Lakštingala negali nečiulbėti, o žmonės negali nemeluoti. Tuo mus apdovanojo evoliucija. Ši savybė padėjo žmonijai išlikti, tačiau ja kažkaip nesinori didžiuotis. Būna šventas melas ar baltas melas. Deja, melas vis dėlto atneša kur kas daugiau nelaimių, negu naudos. Todėl žmonija nuo seniausių laikų mėgino rasti melagių ar apgavikų demaskavimo būdus.
Lakštingala negali nečiulbėti, o žmonės negali nemeluoti. Tuo mus apdovanojo evoliucija. Ši savybė padėjo žmonijai išlikti, tačiau ja kažkaip nesinori didžiuotis. Būna šventas melas ar baltas melas. Melas, gelbstint savo artimą arba Tėvynę. Melas ir melavimas yra natūralus socialinis procesas, padedantis mums išlikti bendruomenės nariais ir įsigyti draugų bei šeimą. Deja, melas vis dėlto atneša kur kas daugiau nelaimių, negu naudos. Todėl žmonija nuo seniausių laikų mėgino rasti melagių ar apgavikų demaskavimo būdus.
„Mikol Software“ vadovė Laurina Todesaitė sako: kodėl žmonės meluoja? Žmonės gali „numatyti“ arba įsivaizduoti ateitį. Dauguma žmonių gali pasakyti, ar tam tikras atsakymas jam suteiks malonumo, ar skausmo. Melas nėra jausmas. Tai įrankis. Jausmų struktūra verčia mus meluoti ir šio skirtumo supratimas yra lemiamas, atliekant analizę. Žmogaus kalbos mechanizmas yra vienas iš sudėtingiausių procesų, kadangi jame dalyvauja įvairūs raumenys ir kūnas. Kai žmogus kalba, oras pučiamas iš plaučių aukštyn į balso stygas. Balso stygos vibruoja tam tikru dažniu ir taip gimsta garsas. Oro srautas ir toliau juda burnos link, kur juo manipuliuoja liežuvis, dantys ir lūpos, kad susidarytų garsai, kuriuos mes vadiname žodžiais ir frazėmis. Smegenys vaidina pagrindinį vaidmenį, valdydamos visą procesą ir stebėdamos, kad jūsų skleidžiamas garsas atitiktų tai, ką norėjo pasakyti smegenys ir, kad žodžiai būtų ištarti reikiamu garsumu.
Šio nuolatinio smegenų vykdomo stebėjimo rezultatas – kiekvienas „įvykis“, apdorojamas smegenyse, paliks savo pėdsakus sakytinėje kalboje. Šiuolaikinės kalbos analizės technologijos ignoruoja turinį, kurį išsako tiriamas subjektas ir kalba. Jos analizuoja tik protinės veiklos pokyčius. Kitaip tariant, svarbu yra „kaip“ pasakyta, o ne „kas“ pasakyta.
Per praėjusius dešimtmečius specialistai yra sukūrę daug gerų psichologinių testų, naudojamų, pavyzdžiui, priimant žmogų į darbą. Jie gali atsakyti į daugelį klausimų ir sukurti gan išsamų žmogaus psichologinį paveikslą. Tačiau net ir tuomet tebelieka neaišku, ar naujai įdarbintas žmogus bus lojalus įmonei ar organizacijai. Ar jis nevogs, neatskleis konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims. O gal jis vartoja narkotikus, alkoholį ir negali atsispirti azartiniams žaidimams? Kaip tą tiksliai sužinoti?
Laurina Todesaitė: skirtingi testai – skirtingiems poreikiams. Norint patikrinti sąžiningumo ir rizikos lygį, geriausia paklausti pačio žmogaus tiesiogiai – ar jis ketina „nutekinti“ konfidencialią įmonės informaciją? Ar planuoja prisidurti prie algos, vogdamas iš įmonės arba imdamas kyšius iš interesantų? Tačiau vargu ar kas pasakys tiesą. Iš patirties personalo atrankoje galiu drąsiai teigti, kad nemačiau žmonių, kurie atsakinėdami į darbo pokalbio metu užduotus klausimus negalvoja apie tai, ką nori išgirsti jų potencialus darbdavys. Dažnas prikuria istorijų, susijusių tiek su darbo patirtimi, tiek su tikrosiomis priežastimis, turinčių paaiškinti, kodėl išėjo iš ankstesnės darbovietės. Norint sužinoti tikrąsias žmogaus nuostatas, dažniausiai reikia laiko. Anksčiau ar vėliau yla išlįs iš maišo. Tačiau jei už tą laiką mokėti nesinori, o įdarbinti žmogų ir įvesti į darbą kainuoja didelius pinigus, galima pasitelkti struktūruotą klausimyną ir balso analizę. Kompiuteris užduos klausimus ir testo pabaigoje pateiks analizę. Tokiu būdu bus galima susidaryti nuomonę apie žmogaus praeitį ir galimą finansinę riziką organizacijai.
