IT pramonė pasižymi tuo, kad tobulėjant technologijoms, ji gali pasiūlyti daugiau už tą pačią kainą. Tačiau užklupus sunkmečiui klientai dažniausiai pageidauja gauti tiek pat tik už mažesnę kainą. Čia iškyla žodis virtualizacija. Neabejojame, kad apie virtualizaciją, virtualumą teko girdėti ne kartą. Pastaruoju metu savo gyvenime su tuo susiduriame vis dažniau. 
IT pramonė pasižymi tuo, kad tobulėjant technologijoms, ji gali pasiūlyti daugiau už tą pačią kainą. Tačiau užklupus sunkmečiui klientai dažniausiai pageidauja gauti tiek pat tik už mažesnę kainą. Čia iškyla žodis virtualizacija.
Nauja sena idėja
Neabejojame, kad apie virtualizaciją, virtualumą teko girdėti ne kartą. Pastaruoju metu savo gyvenime su tuo susiduriame vis dažniau. Sutinkame ir bendraujame su draugais virtualioje interneto erdvėje, disponuojame virtualiais pinigais, egzistuoja virtualūs biurai, universitetai. Visa tai padeda efektyviau, pigiau, greičiau ir lanksčiau dirbti, bendrauti, mokytis, pramogauti.
Virtualizacija yra viena aktualiausių tendencijų IT sferoje, pastaruosius keletą metų dominanti pasaulį, o neseniai pradėjusi kelti susidomėjimą ir Baltijos šalyse.
Kita vertus, čia puikiai dera žinomas posakis: „nauja sena idėja“. Tuo metu, kai kompiuterių pasaulyje šeimininkavo IBM su savo didžiaisiais „mainframe“ kompiuteriais, virtualizacija buvo „ant bangos“.
Asmeninių kompiuterių darbo vietose dar nebuvo, todėl vartotojai naudojosi savotiška virtualia darbo vieta – terminalais prisijungdami prie centrinio „mainframe“ kompiuterio ir naudodamiesi jiems skirtais resursais.
Analogiškai veikdavo ir tuometinės serverių programos – joms irgi būdavo skiriami centrinio kompiuterio resursai, šiandien pasakytume, virtualus serveris.
Pasaulį užkariavę gerokai atpigę asmeniniai kompiuteriai ir serveriai decentralizavo IT infrastruktūrą. Atskiroms programoms perkami atskiri serveriai, kompiuteriai tapo savarankiški su savo programine įranga.
Tačiau didėjant IT resursų poreikiui, plėtojantis technologijoms serverių kiekis įmonių duomenų centruose ėmė smarkiai augti ir augimo tempas ne mažėja, o didėja.
Tai sukūrė problemų. Kuo daugiau serverių – tuo daugiau elektros energijos jiems reikia maitinti, aušinti. Taip serverių priežiūra tampa sudėtinga ir brangi.
Apgauna programinę įrangą
Istorija eina spirale – šiandien vėl kalbama apie IT ūkio centralizavimą ir virtualizaciją, kuri padeda spręsti anksčiau minėtas problemas.
Virtualizacija įmonių infrastruktūroje bene pirmiausia atėjo į duomenų saugyklas. Naudoti dedikuotus atskiriems serveriams diskų masyvus – neefektyvu. Todėl buvo imtasi juos jungti į bendrus virtualius masyvus ir dalinti pagal poreikį.
Dabar bene daugiausia dėmesio skiriama serverių virtualizacijai. Kurdamos savo IT infrastruktūrą įmonės dažnai susidurdavo ir iki šiol susiduria su prisirišimo prie vieno gamintojo ar net vieno modelio problema. Pavyzdžiui, yra programų, kurios veikia tik su tam tikra įranga.
Jeigu tokios įrangos plėtojimas sustabdomas, po kurio laiko įmonės IT departamentui pradeda „skaudėti galvą“ dėl programos migracijos į kitą techninę platformą.
Virtualizacijos programinė įranga įsiterpia tarp operacinės sistemos ir techninės įrangos, sukurdama programinei įrangai savotišką iliuziją, kad ji ir toliau veikia senoje techninėje platformoje. Kitaip tariant, techninė platforma tampa virtuali. Tai leidžia laisvai rinktis skirtingus techninės įrangos gamintojus, juos integruoti į vieną platformą. Taip pat galima atsikratyti pasenusia įranga, kuri veikia neefektyviai ir dažnai genda; kaip žinia, serverių gyvavimo vidutiniškai trunka 3–4 metus.
Efektyviau panaudoja resursus
Virtualizacija šiandien visur dažnai linksniuojama dėl kitų priežasčių: galimybės sutaupyti, efektyviau ir dinamiškiau išnaudoti serverių resursus. Tai viena pagrindinių priemonių padedančių efektyviai veikti duomenų centrams ir suteikti papildomus išteklius, staigiai padidėjus paklausai.
