Praeitais metais Lietuvoje užfiksuota 15 nelicencijuotos programinės įrangos naudojimo įmonėse atvejų. Nors jų skaičius metams bėgant mažėja, bendroji nelicencijuotos programinės įrangos vertė įmonėse išlieka nemaža – programinės įrangos kūrėjų interesus atstovaujančios pasaulinės asociacijos „Business Software Alliance“ duomenimis 2007 metais Lietuvoje ji siekė 610 tūkstančių litų.
Praeitais metais Lietuvoje užfiksuota 15 nelicencijuotos programinės įrangos naudojimo įmonėse atvejų. Nors jų skaičius metams bėgant mažėja, bendroji nelicencijuotos programinės įrangos vertė įmonėse išlieka nemaža – programinės įrangos kūrėjų interesus atstovaujančios pasaulinės asociacijos „Business Software Alliance“ (BSA) duomenimis 2007 metais Lietuvoje ji siekė 610 tūkstančių litų.
Šalies bendrovės vis labiau suvokia intelektinės nuosavybės vertę ir svarbą užtikrinant sklandžius verslo procesus, tačiau sklandų žingsniavimą programinės įrangos legalumo link trikdo žinių apie licencijavimą, investicijų į ją atsipirkimo kaštus stygius. Dažnai neįvertinama ir tai, kokią žalą ne vienerius metus puoselėtam bendrovės įvaizdžiui gali padaryti plačiai nuskambėjusi žinia apie naudotą nelegalią programinę įrangą.
Reputacijos reikšmė auga
Vadovų ir specialistų paieškos bei atrankos agentūros „Fontes Vilnius“ konsultantės Irmos Simonkevičienės teigimu, su įmonės reputacija susijusių aspektų svarba sparčiai auga. Pretendentai į pareigas domisi ne tik savo darbo sąlygomis, bet ir bendrovių įvaizdžiu. Kai kuriais atvejais jis yra vienas iš svarbiausių sprendimą kandidatuoti lemiančių faktorių.
Žinia apie problemas dėl nelicencijuotos programinės įrangos naudojimo ar būtinybė su ja dirbti gali įtakoti ir darbuotojų motyvaciją. Taupymas programinės įrangos sąskaita gali būti suprastas kaip darbdavio šykštumo ženklas, maksimalios naudos minimaliomis sąnaudomis ieškojimas.
„Su nelicencijuota programine įranga darbovietėje susidūręs darbuotojas, jei jam nesvetimas intelektinės nuosavybės suvokimas, turėtų pasijausti nejaukiai. Juk teisine prasme nelicencijuotos programinės įrangos naudojimas nesiskiria nuo kitų nelegalių veiksmų“, – teigia psichoterapeutas Raimondas Alekna.
Piratų vėliava laivo nepuošia
Nelicencijuota programinė įranga gali gerokai sugadinti bendrovės įvaizdį ne tik darbuotojų, bet ir klientų, partnerių akyse jei sulaukiama autorių teisių gynėjų vizito. Ne iš maloniųjų ir pati tikrinimo procedūra – biure pasirodę ekonominės policijos pareigūnai paprašo darbuotojų pasitraukti iš darbo vietos ir palikti kompiuterius. Pastarieji tikrinami ir radus nelicencijuotos programinės įrangos išgabenami tolimesniam tyrimui.
„Jei patikrinimo metu paimtame kompiuteryje yra su tyrimu tiesiogiai nesusijusios, tačiau bendrovei svarbios informacijos, įmonė turi teisę prašyti prokuroro leidimo ir pasidaryti reikiamos informacijos kopiją. Jeigu laikoma nelicencijuotos programinės įrangos kopijų vertė yra mažesnė nei 13 tūkstančių litų, įmonės vadovui gresia administracinė atsakomybė, o kompiuterio standusis diskas kaip teisės pažeidimo įrankis yra paimamas tyrimui bei, sutinkamai su ATPK 214 straipsniu, paprastai teismo konfiskuojamas kaip neteisėtų kopijų gamybos įranga. Nelicencijuotos programinės įrangos kopijų vertei viršijus 13 tūkstančių litų įmonei gresia baudžiamoji atsakomybė, tad kompiuterio standusis diskas tampa daiktiniu įkalčiu ir paprastai teismo konfiskuojamas kaip nusikalstamos veikos įrankis“, – sako BSA Lietuvoje atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai“ advokatė Jolanta Kaminskaitė.
