„Chrome“ naršyklės pasirodymas reiškia milžiniškų grumtynių, kurios nulems kompiuterių pramonės ateitį, pradžią. Bendrovė „Google“ neseniai atšventė savo 10 metų jubiliejų. Jos steigėjams Larry Page‘ui ir Sergejui Brinui būtų galima atleisti, jeigu jie, žiūrėdami į ant torto uždegamas žvakeles, piktdžiugiškai šypsojosi įsivaizdavę, kokią liepsną jie ką tik užkūrė po „Microsoft“.
„Chrome“ naršyklės pasirodymas reiškia milžiniškų grumtynių, kurios nulems kompiuterių pramonės ateitį, pradžią.
Bendrovė „Google“ neseniai atšventė savo 10 metų jubiliejų. Jos steigėjams Larry Page‘ui ir Sergejui Brinui būtų galima atleisti, jeigu jie, žiūrėdami į ant torto uždegamas žvakeles, piktdžiugiškai šypsojosi įsivaizdavę, kokią liepsną jie ką tik užkūrė po „Microsoft“, rašo britų dienraštis „The Guardian“.
Pasak jo, nuosavą interneto naršyklę išleidusi bendrovė ruošiasi sviesti pirštinę „Microsoft“. „Chrome“ pasirodymas – tai ne šiaip iššūkis rinkoje dominuojančiai „Microsoft“ naršyklei „Internet Explorer“. Šis įvykis žymi apie milžiniškų grumtynių pradžią, kurios nulems kompiuterių pramonės ateitį.
Dienraščio teigimu, potencialūs „Microsoft“ konkurentai per daugelį metų įsitikino, kad tvirtai laikyti savo rankose programinės įrangos rinką bendrovė gali tik dėl milžiniškos jos operacinės sistemos „Windows“ sėkmės. Tačiau „Google“ perprato seną tiesą: jei negali laimėti, pakeisk žaidimą.
 „Gamma“ nuotr. |
|---|
Plačiajuosčio interneto raida sukūrė situaciją, kai teksto redagavimo ar elektroninių lentelių programa neprivalo būti įdiegta kompiuteryje – ji gali veikti internete. Kurti ir laikyti dokumentus galima interneto serveriuose, kuriuos pasiekti galima bet kada ir iš bet kokios vietos. Nesvarbu, kokia operacinė sistema valdo kompiuterį – tereikia tik interneto naršyklės ir interneto ryšio. Skaitmeniniame pasaulyje, kuriame apstu naudojimui internete skirtų įrankių, galima pasirinkti net ir nemokamą operacinę sistemą.
Billas Gatesas tokią situaciją numatė dar prieš 13 metų, kai tarnybiniam naudojimui skirtame dokumente rašė apie „lemiamą interneto reikšmę“ ir perspėjo kolegas, kad ilgainiui gali pakilti „potvynio banga“, iš esmės pakeisianti žaidimo taisykles, teigiama straipsnyje. Ši jo pastaba tapo vienu iš katalizatorių, praėjusio dešimtmečio pabaigoje išprovokavusių liūdnai pagarsėjusį „naršyklių karą“, kuriame „Internet Explorer“ sutriuškino „Netscape Navigator“.
Likimo ironija: „Chrome“, kuriai sukurti prireikė beveik 2 metų, remiasi „Microsoft“ konkurentės bendrovės „Mozilla“ technologinėmis inovacijomis. Būtent ši bendrovė rūpinosi naršyklės „Firefox“ kūrimo projektu, o „Firefox“ ištakos siekia „Netscape Mavigator“.
Pasak S. Brino, „operacinės sistemos – senovinis pasaulio suvokimo būdas. Jos tapo tokios nerangios... Mes (interneto vartotojai) norime labai lengvos, greitos platformos, kurioje galėtume naudotis interneto taikymais.“ Tai bloga žinia „Microsoft“, kuri didžiąją savo pajamų dalį gauna pardavinėdama „Windows“ operacines sistemas ir „Microsoft Office“ biuro programų paketą, pastebi dienraštis.
Savo ruožtu „Google“ didžiąją pajamų dalį gauna iš interneto paieškos paslaugų. Per 10 metų „Google“ nuėjo kelią nuo projekto, kuriuo buvo siekiama apsiginti daktaro laipsnį Stenfordo universitete, iki didžiausios pasaulyje interneto paieškos sistemos. Dabar „Google“ – vienas labiausiai gerbiamų ir žinomų prekės ženklų. Pastaraisiais metais bendrovė įžengė į internete vykdomų programų ir paslaugų rinką: sukūrė nuosavą elektroninio pašto tarnybą, teksto redagavimo ir elektroninių lentelių programas, sparčiųjų interneto žinučių paslaugą, skaitmeninius žemėlapius, net įsigijo vaizdo portalą „YouTube“, kurio lankytojai keičiasi vaizdo klipais.
