Statistikos departamento atlikto informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose tyrimo duomenimis, 2009 m. pirmąjį ketvirtį asmeninius kompiuterius namuose turėjo 52 procentai namų ūkių: mieste – 60, kaime – 37 procentai. Penkiuose didžiausiuose miestuose kompiuterius namuose turėjo 63 procentai, kituose miestuose – 54 procentai namų ūkių.
Statistikos departamento atlikto informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose tyrimo duomenimis, 2009 m. pirmąjį ketvirtį asmeninius kompiuterius namuose turėjo 52 procentai namų ūkių: mieste – 60, kaime – 37 procentai. Penkiuose didžiausiuose miestuose kompiuterius namuose turėjo 63 procentai, kituose miestuose – 54 procentai namų ūkių.
Asmeninius kompiuterius turinčių namų ūkių dalis per metus padidėjo 4,2 procentinio punkto, namuose turinčių interneto prieigą – 7,6 procentinio punkto. Per metus 7 procentais padidėjo namų ūkių, turinčių nešiojamuosius kompiuterius ir 8 procentais – turinčių judriojo ryšio telefonus, kuriais galima jungtis prie interneto.
Namų ūkiai, turintys asmeninį kompiuterį ir interneto prieigą
Internetu namuose 2009 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 55 procentai visų namų ūkių. Mieste interneto prieigą namuose turėjo 62 procentai, kaime – 41 procentas namų ūkių. 9 procentais padidėjo naudotojų dalis, kurie naršyti internete naudojo nešiojamąjį kompiuterį (36 %, 2008 metais – 27 %), daugiau kaip pusė namų ūkių (52 %) naudojo judriojo ryšio telefoną. Dėl spartaus belaidžio interneto paslaugų vartotojų augimo santykinai sumažėjo namų ūkių, kurie naršyti internete naudojo stalo kompiuterį (68 %, 2008 m. – 76 %).
Apsirūpinimas kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais, interneto naudojimas tiesiogiai priklauso nuo namų ūkio pajamų. Iš namų ūkių, kurių mėnesinės piniginės pajamos viršijo 3000 litų, asmeninį kompiuterį turėjo 96 procentai, interneto prieigą – 95 procentai namų ūkių. Asmeninį kompiuterį ir interneto prieigą turėjo daugiau negu pusė namų ūkių (atitinkamai 54 ir 56 %), kurių pajamos buvo nuo 1201 iki 2000 litų.
Daugiau kaip pusė (62 %) namų ūkių, nesinaudojančių plačiajuosčiu internetu namuose, nurodė, kad jiems plačiajuostis internetas nereikalingas. Kitos svarbios priežastys, dėl kurių nesinaudota plačiajuosčiu internetu namuose – brangi įranga ir dideli paslaugų tarifai, galimybė naudotis internetu kitur.
Tyrimo metu buvo surinkta informacija apie 16–74 metų amžiaus asmenis (apklaustų namų ūkių narius): kiek iš jų, kaip dažnai ir kam naudoja kompiuterį, internetą. Keletas klausimų (kur ir kaip dažnai naudojasi kompiuteriu ir internetu, ar turi mobilųjį telefoną) buvo užduota 12–15 metų amžiaus paaugliams.
Kompiuteriu yra kada nors naudojęsi 64 procentai 16–74 metų amžiaus asmenų. 2009 m. pirmąjį ketvirtį kompiuteriu naudojosi 60 procentų 16–74 metų amžiaus asmenų. Didelė dalis besinaudojančiųjų kompiuteriu – jauni žmonės. Iš 65–74 metų amžiaus asmenų kompiuteriu yra kada nors naudojęsi tik 10 procentų.
Dauguma (76 %) visų asmenų, kurie 2009 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi kompiuteriu, naudojosi juo kasdien, penktadalis (20 %) – bent kartą per savaitę.
Internetu 2009 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 58 procentai visų 16–74 metų amžiaus asmenų (2008 m. pirmąjį ketvirtį – 53 %). Daugiausia internetu naudojosi mokiniai ir studentai – 99 procentai visų šios grupės apklaustųjų. Iš dirbančių asmenų internetu naudojosi 71 procentas.
Dauguma (73 %) internautų naudojosi internetu kasdien. Kas penktas internetu besinaudojantis asmuo (22 %) naudojosi juo bent kartą per savaitę, bet ne kasdien. Taigi reguliariai (ne rečiau kaip kartą per savaitę) internetu naudojosi 95 procentai internautų, arba daugiau kaip pusė (55 %) visų 16–74 metų amžiaus gyventojų.
