Dažnas, kuriantis svetaines ne pirmus metus, stengiasi eiti trumpiausiu keliu. Tai ypač populiaru darant nedidelį biudžetą turinčius projektus. Tačiau iš visų trumpiausių kelių pačiu brangiausiu tampa tas, kuriuo eidami praleidžiame informacijos architektūros (information architecture) modeliavimą. Šis taupymas gali atsigręžti dideliais praradimais ateityje.
Kodėl žmonės linkę „kirsti kampus“ ir eiti tiesiausiu keliu? Dalis svetainės kūrėjų mano, kad žino kas yra informacijos architektūra. Kurdami svetainę jie linkę tai „turėti savo galvoje“, nei parašyti ant popieriaus. Kita dalis kūrėjų tikrai žino kas tai yra, bet vis tiek viską „saugo savo galvoje“. Tai pasiteisina jei kuriama svetainė iš trijų puslapių. Tačiau ką daryti jei jūsų svetainė ėmė plėstis? Prie kūrimo prisideda dar vienas svetainės kūrėjas, kuris turi suprasti kas čia padaryta. Taip pat jei svetainę nuspręsta praplėsti naujomis galimybėmis – darbų kaštai bus gerokai didesni.
Pradedam nuo sunkiausios dalies. Sprendžiam iš ko susideda informacijos architektūra ir kas į ją neįeina. Jei ieškotume internete, rastume daugybę atsakymų. Vieni jų kalba apie vieną ir tą patį, kiti atrodo per siauri, dar kiti atvirkščiai, yra per platūs.
Vienas iš geriausių apibūdinimų, mano nuomone, priklauso Mattie Langenberg. Jis sako:
„Informacinė architektūra, kaip pasako pats pavadinimas, nagrinėja svetainės medžiagos atrankos ir struktūravimo atitinkamai auditorijai klausimus. Informacinė architektūra rūpinasi, kad informacija svetainėje būtų sutvarkyta ir pateikta prieinamoje ir paprastoje vartotojo sąsajoje.“
Klientams geriau aiškinti šią formuluotę sekančiai:
„Informacinė architektūra – tai kartu mokslas ir menas, kai informacija pateikiama tokiu patogiu formatu, jog bet kuris su informacija nesusipažinęs žmogus lengvai randa tai ko ieško.“
Vienas iš labiausiai paplitusių informacinės architektūros pavyzdžių yra viešos bibliotekos. Kalba eina ne apie šiuolaikines bibliotekas su kompiuterine paieška ir daugybe kategorijų, bet apie neseniai veikusias su kartotekų spintomis.
Bibliotekos, naudojančios kartotekas gali atrodyti archajiškomis, bet tuo pačiu jos ir modernios. Seniai praėjo tie laikai kai egzistavo privačios knygų kolekcijos, kuriose knygos buvo registruojamos pagal savininko sugalvotą sistemą. Dažniausiai registruojant tokią knygą buvo užrašoma leidinio pavadinimas, autorius ir tema. Tokios bibliotekos lankytojai sunkiai sau surastų įdomią knygą be kolekcijos savininko pagalbos. Tačiau dabartinės bibliotekos greitai sau pritaikė sistemą, kuri buvo skurta 1876 metais ir pavadinta „Dewey Decimal System“ (DDS) pagal jos kūrėjo vardą. Autoriaus idėja – rūšiuoti knygas pagal dešimt požymių tapo revoliucija bibliotekų tvarkyme. DDS sistema tapo pirmu žingsniu link lanksčios knygų informacinės architektūros.
Kaip pagrindą paimdamos DDS bibliotekos ėmėsi kurti universalią sistemą, kuria galėtų naudotis visi žmonės. Kiekvienai knygai bibliotekoje suteikiamas numeris (kaip ir DDS sistemoje), bei kelios kartotekos. Viena kartoteka skirta knygos pavadinimui, kita jos autoriui ir dar keletą pagal poreikį. Visos vienos knygos kartotekos turi vieną ir tą patį turinį, tačiau indeksuojama su skirtingų loginiu lauku. Lankytojui tereikia žinoti knygos pavadinimą arba jos autorių ir knygą yra lengvai randama. Su šiomis kortelėmis galima greitai rasti bet kokią knygą tarp šimtų tūkstančių kitų.
