Neįgaliesiems – sunkumai internete

Neįgalieji sako, kad jiems sudėtinga be kliūčių naršyti internete, nors tokią teisę numato parengti standartai. Lrt.lt kalbinti pašnekovai tvirtina, kad nors situacija gerėja, vis dar egzistuoja daug problemų – įžvelgiama ir diskriminacijos apraiškų.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Kompiuterinės technikos taikymo skyriaus vadovas Vitas Purlys tvirtina, kad viešosios svetainės turi laikytis Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) parengtų standartų, o jei nesilaiko – lai moka baudas.

„Įsakymas dėl neįgaliesiems pritaikytų interneto tinklapių kūrimo, testavimo ir įvertinimo metodikų rekomendacijų patvirtinimo, pasirodė dar 2004 m. kovo 31 d.“, – lrt.lt aiškino V. Purlys.

Tačiau iki šiol, anot jo, svetainės neįgaliesiems nepritaikytos.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto Registrų tarnybos vedėjas Kęstutis Andrijauskas teigia, kad situaciją sudėtingesnę daro tai, jog užuot neįgaliesiems pritaikę visą svetainę, jos kūrėjai jiems gali pateikti gerokai „apkarpytą“ alternatyvą.

Ne visos interneto svetainės prieinamos neįgaliesiems, A. Ufarto nuotr.

Neįgaliųjų verslo vystymo grupės projektų vadovas Karolis Verbliugevičius pasakoja, jog paspaudus nuorodą „Pritaikyta neįgaliesiems“ pakliūvama į atskirą zoną, tačiau, jo teigimu, interneto svetainė turi būti neįgaliesiems pritaikyta visa, o ne tik jos dalis.

„Problema, kad po šia nuoroda slepiasi informaciniu atžvilgiu visai kita svetainė, nors adresas – tas pats“, – tikina K. Verbliugevičius.

„Techniniu atžvilgiu administratoriai, talpindami informaciją, turėtų daryti dvigubą darbą, tad kartais patingi ir nedaro“, – teigia jis.

V. Purlys tvirtina, kad nuoroda „Pritaikyta neįgaliesiems“ yra netgi diskriminuojančio pobūdžio.

„Čia – didelė diskriminacija, tada svetainėse turėtų būti parašyta „Pritaikyta moterims“ ar „Pritaikyta pensininkams“. Negalima atskirti neįgaliųjų nuo kitų žmonių“, – akcentuoja jis.

Požiūrio problema

K. Andrijauskas teigia, kad neįgaliesiems pritaikytų interneto tinklapių kūrime didelį vaidmenį atlieka visuomenės mentalitetas.

„Lietuviams trūksta supratimo filosofijos. Ši situacija atspindi visuomenės brandos lygį. Negalima sakyti, kad viena ar kita institucija kalta“, – tvirtina pašnekovas.

Pasako jo, mes nepagalvojame, kad visi būsime seni ar gali nelaimės ištikti.

„Visi skuba gyventi šia diena, bet užjausti kito dar nesugeba“, – kalbėjo K. Andrijauskas.

Pašnekovas pabrėžia, kad mokymo programas, kuriuose butų kalbama apie šią problemą, bandoma paskatinti universitetuose.

„Reikia studentams įdiegti filosofiją, kad informacinė visuomenė turi būti prieinama visiems: sveikiems ir neįgaliems žmonėms“, – aiškina jis.

Pasak K. Andrijausko, jei baigę mokslus specialistai, pavyzdžiui, programuotojai, išeis su šiuo supratimu, tai jie savo suvokimu paremtas žinias taikys ir praktikoje.

„Deja, Vyriausybės išleisto nutarimo neužtenka, reikia supratimo“, – apgailestauja K. Andrijauskas.

Neregys poetas ir žurnalistas Alvydas Valenta teigia, kad interneto svetainių pritaikymas neįgaliesiems nieko nekainuoja, tik reikia nedaug laiko ir šiek tiek papildomų žinių.

„Tai nedideli techniniai dalykai, kurie lengvai pakeičiami, kad neregys galėtų naudotos svetaine“, – lrt.lt sakė A. Valenta.