Ekonomikos sunkmetis – atvirojo kodo aukso amžius

Liepą informacinių technologijų (IT) gigantė „Microsoft“ pirmą kartą per savo gyvavimo istoriją pranešė apie rekordinį nuosmukį – bendrovės pelnas krito 29 proc., o pajamos sumažėjo 17 procentų. Tokį finansinių rodiklių posūkį žemyn lėmė pagrindinių bendrovės produktų – operacinės sistemos „Windows“ ir programinės įrangos „Microsoft Office“ – paklausos kritimas. Tuo metu garsiausios IT rinkos tyrimų bendrovės IDC atlikto pasaulinio tyrimo duomenys byloja apie augimą atvirojo kodo (AK) programinės įrangos srityje: praėjusiais metais AK rinka šoktelėjo 34 proc., o šiemet prognozuojamas dar 24 proc. kilimas.

IDC atstovas Michaelas Fauscette’as atkreipia dėmesį, kad atviroji programinė įranga tampa neatskiriama didžiųjų verslo įmonių IT strategijos dalimi. Pasak tyrimo organizatorių, AK produktų vartojimo augimą lėmė tai, kad per praėjusius metus tokio tipo kompiuterinė įranga susilaukė gerokai didesnio žmonių palankumo. Pereiti nuo komercinės programinės įrangos prie nemokamų AK alternatyvų nemažai vartotojų paskatino sunki ekonominė padėtis.

Tyrimas taip pat parodė, kad daugėja mišriu verslo modeliu besivadovaujančių IT bendrovių – vystančių tiek komercinius, tiek nemokamus AK produktus. Manoma, kad tokio tipo veikla ateityje taps vyraujanti IT rinkoje. Net tokios stambios bendrovės kaip IBM, „Sun“, HP ir „Oracle“ praėjusiais metais didelę dalį netiesioginių pajamų uždirbo iš veiklos, susijusios su atvirąja programine įranga.

Ir iš nemokamo galima uždirbti

AK kūriniai nuo komercinių sistemų skiriasi tuo, kad čia išsaugoma autorystė, tačiau produktas niekam nepriklauso ir negali būti pasisavinamas. Taigi gana sunku suvokti, kas skatina AK įrangos bendroves, o kartais ir komercinės įrangos kūrėjus dalyti savo produktus nemokamai arba už simbolinę kainą. Kyla klausimas, kaip veikia toks verslo modelis, kaip jis leidžia bendrovėms uždirbti ir kodėl komercinius produktus kuriančioms IT įmonėms tenka skaičiuoti nuostolius.

Tiesa ta, kad kiekvieną akimirką kintančiame IT pasaulyje programinės įrangos vertė sparčiai artėja prie nulio, todėl AK verslo koncepcija remiasi netiesioginėmis pajamomis. Pajamos gaunamos ne iš pačių produktų, o iš tokių papildomų paslaugų kaip sistemų integravimas, pagalba, dokumentacija ir mokymo programos.

Naujos kartos informacines sistemas kuriančios įmonės „Exigen Services Lietuva“ vadovas Tomas Vaičiūnas teigia, kad bendradarbiauti su AK sistemų kūrėjais apsimoka ir didžiosioms IT gigantėms.

„AK sistemų tobulėjimo variklio kuras – didelė bendruomenė. Ji projekto centre esančiai bendrovei padeda sutaupyti tyrimų, vystymo išlaidas ir pagreitina produkto kūrimo bei tobulinimo procesus. Tūkstančiai talentingų programuotojų atlieka nemokamus tyrimus, siūlo sprendimus, idėjas, naujas funkcijas. Taigi „padovanojusi“ bazinį produktą AK entuziastams, bendrovė turi galimybę minimaliomis sąnaudomis tobulinti juo paremtus komercinius produktus. Toks veiklos modelis ypač patogus dabartinėmis rinkos sąlygomis, kai beveik visose srityse veikiančios įmonės siekia karpyti savo išlaidas“, – sako T. Vaičiūnas.

Atvirasis kodas = demokratijos kodas?

