Paskutiniu metu dvi populiariausios pokalbių temos yra pasaulio ekonomikos krizė ir ekologija. Palikime ekologiją atokiau ir pažvelkime į šiek tiek netradicinį būdą, kaip sušvelninti ekonomikos krizę savo įmonėje. Atviras kodas gali sušvelninti ekonominės krizės pojūtį. Ar įsivaizduojate kompaniją, kurioje nėra IT ūkio ar, kad ir minimaliausių sprendimų? Aš tikrai ne.
Nuo pradžių...Kas yra atviras kodas?
Pasistengsiu pateikti aiškų ir paprastą apibrėžimą: tai yra programinė įranga, kurią galima platinti nemokamai, jos programinis kodas yra atviras ir jį gali matyti/keisti/tobulinti bet kas. Atviro kodo bendruomenė yra viena iš didžiausių pasaulyje, šios bendruomenės kuriama programinė įranga atnaujinama greičiausiai ir ją sugadinti, įsilaužti ar užkrėsti virusais yra sunkiausia. Turbūt jau daugelis iš šio straipsnio skaitytojų yra girdėję apie vis labiau populiarėjančią operacinę sistemą „Linux“ ar biuro programinį paketą „OpenOffice“.
Aiškiau, bet kaip atviras kodas susijęs su pasauline ekonomikos krize?
Turbūt, perskaičius įžangą, straipsnio pavadinimas atrodo mažiausiai keistas, tačiau atviras kodas tikrai gali sušvelninti ekonominės krizės pojūtį. Ar įsivaizduojate kompaniją, kurioje nėra IT ūkio ar, kad ir minimaliausių sprendimų? Aš tikrai ne.
Paprasta matematika
Galime paskaičiuoti populiariausios operacinės sistemos ir standartinių biuro programų paketo kainą darbo vietai. Vidutiniškai operacinė sistema kainuos apie 400 Lt, o biuro programinės įrangos paketas apie 700 Lt. Naudojant populiariausiąją operacinę sistemą, Jūs privalėsite turėti ir antivirusinę programą, kuri pastoviai gelbės Jūsų kompiuterį, taigi dar papildomai apie 200 Lt. Bendrai gauname, kad minimali programinė įranga darbo vietai kainuoja 1300 Lt, dabar šį skaičių galite padauginti iš visų darbo vietų, kiek Jūsų įmonėje yra, kad gautumėte bendrą sumą.
O dabar pagalvokime apie alternatyvą. Atsisiųskime atviro kodo operacinę sistemą, tarkim „Ubuntu Linux“, išpakavę ją, įsidiegime standartinį atviro kodo biuro paketą „OpenOffice“. Jeigu įmonėje yra sistemų administratorius, šio sprendimo kaštai bus tik jo darbo laikas, jeigu jo nėra – samdytos kompanijos paslaugos, kurios neviršys 300 Lt vienai darbo vietai. Gera žinia – turintiems „Linux“, nereikia jokių antivirusinių programų, nes „Linux“ praktiškai nėra gaminami virusai, o jeigu jie ir atsiranda, prieš tai jau turite naujausius sistemos pakeitimus, kurie nuo to apsaugo. Kodėl taip yra? Ogi todėl, kad kai pati bendruomenė (viso pasaulio entuziastai) kuria programinę įrangą, tiems patiems žmonėms nėra tikslo jai kenkti, net jei tokių atsiranda, operacinė sistema jau būna pakitus, kadangi atnaujinama ji kiekvieną dieną, dėl to bet kokio tipo virusai nėra pavojingi. Sutaupėme vidutiniškai 1000 Lt darbo vietai. Žinau, atsiras žmonių, kurie sakys, kad vartotojo terpė „Linux“ operacinėje sistemoje yra kitokia, nepatogi, arba reikia papildomų mokymų, norint naudotis „OpenOffice“. Aš į tai galiu atsakyti tik tiek – ar labai lengvai vartotojai adaptuojasi nuo „Windows XP“ prie „Windows Vista“? Tačiau šiuo atveju jie nieko nesutaupo, o klausimų kelia mažiau.
Tobulėja 6 kartus greičiau
Žinau, skamba keistai. Kalbat apie „Linux“, smulkūs saugumo, patogumo ir naujų galimybių atnaujinimai yra siūlomi kiekvieną dieną, tai jau minėjau prieš tai, tačiau kompleksiniai operacinių sistemų versijų pakeitimai yra daromi maždaug kas keturis mėnesius. O dabar prisiminkite, koks laiko intervalas buvo tarp „Vista“ ir XP? Tarp paskutiniųjų versijų praėjo bent 3 metai.