Įsivaizduokime, kad IT sistemų darbą užtikrina keletas atskirų serverių. Vienas skirtas elektroniniam paštui ir bendradarbiavimo programoms, kitas – interneto svetainei talpinti, trečias – finansų apskaitai, ryšių su klientais valdymo sistemai ir taip toliau.
Atskiri serveriai naudojami dėl patikimumo – kad įstrigus el. pašto serverio programai, nesustotų veikti ir kitos IT sistemos. Kiekvienas iš šių serverių paprastai veikia toli gražu ne visu pajėgumu. Vadinasi, didelė dalis resursų yra tiesiog paleidžiami į orą.
Kaip rodo pasaulinės tyrimų kompanijos „Forrester“ atlikti tyrimai, vidutiniškai yra panaudojami tik 25 proc. vieno serverio pajėgumo.
Naudojant virtualizaciją, viename serveryje galima paleisti kelis ar net keliasdešimt atskirų virtualių serverių su savo operacine sistema ir dedikuota paskirtimi. Jie visi sugebės panaudoti didesnę dalį serverio galimybių. Praktiniai rezultatai rodo, kad pasinaudojus virtualizacijos sprendimais, panaudojama apie 80–90 proc. vieno serverio resursų.
Taip pat galima jungti serverius į vieną telkinį ir iš jo „semti“ resursus pagal poreikį – programa gali veikti keliuose serveriuose tuo pat metu, tačiau jai „atrodys“, kad ji veikia atskirame, būtent jai dedikuotame serveryje. Tokiai programai įstrigus, nustos veikti tik šis konkretus virtualus serveris, bet nebus paveikti kiti, „greta“ veikiantys. Juolab, virtualizacijos įrankiai gali automatiškai paleisti iš naujo įstrigusį virtualų serverį.
Virtualius serverius galima daug greičiau paleisti naudojant standartizuotus įdiegimo paketus, juos paprasčiau perkelti į kitą techninę platformą.
Efektyviau išnaudojant turimus resursus, reikės rečiau atnaujinti techninę įrangą, sumažėja elektros, priežiūros sąnaudos, nes nereikalingus serverius galima išjungti ir „padėti į spintą“, kol jų prireiks. Duomenų centro paslaugas teikiančioms bendrovėms atsiranda daugiau laisvų resursų, kuriuos galima išnuomoti klientams mažesnėmis kainomis, nes jų sąnaudos irgi mažėja.
Pavyzdžiui, Boudoino (Bowdoin) koledžas (JAV), virtualizavęs dalį savo infrastruktūros, per 2,5 metų gerokai sumažino savo poreikį pirkti naujus – 46 serverių pakako atlikti užduotims, kurioms būtų prireikę 100 atskirų, dedikuotų serverių. Išlaidos IT per tą laiką sumažėjo nuo 8 iki 6 proc. bendrame koledžo biudžete.
Minesotoje (JAV) veikianti „City & County Credit Union“ pakeitė 50 fizinių serverių dešimčia naujų „blade“ serverių, kuriuose, panaudoję virtualizacijos programinę įrangą, paleido 65 virtualius serverius. Planuojama, kad padengus išlaidas techninės įrangos pakeitimams, ateityje bus sutaupyta 60–100 tūkst. JAV dolerių, o priežiūros sąnaudos per mėnesį sumažės 5000 dolerių. Be to, pakeitimai iškart sumažino duomenų centro suvartojamos elektros energijos kiekį.
Virtualūs kompiuteriai
Pastaruoju metu aktyviau pradedama naudoti ir darbo vietų virtualizacija. Asmeninis kompiuteris su savo programine įranga, duomenimis tarsi persikelia į duomenų centrą ir tampa virtualūs.
Tuo tarpu vartotojui atrodo, kad jis dirba su savo kompiuteriu, savo operacine sistema, interneto naršykle, kitomis darbui reikalingomis programomis, nors jos visos veikia duomenų centre. O savo asmeninę darbo vietą darbuotojas gali pasiekti prisijungęs prie sistemos iš bet kurios vietos.
Taigi, virtualizacija, vaizdžiai šnekant, yra iliuzijos kūrimas.
Virtualizavus kompiuterinę darbo vietą, padidėja duomenų saugumas, nes visa informacija yra laikoma pagrindiniame duomenų centre. Taip pat paprasčiau ir gerokai pigiau yra prižiūrėti tokį IT ūkį – užuot, IT priežiūros specialistams vykus į vietą, stringant programinei įrangai ar prireikus atnaujinti kompiuterius, visas virtualizuotas ūkis yra laikomas vienoje vietoje ir administruojamas centralizuotai.
Specialiai tokiai infrastruktūrai yra gaminamos terminalinės darbo stotys, kurios yra gerokai patikimesnės nei įprasti kompiuteriai, nes jose nėra besisukančių dalių – tai sumažina įrangos gedimų riziką, jos taupiau vartoja elektros energiją.