Taigi pamatas, ant kurio pastatyta visa AK sistema – bendruomenė, turinti galimybę nevaržomai kurti naujus IT produktus, keistis idėjomis, taisyti vieni kitų klaidas, teikti siūlymus ir kartu ieškoti sprendimų. AK kūrėjų bendruomenę būtų galima palyginti su demokratiškai valdoma valstybe.

Todėl nenuostabu, kad AK technologijos tiek dėl savo bendruomeniško pobūdžio, tiek dėl galimybės sutaupyti lėšų pamažu skverbiasi į įvairias visuomenės gyvenimo sritis, ypač politiką.

Nesnaudžia ir viešasis sektorius

Nors Europoje nėra apibrėžtos AK technologijų naudojimo strategijos, Europos Sąjungos šalių institucijos skatinamos imtis tokios iniciatyvos ir, atrodo, pamažu pradeda naudotis komercinės IT įrangos alternatyva. Prancūzijos policija, jau kelerius metus besilaikanti griežtos atvirų IT standartų politikos, nuo 2004 m. pamažu atsisako komercinės operacinės sistemos ir pradeda „migruoti“ atvirojo „Linux“ link. Žandarmerija skaičiuoja, kad per penkerius metus pavyko sutaupyti 50 mln. eurų. Iki 2015 m. Prancūzijos policija planuoja įdiegti „Linux“ operacinę sistemą visose 90 tūkst. darbo vietų ir sutaupyti net iki 70 proc. IT sistemų biudžeto.

AK teikiamomis galimybėmis taupyti ir lanksčiau tvarkyti reikalus susidomėjo ir Didžiosios Britanijos vyriausybė. Naujausioje šalies viešųjų pirkimų strategijoje numatyta, kad kai kuriais atvejais pirmenybė bus teikiama atvirajai programinei įrangai, be to, skatinama vadovautis atvirais standartais.

„Anksčiau pagrindinis AK technologijų kritikų argumentas buvo tai, kad jomis naudojantis neužtikrinamas kokybiškas palaikymas. Vis dėlto šiuo metu atviroji programinė įranga tiek ištobulinta, kad kai kurie produktai tampa lankstesni nei komerciniai: dažniau išleidžiamos naujos programų versijos, galima greičiau sulaukti atsakymo iškilus tam tikrų nesklandumų ar klausimų, o svarbiausia, kad senos programų versijos suderinamos su naujomis“, – sako bendrovės „Exigen Services Lietuva“ vadovas.

Anot jo, atvirosios programinės įrangos visuotinį pripažinimą paskatino ir JAV gynybos departamentas: ypač aukštus kokybės standartus taikanti institucija savo IT sistemas paleido AK pagrindu. Tokie visus AK entuziastus pradžiuginę pokyčiai JAV gynybos departamente įvykdyti siekiant geros kelių IT sistemų sąveikos, mat naudojantis AK ir nesusisiejant su tam tikrų tiekėjais gerokai paprasčiau suderinti skirtingas programas, ir tam nereikia papildomų lėšų.

Atvirojo kodo draugas Obama

AK entuziastai ploti rankomis pradėjo dar labiau, kai Baltųjų rūmų duris pravėrė Barackas Obama. Ir ne veltui. Dar vykdydamas savo rinkimų kampaniją dabartinis JAV prezidentas labai daug dėmesio skyrė IT – tiek jas naudodamas agitacijai, tiek kalbėdamas apie jų svarbą ir kuo didesnį prieinamumą visiems visuomenės nariams.

Iš tiesų B. Obamai įžengus į Baltuosius rūmus prasidėjo tam tikri pokyčiai atvirumo link. Visų pirma, jis kreipėsi į amerikiečius, prašydamas jų nuomonės, komentarų, klausimų, ir teigė, kad pats nuoširdžiai stengsis į juos atsakyti. Populistinis triukas? Galbūt, tačiau galima rasti materialesnių pavyzdžių. Baltieji rūmai viename iš savo interneto puslapių naudoja AK valdymo sistemą. Be to, Jungtinių Valstijų senatorius Johnas D. Rockefelleris pristatė projektą įstatymo, žadančio didžiulį perversmą atvirųjų technologijų rinkoje: jis pasiūlė paremti atvirosios programinės įrangos vystymą ir sukurti universalią atvirais standartais paremtą sistemą visoms sveikatos apsaugos įstaigoms.