Poligrafas
Perversmas kriminalistikoje arba, bendriau kalbant, tiesos ieškojimo srityje įvyko, kai buvo sukurtas melo detektorius, moksliškai vadinamas poligrafu. Šis prietaisas matuoja kelis žmogaus fiziologinius parametrus: kraujospūdį, pulsą, kvėpavimą ir odos laidumo pokyčius. Žmogui atsakinėjant, poligrafu matuojami simpatinės nervų sistemos sukelti fiziologiniai pokyčiai. Tiesa, nors jis JAV taikomas iki šiol, metodas apskritai nėra laikomas labai patikimu – jo efektyvumas siekia apie 80%.
Kaip veikia poligrafas? Tiriamasis atsisėda į krėslą ir prie jo kūno specifinėse vietose prijungiami keli vamzdeliai ir laidai. Manoma, kad jeigu žmogus meluoja, kūnas jį išduoda. Tuos išdavikiškus požymius analizuoja ir vertina Teismo psichofiziologas. Pavyzdžiui, krūtinė ir pilvas apjuosiami dviem guminiais oro pripildytais vamzdeliais – pneumografais. Taip galima registruoti kvėpavimo pokyčius, kai žmogus jaudinasi. Kraujo slėgio pokyčiai matuojami panašiai kaip kraujospūdžio matavimo aparatu.
Laurina Todesaitė: poligrafas vis dar yra patikima priemonė, tačiau tai fiziologinis tyrimas, užimantis daug laiko. Be to, ne visada įmanoma prie žmogaus prikabinti elektrodus, norint patikrinti, ar jis kalba tiesą. Saugumo srityje nauji grėsmės tipai, moderni nusikalstama veikla ir pažangesni tyrimų duomenų šaltiniai nuolat kelia naujus iššūkius. Nusikalstamo pobūdžio ketinimų ir įtariamų nusikaltėlių nustatymas, kartu su reikšmingos informacijos išskyrimu yra esminis sėkmės aspektas.
Be abejo, efektyviausia priemonė, kovojant su nusikaltimais – pamėginti iš anksto užkirsti jiems kelią. Specialios kompiuterinės programos jau kelerius metus Amerikoje ir kitur analizuoja įtartinų asmenų elgesį bei jų galimas sąsajas su nusikaltėliais. Tokios programos naudojimas vienoje JAV valstijoje padėjo išaiškinti net 80 % neatskleistų žmogžudysčių. Taigi ne tik įtariamųjų apklausos, bet ir žmonių veidų, jų tarpusavio ryšių analizė padeda stebėtinai tiksliai išlukštenti nusikaltėlio protą ir kartais užkirsti kelią planuojamam nusikaltimui.
Kompiuteris atskleidžia tiesą
XXI amžiuje melo pasekmės dar sunkesnės, apgavystės globaliame pasaulyje labai brangiai kainuoja. Vis dažniau susimąstoma, kaip greitai ir efektyviai atskirti tiesą nuo melo. Sugriežtėjo saugumo procedūros prieš skrydžius. Darbdaviai ieško būdų nuodugniai patikrinti darbuotojus prieš priimant juos į darbą. Be to, visuomenė nori būti humaniška. Šiais politinio korektiškumo ir atkaklių advokatų laikais nesinori apkaltinti arba nubausti nekalto. Todėl kuriami nauji metodai. Vienas iš tokių – analizuoti kalbančiojo balsą, naudojant kompiuterį. Pasirodo, kad jis gali tapti tuo neklystančiu teisėju, nuo kurio net melagiai profesionalai nepasislėps.