Atviro kodo programinė įranga tobulėja ne tik savo terpėje, šiuo metu vienas iš pagrindinių tikslų, beje, kaip ir bet kada anksčiau, buvo standartinių „Windows“ formatų, dokumentų palaikymas, naudojant atviro kodo programas. Šiuo metu, dirbant su „OpenOffice“, elektroninio pašto skaitymo klientais, Jums niekada nekils klausimas kokia čia operacinė sistema ir neturėsite problemų, kad nepalaiko vieno ar kito standartinio formato. Dabar yra likę neužpildytų spragų grafinių programų sferoje. Yra dalis populiariausios „Adobe Photoshop“ programos formatų, kurių „Linux“ grafikos redaktorius GIMP neatidaro ar juos užkraudamas iškraipo. Deja, tačiau dizaineriai, architektai ar projektuotojai gali susidurti su akivaizdžiais darbo trūkumais, nors ir jie yra išsprendžiami.
Naudokite „Internet Explorer“ po „Linux“
Didžiausios bendruomenės nariai, kurie yra atsakingi už pastovų atviro kodo programų tobulėjimą yra sukūrę įrankius, kurių pagalba „Windows“ skirtos programos yra emuliuojamos (joms sukuriama dirbtina terpė) po „Linux“ operacine sistema ir vartotojas gali naudotis programine įrangą, prie kurios yra „gyvybiškai“ pripratęs. Kuo toliau, tuo daugiau programų galima emuliuoti naudojant „Linux“ operacinę sistemą.
Kodėl nepaklausus vartotojų?
Yra daug įvairių pavyzdžių, renginių ir atvejų, kai susikirsdavo „Linux“ ir „Windows“ keliai. Mano supratimu, jokio karo čia nėra, tiesiog kiekvienas judėjimas save mato ir pristato kitaip, o nuo to vartotojui tampa tik dar geriau. Konkurencija naudotojams visada būna naudinga. Nesenai vykusi stambi konferencija „CanSecWest Vancouver 2008“ rengė saugumo išbandymo konkursą, kuriame dalyvavo „Mac OSX 10.5.2“, MS. „Windows Vista Ultimate“ SP1 ir „Ubuntu 7.10“. Konkurso tikslas buvo kuo greičiau „nulaužti“ operacinę sistemą. Bandymai truko tris dienas, o su kiekviena organizatoriai leido vis iš arčiau prieiti prie operacinių sistemų, naudojant įvairius protokolus. Po konkurso vienintelė OS „Ubuntu 7.10“ liko neįveikta, pirmąją dieną pasidavė „Mac OS“, antrąją – „Windows Vista“.
Vienas iš įdomesnių interneto projektų – www.whokickass.com rengė apklausą, kurioje vartotojai galėjo rinktis tarp „MS Windows Vista“ ir „Ubuntu 8.4“ versijų, kol rašau straipsnį, rezultatas yra 547 už „Ubuntu“ prieš 116 už „Vista“. Atviro kodo judėjimas propagavo laisvą judėjimą, nuomonės išsakymą ir teisę turėti laisvę renkantis. O štai kokią interneto svetainę radau www.promotinglinux.com, pradžioje kilo klausimas – kam ji skirta, bet vėliau teko pripažinti, kad tai tikrai neblogas rinkodaros sprendimas, deja, tinkantis internautams tik už Atlanto, nes mes, lietuviai, tiek patiklumo neturime :) Tiems, kurie nenorės atsidarinėti nuorodos, trumpai pristatysiu interneto svetainės idėją. Pirmasis puslapis panašus į paprasto žmogelio keistai atrodanti tinklaraštį, kuriame jis pasakoja savo istoriją, kaip į jo namus buvo įsilaužę vagys ir pavogė vienintelį daiktą – „Windows XP“ kompaktinį diską. Po šio įvykio žmogelis aprašo savo kryžiaus kelius su „Linux“ ir pabaigoje prieina išvados, kad, jo nuomone, normaliai dirbti galima tik su viena operacine sistema – „Windows“ :).
Kokia operacinės sistemos įtaka pačiam kompiuteriui?
Galbūt žinote, kad nuo operacinės sistemos labai priklauso Jūsų kompiuterio kriterijai. Pavyzdžiui su MS DOS dabar idealiai veiktų bet kuris ekonomiškos klasės kompiuteris, nes šiai sistemai yra daugiau nei 15 metų ir jos veikimui reikia labai mažai resursų. Tačiau jokie programinės įrangos paketai nepripažintų šios sistemos, dėl to pakalbėkime apie dabarties alternatyvas. Jau ne kartą žiniasklaidoje buvo girdimi pasipiktinimai, kad „Windows Vista“ yra kompiuterio resursų valgytojas ir, pavyzdžiui, įmonėms yra labai sunku įdiegti naująją Vistą, kai IT ūkis yra jau šiek tiek senstelėjęs. Ką tokiu atveju reikia daryti kompanijos vadovams? Neatnaujinti savo programinės įrangos ar pirkti naujus kompiuterius? Abu variantai nėra labai palankūs.
