Verslo ir IT simfonija: nuo vizijos prie vertės

Šiandien daugiau ar mažiau galime sakyti, kad verslo poreikiai informacinių technologijų (IT) atžvilgiu ženkliai išaugto. Šiuo sunkmečio laikotarpiu daugelis verslo įmonių įvairiomis priemonėmis siekia mažinti išlaidas, aišku, neaplenkdamos ir tų, kurios buvo numatytos IT modernizavimui ar papildomų technologijų įsigijimui. Paradoksalu, tačiau tuo pačiu metu, neskirdamos beveik nė vieno papildomo lito, daugelis įmonių iš turimų IT tikisi išgauti didesnį veiklos efektyvumą, intensyvesnę komunikaciją bei operatyvų išsikeltų uždavinių įgyvendinimą.

Galime nesunkiai įvardinti pagrindinius su IT susijusius šiandienio verslo tikslus. Visų pirma – drastiškas išlaidų turimos IT infrastruktūros išlaikymui mažinimas. Tai suprantama, nes įmonės, ypač tos kurios naudoja senesnes technologijas, patiria didžiules išlaidas tiek dėl didėjančių gedimų skaičiaus, tiek dėl sunaudojamos elektros energijos. Antra, sparčiai išnaudoti turimas technologijas naujų ar papildomų paslaugų teikimui, konkurencingumo išlaikymui ir didinimui trumpuoju laikotarpiu. Trečia, verslo procesų tęstinumo ir skaidrumo užsitikrinimas technologijų pagalba. Ketvirta, turimų IT specialistų nukreipimas ne infrastruktūros priežiūros, o jos vystymo darbams.

Tokie tikslai leidžia spręsti, kad daugelis kompanijų vadovų yra įsisąmoninę, jog modernios technologijos šiandien yra tampriai susijusios su verslo sėkme, todėl pageidaudami turimų IT efektyvaus išnaudojimo, jie pradeda spausti už technologijas atsakingų padalinių specialistus. Pastarieji, atsidūrę tarsi kryžminės ugnies zonoje, negaudami papildomo finansavimo savo didesniems sumanymas įgyvendinti, neilgai trukus neleidžia rankas ir savo viršininkams liūdnai konstatuoja: „Padarėme viską, ką galime. Už visą kitą teks mokėti“. Todėl verslininkai, patikėję IT kuriamąją ir skatinamąją galia, netrunka nusivilti ir ilgainiui nuleidžia rankas, taip ir nesulaukę žadėtos naudos.

Žinant ne vieną tokį atvejį, pagrįstai galima kelti klausimą – ar šiandieninėmis sąlygomis, siekiant didesnio veiklos efektyvumo, verslo procesų skaidrumo, patikimesnio duomenų saugumo, bet tuo pačiu ir išlaidų sumažėjimo bei naujų tapymo galimybių, galime kalbėti apie maksimalų turimų IT išnaudojimą, išvengdami stambių išlaidų papildomos aparatinės ar programinės įrangos įsigijimui? Atsakymas yra taip!

Standartizuok, centralizuok, virtualizuok!

Vienas pagrindinių kliuvinių, siekiant spartesnės įmonės veiklos su IT, kaip parodė tiek tyrimai, tiek bendrovių patirtis, yra turimų technologijų tarpusavio nesuderinamumas. Dažnai, ypač didelėse įmonės, atsitinka taip, jog skirtinguose kompiuteriuose būna įdiegtos kelios skirtingos pašto, verslo procesų valdymo, buhalterinės apskaitos ir kitokios programos. Esant tokiai chaotiškai situacijai didėja išlaidos programinės įrangos palaikymui, ilgėja darbo atlikimo trukmė ir t. t. Todėl verslui verta rimtai pagalvoti apie perėjimą prie vieningos programinės įrangos naudojimo, atsisakant skirtingų produktų. Tai rodo ir 2008 m. pasaulyje pirmaujančios tarptautinės IT tyrimų ir konsultavimo korporacijos „Gartner“ atliktas IT kaštų mažinimo tyrimas („IT Budget Optimization: Cost Cutting in IT“). Jo duomenimis, bendrovės, kurios apjungia verslo programas ir atsisako jų substitutų, įgauna galimybę sumažinti tos programinės įrangos atnaujinimo, palaikymo ir vystymo, išlaidas daugiau kaip 25 proc.

Kitas svarbus dalykas – IT infrastruktūros centralizacija. Paprastai tai labai aktualu didesnėms įmonėms, kurių padaliniai yra išsibarstę po tą patį vieną pastatą, tačiau kiekvieno iš jų darbą palaiko atskirai kiekvienam sukonfigūruotą infrastruktūrą. Kaip pavyzdį čia galima paminėti turimų serverių sujungimą. Praktiškai tai reiškia beveik tą patį, kas ir kelių serverių apjungimas į vieną. Suprantama, jog tai reiškia mažesnius technologijos išlaikymo kaštus. Nesunku įsivaizduoti, kiek gali sutaupyti vidutinis verslas, jei panašiai apjungiamos jo pašto, duomenų ir kitos turimos sistemos. Be to, taip centralizuotą sistemą galima ir lengviau valdyti bei apsaugoti. Visi turimi duomenis ir svarbi verslo informacija atsiduria vienoje vietoje, kur kuriamos iškart visų duomenų rezervinės kopijos bei centralizuotai valdomas jų priėjimas. Taip verslas apsaugomas nuo jautrios informacijos praradimo.

Dar vienas būdas sumažinti kaštus – tarnybinių stočių priežiūros „outsourcingas“, kai bendrovės serveriai prižiūrimi, remiantis prevencine logika – problema išsprendžiama jai dar netapus katastrofa. Tai galimybė sutaupyti darbuotojų mokymui, resursų optimizavimu ir t. t.

Kad atsikratytų papildomų išlaidų serveriams ir jų aprūpinimui reikalingiems darbuotojams, daug organizacijų naudoja serverių virtualizacijos technologiją. Tai specialistams leidžia valdyti kelis virtualius serverius, sukurtus viename fiziniame. Naudojant virtualizaciją, organizacija gali sumažinti naujų serverių paleidimo trukmę nuo savaičių ir mėnesių iki kelių dienų ar net valandų. Greitas verslo aprūpinimas technologiniais resursais leidžia daug lanksčiau įgyvendinti užsibrėžtus uždavinius. Tačiau būtina pabrėžti ir tai, kad, deja, ne visos virtualizacijos iniciatyvos tiekia pačius optimaliausius rezultatus. Nepaisant į juos dedamų vilčių, daugeliui organizacijų IT specialistų prireikia papildomų mėnesius trunkančių mokymų kaip įgudusiai valdyti virtualizuotą verslo aplinką. Be to, prastai atlikta serverių virtualizacija gali sumažinti infrastruktūros prieinamumą ir saugumą. Todėl virtualizacija, nors ir reikalaujanti nemenko išmanymo, bendrovėms, anot „Gartner“ tyrimo duomenų, gali atsipirkti iki 20 proc. išlaidų sumažėjimu.