Ši informacinės architektūros koncepcija lengvai veikia, jei jūs žinote knygos pavadinimą arba autorių. Tačiau kaip su bendresne paieška? Indeksavimas pagal DDS sistemą naudojant pradines kategorijas (nuo vieno iki dešimt) toliau dalinant jas į vis smulkesnes subkategorijas, kad lankytojui būtų aišku kur yra konkreti vienos kategorijos knyga. Ši sistema sukurta prieš tai kai atsirado kompiuteriai. Tačiau ji neturi jokių trūkumų šiuolaikinėse bibliotekose, kur plačiai naudojami kompiuteriai.
Toks lankstumas yra tai ko reikia naudojant informacinę architektūrą interneto svetainėms. Įsivaizduokite, į ką būtų pavirtę bibliotekos, jei DDS sistema negalėtų įtraukti naujų temų, kurios kaupėsi per 125 metus. Kiek bibliotekininkams būtų tekę gaišti laiko katalogų perrašymui ir kartotekų perdėliojimui? Gali atrodyti kvaila, tačiau prisiminkite kiek kartų jūs ilgai galvojote kaip pakeisti informacijos išdėstymą svetainėje, arba kaip įterpti papildomą meniu punktą jau egzistuojančioje struktūroje.
Visi šie pakeitimai, nesvarbu, kad jums suteikia ilgalaikį darbą ir atlygį, firmai kuri apmoką sąskaitą malonumo nesuteikia. Todėl nereikia gailėti nei laiko, nei resursų, kad sukurtumėte apgalvotą svetainės informacinę architektūrą. Lygiai taip pat nei laiko, nei resursų negaili bibliotekos kai kuria naujos bibliotekos fondų struktūras.
Dabar išsiaiškinę informacinės architektūros prasmę, pasiaiškinkime kokia jos reikšmė web darbuose. Grįžkime prie pavyzdžio su bibliotekomis. Ten informacinė architektūra yra ne tai kaip atrodo biblioteka, kaip ir kur stovi lentynos ar iš ko jos pagamintos. Informacinė architektūra – tai kaip surūšiuotos knygos. O kartotekos yra patogi navigacijos priemonė, kuri padeda lankytojui surasti tai ko jis ieško.
Pirmu svetainės kūrimo žingsniu turėtų būti duomenų struktūros nustatymas (kaip ir knygų katalogizavimas). Tačiau daugelis pradeda nuo grafinio dizaino, spalvų parinkimo, navigacijos išdėstymo ir t. t. Kaip svetainės kūrėjas gali nuspręsti kur ir kokia bus navigacija jei tai kur ji mus ves dar nėra sugalvota?
Svetainių kūrėjams reiktų atsiminti, kad informacinę architektūra yra svetainės skeletas, programavimas (duomenų bazės, „javascript“, cgi ir t. t.) – raumenys, o HTML kodas – oda. Taip pat viską galima sulyginti su namo statymu. Šiuo atveju informacinė architektūra yra namo projektas (brėžiniai), nuo kurio prasideda bet kokios statybos. Duomenų bazė – pamatai, jos užklausos – namo karkasas, HTML kodas – apdaila. Be gero projekto namo nepastatysi.
Tačiau kodėl svetainių kūrėjai pradeda nuo išorinio apipavidalinimo? Tai yra klausimas į kurį turi atsakyti patys svetainių kūrėjai, ir kurį reikia išaiškinti klientams. Dauguma galvoja, kad keli su „PhotoShop“ dizainerio nupiešti svetainės eskizai ir yra informacinė architektūra. Bet tai netiesa, šie maketai vadinami vizualine architektūra (angl. „presentation architecture“) – kaip informacija paimta iš informacinės architektūros sistemos bus atvaizduojama svetainėje. Tai beveik lygu svetainės patogumo nustatymui. Grįžtant prie pavyzdžio su biblioteka, vizualinė architektūra yra tik tai kaip atrodo katalogų iliustracijos. Tačiau visų pirma reikia pasirūpinti, kad informaciją iš katalogų iliustracijų (svetainės puslapių) būtų galima lengvai surasti ir perskaityti.
