Dabartinio ekonominio sunkmečio laikotarpiu, kai daugelis verslo įmonių įvairiomis priemonėmis siekia mažinti išlaidas, išaugs nelegalios programinės įrangos naudojimo tikimybė. Tačiau žinant tą faktą, jog nelegaliuose IT produktuose dažnai tūno paslėptos kenkėjiškos, dažniausiai duomenis vagiančios, programos, galima teigti, jog toks „taupymo“ būdas verslui gali atsieti brangiau.
Dabartinio ekonominio sunkmečio laikotarpiu, kai daugelis verslo įmonių įvairiomis priemonėmis siekia mažinti išlaidas, išaugs nelegalios programinės įrangos naudojimo tikimybė. Tačiau žinant tą faktą, jog nelegaliuose IT produktuose dažnai tūno paslėptos kenkėjiškos, dažniausiai duomenis vagiančios, programos, galima teigti, jog toks „taupymo“ būdas verslui gali atsieti brangiau.
Remiantis tarptautinės statistinių duomenų svetainės NationMaster.com duomenimis, pagal programinės įrangos piratavimo mastus Lietuva šiandien užima 65 vietą iš 107 pasaulio valstybių. Rezultatai rodo, jog Lietuvoje nelegalios programinės įrangos naudojimas tiek fizinių, tiek juridinių asmenų tarpe sudaro apie 56 proc. visos naudojamos įrangos.
IT bendrovės „DPA programinės įrangos“ direktoriaus Genadijaus Gricuko teigimu, tokie skaičiai rodo jog dalis Lietuvos verslo įmonių balansuoja ant pavojingos komercinių duomenų praradimo ribos. „Negana to, jog nelegalios programinės įrangos naudojimo mastas ir taip yra pakankamai didelis, dabartinė ekonominė situacija dalį verslo bendrovių gali pastūmėti naudoti būtent piratinius produktus. Tad šie rodmenys iki metų pabaigos gali išaugti daugmaž dešimtadaliu“, – teigė G. Gricukas.
Anot jo, kompiuteriniai įsilaužėliai puikiai supranta verslo įmonių logiką sunkmečiu siekti mažesnių išlaidų. Dažnai pasitaiko, jog išlaidas bandoma sumažinti ne itin legaliai, pereinant prie piratinės įrangos. Tai suvokdami, įsilaužėliai bando greitai pasipelnyti tokioje įrangoje paslėpdami įvairiausias šnipinėjimo programas, kurios padeda iš bendrovių išgabenti konfidencialius, dažniausiai finansinio pobūdžio duomenis.
„Šiandien jau konstatuojam, jog Lietuvoje padaugėjo bandymų išvilioti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemų duomenis. Esame tikri, kad išaugs ir kitokio pobūdžio saugumo pavojų skaičius. Be to, naudodamos ar pareidamos prie nelegalios programinės įrangos verslo įmonės turėtų žinoti, kad toks jų žingsnis greitai gali papildomai kainuoti. Mat šiuo metu mokesčių policija, tikrindama ar bendrovės sąžiningai moka į biudžetą mokesčius, inspektuoja ir įmonių naudojamą programinės įrangos legalumą. Tam ji yra įsteigusi specialų intelektinės nuosavybės teisių apsaugos departamentą. Radusi nelegalią įrangą, ši policija praneša atitinkamoms institucijoms, kurios tai bendrovei paskiria nemenką baudą. Todėl siekiant užbėgti už akių ir raginant verslą išvengti didesnių nuostolių, galima patarti du dalykus: imtis legalizacijos ir įsigyti IT saugumą užtikrinančius sprendimus“, – sako G. Gricukas.
Anot bendrovės „DPA programinės įranga“ ekspertų, legalizuoti naudojamą programinę įrangą galima ir visai nebrangiai – pasinaudojant programinės įrangos licencijų nuoma. Ji bendrovėms dažniausiai atsiperka ir dėl gaunamos naujumo garantijos, užtikrinančios nemokamą naujos programinės įrangos versijos įdiegimą.
