„Tai kažkas tokio, ko daugelis iš mūsų nenaudosime“, – kalbėdamas apie sparčiai populiarėjantį „Atom“ procesorių, pasakė „Intel“ vykdantysis vadovas Paulas Otellini. Ši frazė mikliai apskriejo pusę interneto: „Hei, gamintojas kritikuoja savo paties gaminį?“. Tuo tarpu rinkos analitikai šios frazės sureikšminti nelinkę ir sako, kad tai viso labo kupinas ironijos šypsnys – patys „Intel“ išleisdami „Atom“ atvėrė Pandoros skrynią.
„Tai kažkas tokio, ko daugelis iš mūsų nenaudosime“, – kalbėdamas apie sparčiai populiarėjantį „Atom“ procesorių, pasakė „Intel“ vykdantysis vadovas Paulas Otellini. Ši frazė mikliai apskriejo pusę interneto: „Hei, gamintojas kritikuoja savo paties gaminį?“.
Juk „Atom“ dabar imami plačiai montuoti į populiarėjančius nedidukus kompiuterius „Eee“, „MSI Wind“, o šio procesoriaus pardavimai jau netolimoje ateityje kėsinsis pralenkti kitus „Intel“ gaminamus dviejų ir keturių branduolių lustus. Tuo tarpu rinkos analitikai šios frazės sureikšminti nelinkę ir sako, kad tai viso labo kupinas ironijos šypsnys – patys „Intel“ išleisdami „Atom“ atvėrė Pandoros skrynią ir iš jos išleido nebrangių nešiojamųjų viziją, kuri dabar purto kompiuterių rinką.
Visą pastarąjį dešimtmetį konkurentai „Intel“ ir AMD konkuravo nuolat keldami galios kartelę aukščiau. Dar nuo „Pentium 4“ ir pirmųjų „Athlon“ laikų brangūs ir galingi lustai staliniams kompiuteriams buvo procesorių rinkos variklis. Žinoma, tiesa ir tai, kad tos didžiulės galios atlikti kasdieniams darbeliams, redaguoti tekstams ar dirbti internete nelabai kam ir reikia.
Abu didieji gamintojai, tuo tarpu, žinoma, suinteresuoti parduoti brangesnius ir sudėtingesnius procesorius nes jie tradiciškai siūlomi rinkai su didesne pelno marža. Tą pačią taktiką daugeliu atvejų naudoja ir didieji kompiuterių gamintojai, išdidžiai uždėdami du ar keturis branduolius žymintį lipduką ir vien už jį paimdami dar šimtą-kitą.
Dabar, kai „Atom“ vardas tapo nuolatine techninės įrangos naujienų antrašte, situacija keičiasi – galingus stalinius kompiuterius su tokiais pat procesoriais iš rinkos pečiu bando stumti nedidukai, nelabai galingi, bet labai nebrangūs nešiojamieji kompiuteriai. ASUS su pirmaisiais „Eee“ modeliais pradėtas sujudimas tęsiasi, nebrangiųjų kompiuteriukų gretos tankėja kasdien. Tuo pat metu kompiuterių gamintojams uždirbti iš tokių įrenginių sunkiau – nuo tūkstantį litų kainuojančios sistemos pelnas gerokai mažesnis nei nuo trigubai brangesnio „quad-core“ kompiuterio.
Gamintojų nerimas pasiekė tokį lygmenį, kad pagrindiniai „Intel“ konkurentai AMD pranešė kol kas nesiruošiantys gaminti „Atom“ atitikmens. Naujas kompanijos marketingo vadovas Nigelis Dessau pažadėjo stebėti nedidelių kompiuterių rinką, tačiau neslepia skeptiškai ją vertinantis.
„Nesakome, kad tai nesvarbus ar neaugantis rinkos segmentas. Tiesiog esame mažesnė bendrovė ir turime susitelkti ties tuo, ką darome iš tiesų gerai. Mes stebime šią rinką ir joje nedalyvaujame bent jau tol, kol ji mūsų akimis nepasiekė brandos. Šiuo metu susitelkėme ties kitkuo“, – sakė N. Dessau.
Šis pareiškimas kiek prieštarauja naujojo AMD vykdančiojo vadovo Dirko Meyer žodžiams, kad gali būti, jog jau šių metų pabaigoje bus pasiūlytas „Atom“ atitikmuo. Jie rinkoje sutikti gana ramiai, nes kojas mažai energijos naudojančių lustų pasaulyje AMD jau apšilę – kompanijos „Geode“ procesorius naudojamas kai kuriuose besivystančioms šalims skirtuose „OLPC XO“ modeliuose. Taigi, dėl ko bendrovės pozicija galėjo taip staigiai imti keisti kryptį?
45 nanometrų technologijos startui besirengianti bendrovė šiuo metu veikiausiai nesižavi idėja žengti į konkurencingą ir mažų kaštų vėliava padabintą rinką. Juo labiau kad ir konkurentai „Intel“, panašu, visai mielai ją apleistų. Žinoma, abi bendroves nerti į nebrangių nešiojamų kompiuterių pasaulį gali priversti auganti jų paklausa.