Kada kalbama apie priemones ir laiką (investicijos atsipirkimo koeficientą – ROI) būtiną informacinės architektūros nagrinėjimui, dokumentavimui ir sukūrimui, vadybininkai ir informacijos architektai kalba tik bendromis frazėmis. Ir labai retai pabrėžia naudą ir lėšų taupymą kuriant gerą puslapio informacinę architektūrą. Taigi jei informacinė architektūra pristatoma kaip bereikalingas laiko gaišimas ir pinigų švaistymas, o visos jėgos sutelkiamos ties gražiu svetainės vaizdu, nenuostabu, kad informacinė architektūra dažnai nustumiama į galutinį planą, o kartais ir visai užmirštama. Kad jums būtų lengviau įtikinėti, jog informacinė architektūra yra reikalinga, pateikiame kelis argumentus jos naudai...
Idėjos
Vieta paieškos reitinguose. Dalinant svetainę į teisingas dalis (su loginėmis antraštėmis) informacinė architektūra padeda paryškinti tuos esminius elementus, kurie paieškos mašinų naudojami svetainės turiniui nustatyti. Ar įmonei blogai, jei paieškos sistemoje jos svetainė bus rodoma 10–20 paieškos vietose?
Svetainės patogumo (usability) gerinimas. Jei svetainė turi savo informacijos architektūrą, su ja bus lengviau dirbti. Žinoma tai nereiškia, kad projekto nereikia vertinti iš patogumo taško. Dėka informacinės architektūros bus aiškiai pastebimi pagrindiniai meniu elementai ir jų išdėstymas, o tai palengvins darbą grafiniam dizaineriui. Prisiminkite bibliotekos katalogo kartotekas. Kiekvienoje bibliotekoje galite surasti knygą pagal įvairius kriterijus (pavadinimą, autorių ir t. t.), tai kodėl svetainėje visą medžiaga turi būti surūšiuota tik pagal vieną kriterijų? Informacinė architektūra jums suteiks ir kitus variantus.
Bylų talpinimas. Kurie dirbo su didelės apimties svetainėmis žino, kiek daug laiko užima surasti bylą, kurią reikia atnaujinti. Kuo geresnė informacinė architektūra, tuo greičiau surasite šitą bylą. Gera informacinė architektūra nusako kategorijas, pagal kurias galima dalinti informaciją. Kaip svetainės kūrėjas, jūs turite tiesiog sekti šiomis kategorijomis, kurdami katalogų pavadinimus ir suteigdami atitinkamus pavadinimus byloms. Tada informacijos pakeitimui jums nereikės eiti į svetainę ir ieškoti puslapio vien dėl to, kad pagal jo adresą (URL) nustatyti bylos pavadinimą. Dabar galėsite savo HTML redaktoriuje užsikrauti bet kokią bylą, net nežinodami kelio iki jos. Ar tai nesumažins išlaidas ateityje? Tiksliai sunku pasakyti kiek, tačiau tai gali sudaryti nuo 1 iki 5 % sutaupyto laiko.
Nėra reikalo perdarinėti. Kaip dažnai jums tekdavo keisti ištisas svetainės dalis tik dėl to, kad reikėjo pridėti ką nors nauja. Suteikią reikiamą dėmesį internetinei architektūrai, taip pat kaip „Dewey Decimal System“ sistemoje, jūs lengvai galėsite įterpti papildomą medžiagą ir neperdarinėti svetainės. Kiek tai padės sutaupyti lėšų galėsite pasakyti po kelių metu.
Svetainės kūrimo laiko taupymas. Skiriant laiko svetainės informacinės struktūros sukūrimui jūs svetainės kūrimui sutaupysite apie 10–25 % laiko.
Kritinis balsas
Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis pasakė kažkoks nemokša. Na tiesa sakant jis pasiekė visai nemažai per savo gyvenimą. Tačiau kuriant svetaines kartais galima „nupušti“ iki negalėjimo kuriant mokslą iš nieko. Ko gero šis straipsnis aktualus tiems kurių kuriamos svetainės turi 10 ir daugiau puslapių. Arba ateityje žada gerokai plėstis. Tačiau kodėl nepabandžius su mažos apimties svetaine, kad paskui būtų lengvą „pažaboti“ didelę.
Straipsnį paruošė „Kriause.com – internetinė komunikacija“ pagal Alan Knecht.