Pasak dienraščio, visi „Google“ veiksmai nukreipti į vieną tikslą – įtikinti vartotojus, kad internete galima daryti daugybę įvairiausių dalykų. Kuo daugiau laiko žmonės praleidžia prisijungę prie interneto, tuo didesnė tikimybė, kad jie naudosis „Google“ paieška, taip užtikrindami bendrovės pajamas ir savo užklausomis talkindami „Google“ inžinieriams tobulinti paieškos algoritmą.
O kam „Google“ reikia interneto naršyklės? Bendrovės vadovai, komentuodami „Chrome“ pasirodymą, iš pradžių sakė, kad jei rinkoje būtų pakankamai gerų naršyklių, nebūtų reikėję kurti „Chrome“. „Google“ pareiškime apie „Chrome“ teigiama, kad žmonės vis daugiau laiko praleidžia pasauliniame tinkle, darydami tai, ko nebuvo įmanoma įsivaizduoti prieš maždaug 15 metų, kai atsirado WWW technologija.
„Mes suvokiame, kad tinklas iš paprastų tekstinių tinklalapių visumos virto įvairialype interaktyvių taikymų terpe, ir kad mums būtina visiškai peržiūrėti savo požiūrį į interneto naršyklę. Iš tikrųjų mums reikėjo ne šiaip naršyklės, o šiuolaikinės platformos interneto tinklalapiams ir programoms, ir būtent tai mes ketiname sukurti“, – sakoma bendrovės pranešime.
„Chrome“ – tai ir „Google“ apsaugos priemonė, pastebi dienraštis. Jei bendrovė gauna pajamas iš žmonių, kurie naudojasi internetu, ji stengiasi ne tik užtikrinti maksimaliai paprastą prieigą prie pasaulinio tinklo resursų, bet ir sutrukdyti konkurentams užkirsti jai kelią.
Netrukus turinti pasirodyti nauja 8-oji „Internet Explorer“ versija suteikia galimybę vartotojams naršyti anonimiškai. „Ištrindama“ vartotojų pėdsakus internete ji trukdys „Google“ rinkti informaciją apie vartotojus, padedančią gerinti paieškos kokybę ir rodyti atitinkamą reklamą. „Chrome“ taip pat suteikia galimybę apsaugoti savo privatumą, tačiau „Google“ vis tiek žinos, ką vartotojas veikė internete.
Be to, vis daugiau naršyklių turi paieškos laukelį, ir tai didina pavojų, kad kokia nors išpopuliarėjusi interneto peržiūros programa, susivienijusi su konkuruojančia paieškos sistema, ilgainiui gali išstumti „Chrome“ iš rinkos, rašo „Guardian“. Bendrovė šia prasme jau bando apsidrausti: „Google“ sudarė bendradarbiavimo sutartį su organizacija „Mozilla Foundation“, finansuojančia „Firefox“ naršyklės – antrosios pagal populiarumą – plėtrą. Rugpjūčio mėnesį „Google“ pratęsė sutartį, kuri užtikrins 75 proc. „Mozilla Foundation“ pajamų iki 2011 m.
Įvairiais vertinimais „Google“ egzistuoja jau 12, 11 ar vis dėlto 10 metų. Užvakarykštis jubiliejus nėra absoliučiai tikslus, nes neaišku, ką derėtų laikyti projekto gimimo diena. Studijuodami Stenfordo universitete Larry Page‘as ir Sergejus Brinas dar 1996 m. sausio mėnesį kūrė „BackRub“ technologiją, kuri tapo „Google“ pirmtake.
Po to jiedu sukūrė algoritmą „PageRank“, kuris reitingavo tinklalapius pagal jų svarbumą. Juo iki šiol remiasi „Google“ paieška. Kuo labiau plėsis internetas, manė jie, tuo daugiau informacijos bus paieškos sistemoje. Todėl jie savo paieškos paslaugą pavadino „Gugolu“ (googol) – šiuo terminu įvardijamas tam tikras skaičius (vienetas su šimtu nulių). Paieškos sistema buvo paleista 1996 m. rugpjūtį.
Vienas iš bendrovės „Sun Microsystems“ steigėjų Andy Bechtolsheimas investavo į šį projektą 100 tūkstančių dolerių, tačiau išrašė čekį neegzistuojančiai bendrovei „Google Inc.“ Todėl 1998 m. rugsėjo 7 dieną Brine‘as ir Page‘as savo bendrovę pavadino „Google“, rašo „Guardian“.