Žalą veiklai minimizuoti atgavus kritinę informaciją ar pakeitus kompiuterį kitu įmanoma, tačiau kompensuoti žalą įmonės įvaizdžiui gerokai sunkiau – ne visiems partneriams argumentai apie nespėtas įsigyti licencijas gali pasirodyti įtikinami, juolab, kad jų bendrovių naudojama programinė įranga veikiausiai visiškai legali.
„Nelicencijuotą programinę įrangą naudojančioms bendrovėms verta susirūpinti ir grėsme informacijos saugumui. Tyrimai rodo, kad maždaug ketvirtadalis nelicencijuotos programinės įrangos kopijų būna užkrėstos į konfidencialią informaciją besikėsinančiais virusais“, – sako „Microsoft Lietuva“ verslo strategijos ir rinkodaros vadovas Martynas Bieliūnas.
Sklandų darbą užtikrina pažangūs sprendimai
Informacinių technologijų sprendimus siūlančios bendrovės „ITEKS“ direktorės Svetlanos Gariavinos teigimu, pastaruoju metu Lietuvos bendrovės imtis programinės įrangos ūkio audito ir legalizavimo skatina būtent rūpinimasis savo vardu. Daugėja ir suprantančių, jog programinės įrangos optimizavimas įmonėje turės ir teigiamų finansinių aspektų.
„Mūsų klientai – licencijuotą programinę įrangą naudojančios ir intelektinę nuosavybę vertinančios bendrovės. Tačiau jos mielai renkasi programinės įrangos turto valdymo (angl. Software Asset Management, SAM) paslaugą siekdamos išsaugoti gerą vardą, būti tikros, kad programinės įrangos licencijų kiekis bei tipas yra tinkamas“, – teigia S. Gariavina.
Diegiant bendrovėje programinės įrangos turto valdymą, atliekama detali naudojamos programinės įrangos inventorizacija, licencijų apskaita. Programinės įrangos ūkis priderinamas prie konkretaus verslo poreikių, reglamentuojamos programinės įrangos diegimo taisyklės. Tokiu būdu bendrovė gali būti tikra, kad naudojama programinė įranga atitinka jos poreikius, o licencijų ūkis apskaitytas ir prižiūrėtas. Atsisakoma tiesioginėms darbuotojo funkcijoms atlikti nebūtinų įrankių, personalas supažindinamas su naujų programų diegimo procedūromis. Jas nustačius kiekvienas darbuotojas gali naudotis jam būtinomis programomis, žino, kur kreiptis iškilus problemoms, tad padidėja bendrasis darbo efektyvumas, sutaupomos nebūtinai įrangai išleidžiamos lėšos.
„Daugeliu atveju sutvarkius programinės įrangos ūkį tikslinga paruošti ir jo plėtros planą, numatyti galimas versijų suderinamumo problemas ir kaip jų išvengti. Tokiu būdu SAM naudingas ne tik siekiant užtikrinti esamų produktų legalumą, bet ir plėtojant įmonės technologijų ūkį apskritai“, – teigia Martynas Bieliūnas, „Microsoft Lietuva“ verslo strategijos ir rinkodaros vadovas.
Modernius programinės įrangos ūkio valdymo sprendimus pasitelkiančios bendrovės gali būti tikros, kad jų reputacijos negadins negatyvus viešumas ar niūrūs buvusių darbuotojų pasakojimai. Pažangus požiūris į atvirą ir sklandžią programinės įrangos ūkio priežiūrą užtikrina ne tik sklandų darbą, bet ir kruopščiai puoselėjamo įvaizdžio saugumą.
