Kokio lygio Jūsų kompiuterio lietuviškumas?

Tokią apklausą gegužės mėn. paskelbė interneto svetainė „Lietuvių kalba informacinėse technologijose“ (LIKIT). Svetainėms lankytojams buvo siūloma įvertinti savo kompiuterio lietuviškumą žvaigždutėmis – už kiekvieną žemiau išvardytą savybę po žvaigždutę.

• Lietuvių kalba – numatytoji operacinės sistemos kalba (jei „Windows“ – dešinėje apačioje žiba LT).
• Lietuviška standartinė klaviatūra.
• Sulietuvinta operacinė sistema.
• Sulietuvintas raštinės programų paketas.
• Dar bent penkios sulietuvintos programos.

Į anketos klausimą atsakė 500 svetainės lankytojų. Jų kompiuteriai pagal lietuviškumą pasiskirstė taip:

Matome, kad 18 proc. kompiuterių lietuviškumas lygus nuliui – jie netenkina nė vieno iš penkių išvardytų lietuviškumo požymių. Net ketvirtadalis kompiuterių turi tik kurį nors vieną požymį ir gavo tik po vieną žvaigždutė. Visas penkias galimas žvaigždutes surinko 13 proc. kompiuterių.

Vidutiniam kompiuteriui tenka 2,2 žvaigždutės. Ar tai daug, ar mažai?

Pagalvojus, kad visi Lietuvos gyventojai turėtų mokėti valstybinę kalbą (o jos mokėjimą rodo lankydamiesi lietuviškoje svetainėje), kad 84 procentams Lietuvos gyventojų lietuvių kalba yra gimtoji, mažoka.

O gal vertinimo kriterijai sunkiai įveikiami?

Pirmas klausimas labai lengvas. Tereikia paspausti vieną kitą mygtuką, ir numatytoji kalba taps lietuvių.

Su antru klausimu sudėtingiau. Lietuvoje pardavinėjami kompiuteriai standartine lietuviška klaviatūra nekomplektuojami. Nusipirkti klaviatūrą atskirai arba užlipdyti lipdukus ant naujos gražios klaviatūros ne kiekvienas ryžtasi, o daugelis išvis nežino, kad tokia klaviatūra yra. Be to, turintiems „Windows XP“ arba ankstesnes operacines sistemas, reikia parsisiųsti klaviatūros tvarkyklę. (Į sistemą „Windows Vista“ tvarkyklė jau įdedama, ji čia pavadinta „Lietuviška nauja“).

Kompiuteris dažniausiai parduodamas su įdiegta operacine sistema, kuri, deja, dažniausiai būna angliška. Kitas lietuvybės stabdys – lietuviškos „Windows“ operacinės sistemos išleidžiamos keliais mėnesiais vėliau, negu angliškos.

Lietuviškas raštinės paketas „MS Office“ taip pat išleidžiamas keliais mėnesiais vėliau, negu originalus. Analogiškų atvirųjų programų („Linux“, „OpenOffice.org“) lietuviškos versijos išleidžiamos operatyviau, bet jas nedaug kas naudoja.

Apie lietuvišką operacinę sistemą „Vista“ ir raštinės paketą „MS Office 2007“ nebuvo išleista nė vienos knygos, o apie jų angliškas versijas išleista apie dešimtį lietuviškų knygų (žr. pvz., straipsnį). Populiarūs lietuviški žurnalai aprašinėja darbą vien su angliškomis minėtų programų versijomis (apie tai buvo rašyta).

Paskutinis klausimas paprastesnis. Yra gana daug nedidelių nemokamai platinamų sulietuvintų programų („Acrobat Reader“, „Skype“, „Firefox“, „Thunderbird“ ir kt.). Reikia tik jas parsisiųsti ir įdiegti.

Taigi, paminėjus visus lietuviškų programų įsigijimo ir naudojimo sunkumus, belieka pasidžiaugti, kad vis tik nemažai žmonių juos įveikė.

O gal tai pasiekė tik tikri lietuvių kalbos patriotai, kurie ir yra svetainės LIKIT lankytojai?

Gal ir taip. Bet apklausos metu, birželio 1 d., įvykęs atsakančiųjų skaičiaus šuolis byloja apie tai, kad ir kitų atsakiusiųjų, kurie nėra reguliarūs minėtos svetainės lankytojai, kompiuterių lietuviškumas panašus. Tą dieną apie vykstančią apklausą parašė kompiuterinis leidinys „Veidrodis“. Tą pačią dieną ši informacija buvo išplatinta elektroninio pašto grupėje „informatikosmokytojams@googlegroups.com“ (o gal ir dar kur nors).

Iki tol buvo atsakę 149 lankytojai ir jų srautas palaipsniui mažėjo, o gegužės pabaigoje per dieną atsakydavo vos 2–3. Nuo birželio 1 d. per savaitę atsakė 351 lankytojas. Taigi didžioji jų dauguma nebuvo dažni LIKIT svetainės lankytojai.

Palyginimui pateikiame rezultatus pirmųjų, t. y. tik svetainės LIKIT lankytojų atsakymus, kitų žmonių atsakymus (po birželio 1 d.) ir visų kartu.

Matome, kad skirtumas yra, bet nedidelis.