Tai tik pradžia, tačiau, anot IT specialistų, tokie JAV prezidento veiksmai ir teigiamas požiūris į AK technologijas apskritai gali reikšti ir tolesnę AK programų plėtrą B. Obamos administracijoje.

O kokia padėtis Lietuvoje? Ar mes kaip paprastai lėtu, bet ryžtingu žingsniu bandome vytis kitas pasaulio valstybes ir mokomės iš jų sėkmingos patirties? Tikriausiai taip, tačiau tam prireiks nemažai laiko: kol kas piliečių aktyvumą skatinantys projektai Lietuvoje vyksta gan vangiai, nes trūksta bendresnio mąstymo, strategijos. Vis dėlto pasaulinės tendencijos leidžia tikėtis, kad mes vis mažiau bijosime dalytis ir pamažu atrasime pranašumus, teikiamus ne tik nemokamų AK, bet ir šiais įrankiais kuriamos atviresnės visuomenės.

AK bendrovė „Red Hat“ su Džordžijos technologijos institutu (JAV) atliko tyrimą: buvo sukurtas interaktyvus Atvirojo kodo indeksas, padedantis nustatyti AK sistemų naudojimo lygį įvairiose pasaulio valstybėse. Pasaulio šalys vertinamos pagal bendrą AK sistemų naudojimo aktyvumą ir pritaikymą viešajame bei privačiame sektoriuje.

Atvirojo kodo indeksas. redhat.com

Aktyviausiai AK sistemas naudojančių šalių dešimtukas:

1. Prancūzija
2. Ispanija
3. Vokietija
4. Australija
5. Suomija
6. Jungtinė Karalystė
7. Norvegija
8. Estija
9. JAV
10. Danija

Tarp 75 vertintų šalių Lietuva atsidūrė 47 vietoje.

Šaltinis: www.redhat.com.

Septyni stambiausi AK bendrovių sandoriai

1. „Sun“ nusipirko bendrovę „MySQL“ už 1 mlrd. JAV dolerių (2008 m.) Pasirašiusi sandorį „Sun“ į savo rankas perėmė plačiausiai pasaulyje naudojamą AK duomenų bazę.
2. „Red Hat“ nusipirko bendrovę „Cygnus Solutions“ už 675 mln. JAV dolerių (1999 m.) „Red Hat“ buvo viena pirmųjų bendrovių, pradėjusių sudaryti AK bendrovių pirkimo sandorius.
3. „Citrix“ nusipirko bendrovę „XenSource“ už 500 mln. JAV dolerių (2007 m.) „XenSource“ yra virtualizacijos lyderis, kuriantis programinę įrangą, užtikrinančią centralizuotą prieigą prie asmeninių duomenų ir programų bet kur ir bet kada.
4. „Yahoo“ nusipirko bendrovę „Zimbra“ už 350 mln. JAV dolerių (2007 m.) „Yahoo“, įsigijusi „Zimbrą“, savo el. pašto paslaugas papildė susirašinėjimo momentinėmis žinutėmis ir grupės bendravimo paslaugomis.
5. „Red Hat“ nusipirko bendrovę „JBoss“ už 350 mln. JAV dolerių (2006 m.) „Red Hat“ šiuo sandoriu sustiprino savo pozicijas į paslaugas orientuotos architektūros (SOA) srityje.
6. „Novell“ nusipirko bendrovę SUSE už 210 mln. JAV dolerių (2003 m.) „Novell“ tapo „Linux“ operacinės sistemos platintoja.
7. „Nokia“ nusipirko bendrovę „Trolltech“ už 153 mln. JAV dolerių (2008 m.) „Trolltech“ valdo platformą, naudojamą vienai iš „Linux“ sąsajų.

Šaltinis: http://royal.pingdom.com/.