Dažniausiai internetas buvo naudojamas laikraščiams ir žurnalams skaityti, ryšiams, informacijos paieškai, muzikos ar vaizdo įrašams parsisiųsti. Laikraščius ir žurnalus internete skaitė ar siuntėsi 84 procentai, elektroniniu paštu naudojosi 80 procentų, informacijos apie prekes arba paslaugas ieškojo 76 procentai, žaidė internete, atsisiuntė žaidimų, paveikslėlių, muzikos įrašų, kino filmų 59 procentai internautų.
2009 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2008 m. pirmuoju ketvirčiu, buvo dažniau skambinama naudojantis internetu (įskaitant vaizdo skambučius, atitinkamai 59 ir 46 % interneto naudotojų), ieškoma informacijos apie prekes ir paslaugas (76 ir 70 %), ieškoma darbo ir siunčiamasi prašymų dėl darbo (26 ir 20 %) naudojamasi internetinės bankininkystės paslaugomis (56 ir 51 % internautų).
2009 m. pirmąjį ketvirtį prekes ir paslaugas asmeniniais tikslais internetu pirko ar užsakė 6 procentai visų 16–74 metų amžiaus asmenų (2008 m. I ketv. – 4 %), arba 10 procentų asmenų, kurie naudojosi internetu. Dažniausiai elektroninė prekyba buvo naudojama perkant bilietus į kultūros renginius (bilietus internetu pirko 36 % elektroninės prekybos naudotojų), knygas, žurnalus, laikraščius, mokymo medžiagą (27 %), drabužius avalynę, sporto prekes (23 %), filmus, muzikos įrašus, namų ūkio reikmenis (21 %), kelionės bilietus, automobilių nuomos paslaugas (16 %).
Dalį internetu užsakytų prekių ir paslaugų vartotojai gali atsisiųsti internetu. Daugiausia (29 %) elektroninės prekybos naudotojų atsisiuntė bilietų į teatrą, kiną, koncertą ar kitą renginį, 18 procentų – filmų arba muzikos įrašų.
Per 2009 m. pirmąjį ketvirtį 91 procentas 16–74 metų amžiaus asmenų, naudojančių elektroninę prekybą, pirko ar užsisakė prekių ar paslaugų nuo 1 iki 5 kartų, 7 procentai – nuo 6 iki 10 kartų, o 2 procentai – daugiau kaip 10 kartų. Už pirktas internetu prekes ar paslaugas 62 procentai sumokėjo pasinaudoję internetinės bankininkystės paslaugomis, 27 procentai sumokėjo pateikę kredito ar debeto kortelės duomenis internetu, 26 procentai mokėjo ne internetu (atsiskaitė grynaisiais pinigais atsiimant prekę arba pervedė pinigus paprastuoju banko pavedimu).
Užsisakant prekes ar paslaugas internetu 49 procentai asmenų, kurie pirko ar užsisakė prekes per paskutinius 12 mėnesių, nurodė, kad jiems yra labai svarbu, kad pirkimas užima mažiau laiko, galima apsipirkti bet kuriuo metu Lietuvoje arba užsienyje; 45 procentai nurodė galimybę įsigyti prekių, kurių neįmanoma gauti jų gyvenamojoje vietovėje.
Mobiliaisiais telefonais 2009 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 92 procentai visų 16–74 metų amžiaus asmenų. Tarp vyresnio amžiaus asmenų mobiliojo ryšio naudotojų gerokai mažiau nei tarp jaunimo. Mobiliaisiais telefonais naudojosi 99 procentai 16–24 metų ir 64 procentai 65–74 metų amžiaus asmenų.
12–15 metų amžiaus paauglių apklausa parodė, kad 2009 m. pirmąjį ketvirtį asmeniniu kompiuteriu naudojosi 100 procentų šio amžiaus asmenų, internetu – 98 procentai (98 % berniukų ir 97% mergaičių), mobiliuoju telefonu – 98 procentai 12–15 metų amžiaus paauglių (98 % berniukų ir 98 % mergaičių).
Duomenys apie informacinių technologijų naudojimą namų ūkiuose surinkti naudojantis gyventojų registru, apklausus 6133 atsitiktinai atrinktus namų ūkius, arba 12 023 16–74 metų asmenis ir 688 12–15 metų amžiaus asmenis (iš šių namų ūkių). Tyrimą iš dalies finansavo Europos Sąjunga.