Laurina Todesaitė: nusikaltėliai, planuodami ar vykdydami nusikaltimą, naudoja modernias technologijas. Išaugus terorizmo išpuolių skaičiui pasaulyje, prevencija yra svarbiausia priemonė kovojant su nusikaltimu. Greitas bei efektyvus nusikaltimo išaiškinimas irgi išlieka labai svarbus. Tiesos nustatymo srities profesionalai žino, kad nėra tikro melo detektoriaus. Melas – ne emocijų rinkinys. Tai „aplinkybė“, iššaukta tam tikro poreikio.
Šis palyginti neseniai sukurtas ir pradėtas naudoti efektyvus tiesos išsiaiškinimo būdas pagrįstas žmogaus balso analizės technologija – lygmenine balso analize arba LVA. Tai smegenų veiklos bei emocinio antspaudo nustatymas, pasitelkiant sudėtingus matematinius algoritmus. Į klausimus atsakinėjančio asmens balso analizė apima 129 parametrus. Matematiniai algoritmai didelio intervalo spektre analizuoja balsą, – tai, kaip yra sakoma, o ne kas sakoma, ir įvertina kalbančiojo būseną. Tokiu būdu galima sužinoti, ką sako jo smegenys. Mat tai, ką žmogus kalba, dažnai skiriasi nuo to, ką jis galvoja ir ką tuo metu jaučia. Šios technologijos jau daugiau nei dešimt metų yra plačiai taikomos pasaulyje teisėsaugos ir saugumo institucijose, taip pat privačiame sektoriuje.
Profesionalūs Nemesysco įrankiai, kaip pvz. LVA produktų linija, nustato įtariamųjų emocijas įtemptose situacijose, kai jie planuoja nusikaltimą, bando išvengti atsakomybės už padarytus veiksmus, bando įsinešti draudžiamų daiktų ar išnešti informaciją ar turtą. Kai mėgina sukčiauti, siekdami materialios naudos.
Naudojant Nemesysco įrankius, profesionalai dabar gali tiksliai ir greitai patvirtinti faktus, sukurti psichologinius profilius, nustatyti emocines būkles tyrimų metu ir efektyviau atskleisti tiesą. Tuo labiau, kad tyrimus galima atlikti ir telefonu, ir iš įrašų. Nereikia jokių elektrodų ar fizinio kontakto. Beje, tokios programos efektyvumas yra didesnis nei tradicinio poligrafo – jis siekia ne mažiau kaip 90 %.
Laurina Todesaitė: pirmoji programos versija buvo sukurta ir naudota kovai su terorizmu bei terorizmo prevencijai. Įsitikinus jos veiksmingumu, programa pradėjo naudotis teisėsaugos organai. Tačiau ir verslininkai susiduria su sukčiavimu ir nusikaltimais. Bankininkystės ir finansinis sektorius kenčia nuo sukčių, norinčių užsidirbti ir apgauti didelę bei turtingą instituciją. Darbo užmokesčiu bei krūviu nepatenkinti darbuotojai ieško būdų „prisidurti prie algos“. Taigi ir verslo sektoriuje yra didelis poreikis sukčiavimo prevencijai ir efektyviems nusikaltimo tyrimų įrankiams, ypatingai atliekant vidinius tyrimus.
Toks LVA tyrimo įrankis yra naujos kartos balso analizės sistema. Ji padeda vartotojams įvertinti tiriamojo emocijas, patvirtinti atsakymų teisingumą, įvertinti galimas grėsmes ir nustatyti apgaulę. Interviu ir atsitiktinių pokalbių metu įrankis išskiria svarbiausias sritis subjekto pasakojime ir leidžia vartotojams greičiau ir tiksliau nustatyti teisybę, efektyviai priimti sprendimus. Tai pirminis tyrimo įrankis krašto apsaugos, žvalgybos, karinėms struktūroms ir teisėsaugos institucijoms.
Laurina Todesaitė: pirmoji programa, skirta verslo apsaugojimui – darbuotojų patikrinimas prieš įdarbinant ir periodinės patikros testai. Klausimai apie didžiausias verslui rizikas. Tokias kaip konfidenciali informacija, vagystės, sukčiavimai ar žalingi įpročiai. Vėliau, žinant kiekvieno darbuotojo silpnąsias vietas, daug paprasčiau apsaugoti savo verslą. Taip pat yra sukurti įrankiai tyrimams, tiesos bei rizikos įvertinimui ir informacijos patikrinimui prieš sudarant svarbius sandėrius ar pasirašant brangiai kainuojančius įsipareigojimus.
