Augančios energijos išteklių kainos, didėjantis kompiuterinių resursų poreikis ir įmonių priklausomybė nuo informacinių sistemų patikimumo meta vis naujus iššūkius duomenų centrams. Jie turi būti efektyvesni, patikimesni, saugesni.
Atrodo dar visai neseniai vieną kompiuterį turintis biuras atrodė modernus. Dabar bet kurį didesnį biurą puošia dešimtys kompiuterių, sujungtų į vieną tinklą, informacija saugoma serveriuose. Kadangi skaitmeninės informacijos kiekis auga itin sparčiai, daugelis įmonių atsisako duomenų kaupimo funkcijos, tai patikėdami duomenų centrams.
Pasak „Baltic Data Center“ paslaugų teikimo skyriaus direktoriaus Vakario Stakausko, nors tradiciškai manoma, kad IT suvartoja labai nedaug energijos, iš tiesų tai ne tokia jau menka problema, apie kurią vadovai dažnai net nesusimąsto. Vidutinio dydžio duomenų centrai sunaudoja 1–2 MW elektros energijos, tuo tarpu dideli gali sunaudoti ir 200 MW. Be to skaičiuojama, kad kas trejus metus vienoje spintoje esančių serverių našumas išauga dvylika kartų, o elektros sąnaudos – 3,3 karto. Tai reiškia, kad į tą patį ploto vienetą reikia paduoti 3,3 kartus daugiau elektros energijos, bei ataušinti 3,3 karto daugiau išskiriamo karščio.
„Atskirai neapskaitomos išlaidos, serveriams palaikyti. Tačiau tokiomis ekonomikos sąlygomis verta pradėti skaičiuoti sąnaudas ir žiūrėti, kur jas galima apkarpyti“, – aiškino jis. O ko negali išmatuoti, to negali kontroliuoti.
Energijos taupymas
Vakaris Stakauskas: „Ieškome pačių efektyviausių sprendimų.“ |
---|
Duomenų centrai energijos sąnaudų problemą suvokia labai aiškiai. Specializuotame duomenų centre stebimas kiekvienas komponentas, galima matyti, kiek elektros energijos suvartoja kiekviena serverių spinta, atskiri serveriai, kondicionieriai. Pastaruoju metu itin daug dėmesio skiriama aušinimo sistemoms, nes joms tenka didžiausia serverių išlaikymo išlaidų pyrago dalių. Visos šiuolaikinės technologijos, duomenų centrų efektyvumui gerinti, yra nukreipiamos į centro aušinimo sistemų tobulinimą.
Planuodami duomenų centrų plėtrą, visada ieškome pačių efektyviausių sprendimų. Tradicinį šaldymą kondicionieriais po truputį išstumia skysčiu aušinamos serverių spintos. Novatoriškiausios aušinimo sistemos – veikiančios šilumokaičio (angl. heat exchanger) principu, kai išorinio lauko oras šaldo vidinį serverinės orą. Pavyzdžiui 600 KW sunaudojančius serverius ataušinti galima sunaudojant tik 10–30 KW .
Energijos panaudojimą ketinama efektyvinti ir kitais būdais. „Karštas oras, kuris išeina iš duomenų centro, paprastai išleidžiamas į aplinką. Mes ketiname jį panaudoti patalpoms šildyti“, – pasakojo jis. Taip pat ketinama naudoti modernias ir labai efektyvias ultragarsines drėgmės palaikymo priemones.
Kabinetinis duomenų centras – nesaugu
Augant efektyvumo poreikiui, atsiskleidžia ir kiti specializuotų duomenų centrų privalumai. Pirmiausia – saugumas ir patikimumas. Pasak V. Stakausko, dėl kelių serverių ar serverių spintos, viso duomenų centro įmonė tikrai sau neįrenginės. Greičiausiai tai bus kabinetinio stiliaus serverių patalpa – tiesiog viename iš kabinetų pastatyta serverių spinta, o oras aušinamas atidarius langą arba buitiniu kondicionieriumi.
„Galbūt toks centras netgi bus efektyvus. Tačiau tada iškyla saugumo ir patikimumo klausimas, nes tokioje patalpoje nėra numatytos nei tinkamos gesinimo, nei oro ir drėgmės palaikymo sistemos, nei fizinė sauga, – teigė V. Stakauskas.
Duomenų centrų patikimumas skirstomas į lygius. Pirmojo, paprasčiausio lygio duomenų centruose, naudojamas vienas elektros įvadas, vienas kondicionierius, vienas rezervinis maitinimo šaltinis ir dyzelinis generatorius. Išėjus iš rikiuotės bet kuriam iš šių komponentų, duomenų centro veikimas sutrinka.
Pasak V. Stakausko, BDC duomenų centrų patikimumas užtikrinamas rezervuojant visas kritines sistemas, taip, kad bet kuriam komponentui sugedus duomenų centras galėtų tęsti savo veiklą.
„Be to, mes galime užtikrinti papildomus saugumo lygius. Neseniai įrengėme požeminį duomenų centrą, kuris yra itin saugus. Tokiame centre esančios sistemos apsaugotos nuo fizinio įsilaužimo, terorizmo, pasikėsinimo į duomenis bei elektronines sistemas, naudojant elektromagnetinius spindulius“, – aiškino V. Stakauskas.