Socialiniai tinklai ir internetas šiuolaikinio žmogaus gyvenime užima vis daugiau vietos. Dirbama ir bendraujama internetu, internete informacijos apie būsimus darbuotojus ieško darbdaviai ir antrosios pusės. Dauguma ėmė talpinti asmeninio gyvenimo akimirkas į įvairiausių socialinių tinklų internetines svetaines. Deja, gyvenimiška realybė kartais atrodo ne tokia patraukli, todėl stulbinančiu greičiu populiarėja asmeninių nuotraukų retušavimas.
Socialiniai tinklai ir internetas šiuolaikinio žmogaus gyvenime užima vis daugiau vietos. Dirbama ir bendraujama internetu, internete informacijos apie būsimus darbuotojus ieško darbdaviai ir antrosios pusės. Dauguma ėmė talpinti asmeninio gyvenimo akimirkas į įvairiausių socialinių tinklų internetines svetaines. Deja, gyvenimiška realybė kartais atrodo ne tokia patraukli, todėl stulbinančiu greičiu populiarėja asmeninių nuotraukų retušavimas.
Neseniai britų dienraštis „The Sun“ paskelbė, kad Jungtinės Karalystės gyventojai klastoja netgi savo atostogų nuotraukas. „Korekcijos“ – nežymios, bet patobulinančios išvaizdą.
Vis dėlto noras koreguoti nuotraukas bei tapti patrauklesniais pastebimas ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet visame pasaulyje. Didelės akys, lieknas liemuo, graži oda, balti dantys, stangresnė krūtinė – daugybė prašymų užplūsta tuos, kurie naudodami kompiuterines programas gali koreguoti išvaizdą ne prasčiau nei plastikos chirurgai.
Psichologai šiuo reiškiniu nesistebi. „Manau, kad bendraudami su kitais, žmonės taip pat gražina save. Pastebėję savo trūkumą veidrodyje, daugelis neišeina iš namų nesuradę pozos ar būdo užglaistyti ar sumažinti nepasitenkinimą keliančias išvaizdos savybes, – tvirtino psichoterapeutas Olegas Lapinas. – Socialiniuose tinkluose žmonės daro tą patį – galvoja, kaip jie atrodo kitiems.“
Paklaustas, kodėl imamasi kompiuterinės nuotraukų korekcijos, o ne lankomasi sporto klube ar kreipiamasi į plastikos chirurgus, O. Lapinas teigė, kad tai lemia finansinės priežastys: „Plastikos chirurgo paslaugos kainuoja dešimtis tūkstančių litų, o nuotraukos korekcija – nieko.“ Anot psichoterapeuto, nuotraukų koregavimas yra problemų sprendimas. „Bėda yra tada, kai žmogui nepatinka jo išvaizda, trūkumai, dėl jų jam gėda ir apie juos jis daug galvoja, – sakė O. Lapinas. – Kaip ir kosmetinė chirurgija, taip ir kompiuterinė korekcija yra bandymas tokias problemas sušvelninti ar užmaskuoti.“
Vis dėlto, anot psichoterapeuto, blogai, kad žmonės sureikšmina savo išvaizdą labiau nei būdo savybes. „Feminizmas įdėjo į šiuolaikinių europiečių galvas, kad svarbiau gerai jaustis nei gerai atrodyti. Gal todėl prancūzaitės, vokietaitės, italės gali sau leisti būti nutukusios ir dėvėti marškinėlius, šortus. Lietuvaitės taip niekada nesielgs – jos turi būti labai lieknos, aptemptais drabužiais, nepaprastai prisižiūrinčios ir įsitempusios. Čia daugiau dėmesio skiriama įvaizdžiui, ne savijautai ir tai tampa ideologija“, – pasakojo psichoterapeutas. Jo žodžiais, dėl perdėto susirūpinimo savo išvaizda į psichologus pagalbos niekas nesikreipia, nebent tėvai atveda paauglį ar paauglę, kuriems per daug rūpi išorė. „Suaugę žmonės laiko tai norma, nes ir visuomenėje tai normalu – turi būti prisižiūrėjęs“, – tvirtino specialistas.
„Mūsų visuomenė dar nėra „apnuodyta“ feminizmo idėjomis ir laikosi nuostatos, kad esame prekės, o prekės turi gražiai atrodyti, – sakė O. Lapinas paklaustas, ar išorės sureikšminimas nėra lietuviškos visuomenės problema. – Tai reiškia, kad šiuolaikinė lietuvaitė galvoja, jog jos vienatvė ar negalėjimas užmegzti rimtų santykių baigsis tada, kai ji atrodys tobulai.“ Anot jo, lyginant, pavyzdžiui, lietuves su amerikietėmis, statistinė Lietuvos mergina būtų kur kas labiau susirūpinusi savo įvaizdžiu nei amerikietė.
Vis dėlto, pasak O. Lapino, jei noras koreguoti savo nuotraukas kompiuteriu yra desperatiškas, neverta to laikyti didele problema. „Tai galima suprasti lygiai taip pat, kai žmogus, apimtas nevilties, kažką sudaužo. Jei tai – ne desperatiškas veiksmas, o rimtas noras tokiu būdu pasigražinti, truputį juokinga: juk vis tiek ateis laikas, kai tą žmogų pamatys realiai arba apie trūkumus visada primins veidrodis“, – tvirtino psichoterapeutas. Anot jo, svarbiausia, ko žmogus tikisi. „Jei jis tik žaidžia, tada – nieko blogo“, – sakė O. Lapinas.
Psichoterapeutė Genutė Petronienė, paklausta, dėl kokių priežasčių imamasi kompiuterinės nuotraukų korekcijos, išvardijo kelias: „Viena iš priežasčių – socialinio įvaizdžio vaikymasis. Dažnai tai susiję su žemu savivertės jausmu: jei žmogus pats sau patinka, jis nenori iš savęs daryti jokio stebuklo. Dar viena priežastis – materializmas. Įsivaizduojama, kad apie žmones sprendžiama iš išvaizdos. Dar materialiau mąstoma tada, kai galvojama ne apie visumą, bet apie atskiras kūno dalis: krūtų dydį, kojų ilgį ir panašiai. Taip pat priežastimi gali tapti noras sugundyti. Vis dėlto vėliau merginos skundžiasi, kad tampa sekso objektais.“
Anot psichoterapeutės, tobulindami savo nuotraukas žmonės labai dažnai pamiršta nuotraukos nuotaiką. „Dažnai žmonės renkasi pagal nuotraukoje vyraujančią nuotaiką: jei žmogus nuotraukoje labai gražus, bet atrodo pasipūtęs ir šaltas, tai atstumia. Nuotraukų „taisymas“ neprideda nieko, jau geriau tada pamėginti fotografuotis esant geros nuotaikos.“
Paklausta, kodėl pasirenkamas nuotraukų koregavimas vietoje sporto salės, G. Petronienė tvirtino, kad daugelis paprasčiausiai yra tingūs: „Sporto klube reikia gerai palieti prakaitą, o nuotrauką pataisyti – paprasčiau. Visi nori atrodyti seksualesni, jaunesni ir gražesni, bet investuoti iš tikrųjų į išvaizdą – didžiulis darbas.“
„Kiekvienas žmogus svajoja būti princu ar princese būdamas toks, koks yra. Jei pakoreguojamas mūsų atvaizdas, tai tą pagerintą atvaizdą, o ne mus pačius, ir priima aplinkiniai. Labai svarbu atsirinkti, ar norima patikti iš tikrųjų, ar norima apgauti“, – pabrėžė specialistė.
