo ministru paskirtas Borisas Dekanidzė (irgi ne tas!)?
Žmonės savo oficialių vardų nesirenka, nebent turi labai svarią priežastį ar pasinaudoja galimybe pakeisti pavardę santuokos metu. Standartinis vardo ir pavardės junginys tapo nebeadekvatus atsiradus internetui. Juk erdvė, kurioje esame ir bendraujame, akimirksniu padidėjo daugiau kaip 2000 kartų! O vardas ir pavardė buvo sugalvoti žmogaus atpažinimui santykinai mažos bendruomenės ribose.
Kai žmonės gyveno mažose pirmykštės bendruomenės šeimose, tikriausiai pakakdavo vardo ar pravardės. Atsiradus keliams, ratui, prijaukinus arklį ir užmezgus ryšius su kitomis bendruomenėmis, prie vardo teko pridurti genties pavadinimą, kilmės vietovardį, profesijos pavadinimą. Taip atsirado vardo ir pavardės junginys. Kai kur, pavyzdžiui, Rusijoje naudojamas trijų žodžių – vardo, tėvavardžio ir pavardės, junginys. Jis du Sergejus Belovus padeda atskirti pagal tai, kad vieno tėvas buvo Ivanas, o kito – Kuzma. Didelėse, gausiose žmonių šalyse daugianaris žmogus vardas yra įprastas: Prancūzijoje – du vardai (Jean Paul), Anglijoje ir JAV – papildoma vidurinė raidė (Edward W), Ispanijoje – ir keli vardai, ir kelios pavardės (Jose Raul Rojas y Mendez).
Man atrodo, kad pasauliui tampant vienalyte sujungta bendruomene tikrai praverstų ir unikalus ID. Demokratiškiau būtų, jei jis būtų parenkamas ne tėvų ar paveldimas, bet pasirenkamas paties žmogaus. Gal net kelis kartus gyvenime, nes 12-mečio pasirinktas vardas retai betiks sulaukus 21-erių.
Martinas savo straipsnyje rašo, kad 12-os raidžių ir skaičių pakaktų nepasikartojančiam visų Žemės gyventojų ID. Taip, bet skaičiai – toks kalėjimas… Geriau jau 20 ženklų, bet tik raidės. Arba kas nors panašaus į domenų principus: vienastoks.nj.vl.lt apribotų vardą iki vieno miesto rajono, bet leistų jiems dažniau kartotis.
Kokio vardo 2.0 norėtumėte jūs? Na, jei stenėjimą dėl pasikėsinimo į tautines ar religines tradicijas bent trumpam padėtume į šalį ir kreiptumėmės į vaizduotę?