Ją patenkinti teks, nes priešingu atveju nelabai pelningą, bet visgi svarbų rinkos gabalą gali atkąsti vis dar gyvi smulkesni konkurentai, pavyzdžiui, VIA, siūlantys „Atom“ atitikmeniu tituluojamą „C7 Nano“ procesorių.
Specialistų teigimu, panašioje situacijoje gali būti atsidūrę ir kompiuterių gamintojai „Dell“ bei HP – kompanijos negali apleisti rinkos, į kurią gal būt nevertėjo žengti, nes dabar, nedidelių nešiojamųjų AK pasauliui įkaitus, jas mikliai pakeistų kiti rinkos dalyviai.
O naujų veidų Silicio slėnyje netrūksta. Štai nedidukė bendrovė „CherryPal“ rengiasi tik 240 JAV dolerių kainuosiančio stalinio kompiuteriuko pristatymui. Jis bus tik dokumentų segtuvo dydžio, dirbdamas naudos vos 2 W energijos. Teigiama, kad galios pakaks naršymui internete, elektroniniam paštui, darbui su dokumentais. Kompiuteryje realizuotas vadinamosios debesies tipo kompiuterijos (cloud computing) sumanymas – informaciją jis saugo tarnybinėje stotyje, o ne kietajame diske. Tokio sprendimo trūkumų nemažai, tačiau kaina – mažesnė, nei kietojo disko.
Rinkos tyrimų bendrovės „Forrester“ analitikas J. P. Gownder atviras. „Kai bendrauju su kompiuterių gamintojais dažniausiai mano girdimas klausimas yra kaip konkuruoti su mažaisiais tinklo kompiuteriais jei siekiame viso labo pardavinėti senus gerus AK už gerokai daugiau pinigų“, – sako jis.
Žengimą į nebrangių nešiojamų mažylių rinką gamintojų klaida vadina ir neseniai SSD technologiją gausiai kritikavusių „Fujitsu“ atstovas. Paulo Moore, bendrovės mobilių produktų vadybos padalinio vadovo, teigimu, „Fujitsu“ nuošalyje nuo pulsuojančio kompiuteriukų pasaulio laikos ne todėl, kad yra tingūs, o todėl, kad mažųjų kompiuterių idėjai pasiteisinus žengti į šią mažų maržų rinką niekuomet nevėlu.
Rinkos tyrimų bendrovė IDC prognozuoja, kad nedidelių, į darbą internete orientuotų nešiojamųjų kompiuterių pardavimai iki 2012 metų pasaulinėje rinkoje pasieks 9 milijonus. Tuo tarpu „Intel“ oficialiai skelbia gerokai kitokius skaičius – iki 2011 metų bendrovė prognozuoja net 40 mln. sieksiančius nedidukų kompiuterių pardavimus. Taigi, skirtumas tikrai didelis, didesnis nei 4 kartai.
Dėl augančios tokio tipo sistemų paklausos netrūksta ir manančių, kad HP ir „Dell“ visgi visa galva ners į nedidukų kompiuterių rinką. Bendrovės „Creative Strategies“ analitikas Tim Bajarin teigia, kad didieji gamintojai puikiai žino, jog esant paklausai tikrai negalima snausti ir laukti, kol rinką užpildys kas nors kitas.
Na, ir apie „Microsoft“. Programinės įrangos bendrovė dominuoja operacinių sistemų rinkoje, tačiau jos produktai yra galingos, daugybę funkcijų turinčios OS. Mažųjų kompiuterių galios joms nepakanka, tad „Microsoft“ teko pratęsti „Windows XP“ gyvavimą – su šia operacine kompiuteriukai dar gali dirbti. Visgi apie tolesnius planus skirti dėmesio mažų ir nelabai galingų kompiuteriukų rinkai bendrovė nekalba. Taigi, jei vadinamųjų „netbooks“ rinka visgi sprogs, „Microsoft“ gali tekti užleisti nemažą jos dalį konkuruojančiai „Linux“ platformai, kuri šiuos kompiuterius jau senokai laiko savo keliu į šlovę.
Kaip ten bebūtų, faktas, kad auganti nedidukų nešiojamųjų kompiuterių paklausa jau keičia kompiuterių rinką. Ir paliesti arba bus užkliudyti visi – pradedant „Dell“, HP ir kitais didžiaisiais gamintojais, baigiant „Intel“ ir AMD, OS kūrėjais „Microsoft“.
Daug didžiųjų žaidėjų nenori atsisakyti verslo modelio, kuris naudotas dešimtmečius ir nuo didelių pajamų generavimo iš prekybos galingomis sistemomis žengti prie mažesnės pelno maržos ir nelabai galingų sprendimų. Gali būti, kad proga pasinaudos mažesnieji ir drąsiai pastums senuosius nelanksčius žaidėjus. Tuo tarpu pati rinka vienaip ar kitaip prie naujovių prisitaikys, o mes, pirkėjai, nuskriausti taip pat neliksime.
