Besitęsiant gamybos pramonės globalizacijai, vis daugiau gamintojų pastebi, jog dirba ne tik kaip gamintojai, bet ir kaip platintojai. Produktai, kurie būdavo atiduodami išoriniams paslaugų teikėjams, yra grąžinami gamintojams kaip galutinė produkcija. Tačiau dažnai dauguma gamintojų neturi technologinių sprendimų, kad galėtų susitvarkyti ne tik su gamybos, bet ir su platinimo procesu.
Besitęsiant gamybos pramonės globalizacijai, vis daugiau gamintojų pastebi, jog dirba ne tik kaip gamintojai, bet ir kaip platintojai. Produktai, kurie būdavo atiduodami išoriniams paslaugų teikėjams, yra grąžinami gamintojams kaip galutinė produkcija. Tačiau dažnai dauguma gamintojų neturi technologinių sprendimų, kad galėtų susitvarkyti ne tik su gamybos, bet ir su platinimo procesu.
Nors ir daug buvo rašyta apie išorinių paslaugų nuomą („outsource“) ir jos poveikį darbo jėgai, tačiau mažai pasakyta apie reikalingus technologinius pakeitimus, atsirandančius dėl globalizacijos ir tarptautinės išorinių paslaugų nuomos.
Įvertinta, kad 2012 metais daugiau nei 60-ies proc. visų gamintojų veikloje platinimo veikla sudarys ženklią dalį. Neaišku, ar dėl globalizacijos, išorinių gamybinių paslaugų nuomos ar gamybinės veiklos pelningumo po pardavimų, tačiau per ateinančius penkerius metus technologijos pasirinkimui daug įtakos turės šie besikeičiantys reikalavimai, o programinės įrangos pasirinkimas priklausys nuo įmonės norimo prisiimti vaidmens naujoje situacijoje. Be tokio į ateitį orientuoto požiūrio verslo valdymo sistemų ir kitų technologijų įsigijimai pasirodys esantys brangūs, pasenę ir neefektyvūs.
Įsigytos programinės įrangos sistemos, ypač verslo valdymo sistemos, buvo pritaikytos spręsti gamybinio cecho uždavinius bei integruoti apskaitą. Į daugelį funkcijų įėjo atsargų valdymas – nuo žaliavų iki pagamintos produkcijos. Tačiau mažai technologinių sprendimų buvo įsigyjami tam, kad valdyti specifines tiek gamybos, tiek platinimo funkcijas.
Pirmiausia, padedant programinės įrangos sistemoms, ypač svarbu valdyti gamybos funkcijas. Tokiose sistemose turėtų būti funkcijos, kaip pavyzdžiui: išsamus planavimas, apribojimų valdymas ir pajėgumų analizė; „just-in-time“ gamyba; pagal tam tikras ypatybes vykdomas surinkimas ir mišraus režimo gamyba; staklių prastovų trukmės stebėjimas; daugelio lygių komplektavimo specifikacijos ir technologinės kortelės; projektavimo etapai ir patvirtinimai; RF (radijo dažnio) technologijomis paremtas produkcijos registravimas ir saugojimas; taupi („lean“), pažangi gamyba, žaliavų srautai ir produkcija.
Tiems gamintojams, kurie išorines paslaugas teikiančioms įmonėms perduoda palyginti nedaug gamybos funkcijų, programinės įrangos sprendimų pagrindinė galimybė yra efektyviai patenkinti pradinius poreikius.
Kaip teigia Amerikos kompanijos „Technology Group International“ viceprezidentė Rebeka Džil (Rebecca Gill), „efektyvesnės gamybos pradininkai toliau gerina savo produktų kokybę ir mažina bendruosius kaštus, tuo pat metu didindami užimamą rinkos dalį. Kadangi vis daugiau ir daugiau gamybos darbų iš Amerikos perkeliami į užjūrį, likę šalies gamintojai priversti gaminti aukštesnės kokybės prekes per trumpesnį laiką ir mažesniais kaštais. Šiuo pavyzdžiu iliustruotas pokytis skatina Amerikos gamintojų atgimimą ir pažangią gamybos aplinką Amerikoje“.
Įdiegus „taupios“ gamybos priemones, jų naudą galima greitai išmatuoti. Nors daugelis tiki, kad nauda gali būti gaunama ir naudojant paprastą „Kanban“ sistemą (gamybos proceso valdymo ir atsargų kontrolės sistema), revoliucingai mąstantys verslininkai žino, kad pažangi aplinka išsiplečia už gamybos cecho ribų ir perkeliama visos įmonės mastu.
„Norint įtraukti visą įmonę į pažangią revoliuciją, be stiprios, paklausos valdomos tiekimo grandinės, įskaitant skaitmeninę „Kanban“, pažangioje aplinkoje taip pat turi veikti efektyvi įmonės išteklių planavimo sistema“, – teigia Stevenas Parkeris (Stephen Parker), kompanijos „Datacraft Solutions“ vadovas.
Kadangi gamintojai imasi platintojų vaidmens, programinės įrangos sprendimai taip pat privalo apimti platinimo funkcijas. Keletas platinimo funkcijų pavyzdžių: centralizuoti ir lokalūs pirkimai; visapusiška CRM (ryšių su klientais valdymo) sistema su „on-line“ pasiūlymų teikimu; užsakymų valdymas; visapusiška WMS (sandėlių valdymo) sistema; licencinių numerių sekimas; brūkšninių kodų žymėjimas; krovinių patikrinimas ir etikečių pažeidimo tikrinimas; „just-in-time“ pristatymas ir nuoseklus gabenimas; krovimas ir gabenimas konteineriais bei EDI (elektroninių duomenų sąsaja) transakcijos.
Kalbant apie EDI, atvaizdavimo procesas taip pat privalo valdyti sistemos reikalavimus, kaip, pavyzdžiui, duomenų migravimas arba sąsaja su išorinėmis trečiųjų šalių sąskaitų išrašymo arba krovinio deklaracijų sistemomis.
Išsamus, visos įmonės mastu veikiantis pirkimų valdymo technologinis sprendimas privalo turėti keletą ypač svarbių funkcijų, siekiant optimizuoti pirkimo funkciją. Kai kurios tokios funkcijos gamintojams gali būti nežinomos. Jų pavyzdžiai: rankinis pirkimų užsakymų įvedimas; automatinis atsargų papildymo procesas; sąskaitų apmokėjimo modulis; tripusis pirkimų užsakymų, važtaraščių ir pardavėjų sąskaitų faktūrų suderinimas; krovinių pristatymo pajėgumai bei automatinis etikečių generavimas gavimo momentu, įtraukiant brūkšninius kodus ir serijinius numerius/partijos kodavimą.
WMS-e esantys operacijos ekranai privalo būti suformuoti taip, kad tiesiogiai priimtų brūkšninių kodų ir RFID įrangos informaciją. Papildomai standartiniam sandėliavimo funkcionalumui, kai kurie verslo valdymo sistemas turintys klientai taip pat naudoja brūkšninius kodus ir RF technologijas, norėdami racionalizuoti gamybos veiklą.
Naudojant brūkšninius kodus ir RFID technologiją su verslo valdymo sistema, mažėja bendras duomenų apdorojimo laikas ir užtikrinamas bendras duomenų tikslumas. Verslo valdymo sistema taip pat pagelbės, esant bendriesiems žymėjimo reikalavimams, ir leis atspausdinti didelį duomenų kiekį palyginti mažoje erdvėje.