Psichologiniai mokslai, kūno kalbos ir emocijų valdymo pratybos, treniruotės ir stipri valia gali padėti melagiui išoriškai išlikti ramiam. Tačiau, kaip jau buvo minėta, viską iš tiesų valdo mūsų smegenys. Jos siunčia impulsus į raumenis ir į kalbos aparatą. Tie nevalingi smegenų impulsai ir gali atskleisti tikruosius mūsų ketinimus. Todėl šiomis žiniomis ir jų pagrindu sukurtais metodais pradedama naudotis vis plačiau.
Laurina Todesaitė: draudimo kompanijos dažniausiai kenčia nuo melagingų ieškinių. Pradėjus naudoti LVA technologijas paaiškėjo, kad sukčiauti bando ne 5 %, kaip buvo manyta anksčiau, o beveik 20 % ieškovų. Tai padeda draudimo kompanijoms ne tik sutaupyti daug pinigų, bet ir greičiau atsiskaityti su sąžiningais ieškovais. Skatina klientų lojalumą kompanijai. Anglijos socialinis sektorius irgi pasekė verslininkų keliu: įdiegė technologijas, tokiu būdu sutaupydamas nemažai biudžeto lėšų, išaiškindamas melagingus prašymus ir potencialius melagius.
Technologijos taip pat naudojamos klientų aptarnavimo centruose. Klientų pasitenkinimo stebėjimas realiu laiku padeda išlaikyti juos, efektyviai spręsti susidariusias problemas ir tiksliau sužinoti, kas klientams patinka ir kas juos erzina. Taip pat tai puiki priemonė analizuoti įmonės darbuotojų darbo kokybę bei lavinti įgūdžius pardavimo ir aptarnavimo srityse.
Laurina Todesaitė: balso analizė yra labai efektyvi priemonė. Norint ja naudotis, tereikia įdiegti programą savo kompiuteryje. Analizę galima atlikti realiu laiku arba iš įrašų. Pokalbio metu sistema analizuoja pokalbį ir iš karto matyti žodžiais užrašyta emocinė pašnekovo būsena. Pagal ją galima spręsti, kaip jaučiasi žmogus ir ar jis meluoja. Įdarbinant šitaip taupomas laikas. Kompiuteriniu testu automatiškai užduodami klausimai, į kuriuos tereikia atsakyti. Galutinė analizė pateikiama iš karto, atsakius į visus klausimus. Yra standartinis įdarbinimo klausimynas (lietuvių, anglų, rusų kalbomis). Taip pat galima pačiam darbdaviui sudaryti savo testą, priklausomai nuo įmonės ir darbo specifikos.
Perspektyvos
Laurina Todesaitė: pasaulyje ir Europoje LVA technologija yra plačiai paplitusi. Britai – konservatyviausia Europos tauta – plačiai adaptavo šias technologijas. Buvo pakoreguota net juridinė bazė. Jeigu žmogus atsisako tikrintis LVA, jis automatiškai pripažįstamas kaltu. Brazilijos teismuose buvo priimti LVA sistemos parodymai, tačiau gamintojas griežtai nusiteikęs prieš tai, kad parodymai būtu naudojami teisme kaip įrodymas. Jų manymu, tai turi būti tik įrankis, o sprendimus priima žmogus. Lietuvoje balso analizės sistemos naudojimas taip pat nedraudžiamas įstatymais.
Minėtos technologijos kol kas yra pačios veiksmingiausios. Jos jau taikomos psichologijos ir medicinos srityse. Šis produktas naudojamas kaip gydymo priemonė psichinei sveikatai užtikrinti, biologiniam grįžtamajam ryšiui su klientais, pagalbai emocinės terapijos srityje, nustatant įtampos lygį pacientams, kuriems gresia didelė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Šiuo metu kuriami nauji produktai, skirti profesionaliems gydytojams terapeutams bei asmeniniam naudojimui. LVA jau yra taikoma kovojant su pedofilija. Tikėkimės, kad šios technologijos sumažins melo ir nusikaltimų koncentraciją mūsų visuomenėje.