Man labai patiko ne taip ir senai pristatytas nešiojamasis kompiuteris, kurio kaina Lietuvoje siekia vos 1000 Lt. Kodėl toks pigus? Aišku, jo techniniai parametrai yra žemesni negu „Business“ klasės kompiuterių, kietasis diskas yra vos 6 GB, tačiau operatyvioji atmintis, bevielis internetas, „Bluetooth“, procesoriaus greitis atitinka dabarties sąlygas. Akivaizdu – tai vadybininko kompiuteris. O įdomiausia tai, kad jis gamykliškai komplektuojamas su „Linux“ operacine sistema, specialiai supaprastinta sistema, kurios dėka kompiuteris naudoja daug mažiau savo resursų veikimo ciklui palaikyti. Dar vienas taupymo pavyzdys. Puiku ir tai, kad mano minėto kompiuterio baterijos galiojimo laikas yra apie 3 valandos, kas irgi nėra taip ir mažai.
Akcijų biržos ir atviro kodo bendrumas
Ne, akcijų birža neturi nieko bendro su atviru kodu dėl to, kad abiejų pavadinimai prasideda iš raidės A. Viskas kur kas sudėtingiau, bet ir įdomiau. NYSE (pilnai: New York Stock Exchange, Niujorko akcijų birža liet. vert ) savo serveriuose naudoja „Red Hat Linux“ sprendimus. Aiškumo sumetimais perfrazuosiu šį sakinį: daugiau nei 4000 akcinių bendrovių ir daugiau nei 140 milijardų vertės dienos apyvartos biržoje tiesiogiai priklauso nuo „Linux“. Kodėl? NYSE atstovai teigia, kad „Red Hat“ sistema ir jos sprendimai yra itin lankstūs, sistema yra lengvai modifikuojama, pritaikoma prie įvairių naujovių ir papildomų technologijų. Tokijo akcijų birža irgi naudoja atviro kodo operacinę sistemą „Linux“ ir serveriams skirtus sprendimus. Laikas daryti išvadas.
Reformos vyksta ir mokyklose
Privati Whitfield mokykla St. Louis mieste baigė kompiuterinės įrangos diegimo ciklą. Mokyklos vadovybė siekė, kad kiekvienas moksleivis nuo 6 iki 12 klasės turėtų savo asmeninį nešiojamąjį kompiuterį. Kompiuteriai buvo pirkti iš „Lenovo“, o „Linux“ operacinė sistema pasirinkta kaip patogi priemonė mokiniams tiek asmeniniams, tiek mokymosi poreikiams patenkinti. „Lenovo“ švietimo skyriaus vadovas Mike Schmedlen tikina, kad „Linux“ operacinė sistema ir toliau populiarės, nes joje puikiai veikia populiariausi mokymo instrumentai, o ir atviro kodo bendruomenė prisideda prie švietimui reikalingos programinės įrangos kūrimo.
Įdomu ir tai, kad „Linux“ operacinėje sistemoje galima nemokamai (kaip ir didžiąją dalį programinės įrangos) įsidiegti programą, kuri padės atgauti kompiuterį, jeigu jis būtų pavogtas. Ši programa nesuteiks Jums tikslaus adreso, pavaizduoto žemėlapyje ar vagies telefono numerio, tačiau nurodys IP, iš kurio dabar kompiuteris pasiekia internetą, o jau pagal IP galima nesunkiai susekti ir faktinį adresą. Tai dar vienas patogus įrankis, suteikiantis savito šarmo atviro kodo programoms ir inovacijoms.
Įmonės vengia diegtis atviro kodo sprendimus
Manau didžioji dalis šį straipsnį skaičiusiųjų žmonių sutiks, kad bent jau pabandyti atviro kodo programinės įrangos sprendimus būtų visai įdomu, bet...Iškyla daug vargo su tuo, kad reikia įdiegti naują operacinę sistemą, tada kyla klausimai ką daryti su senąją, kur laikyti duomenis, pereiti visai ar tik dalinai ir panašiai. Visiems savo klientams, kuriems kyla panašūs klausimai aš rekomenduoju išbandyti Linux „virtualiai“. Tai reiškia, kad įmonėje nereikės kiekviename kompiuteryje diegti specialios programinės įrangos. Užtenka tik vieno serverio, kuriame yra įdiegta „Linux“ operacinė sistema ir visi reikalingi programinės įrangos paketai. Vidinio tinklo pagalba, vartotojai jungiasi prie serverio ir jame virtualiai naudojasi operacine sistema, dirba specializuotomis programomis ir netgi gali išsaugoti dokumentus ar kitokio tipo bylas. Tokio tipo virtualią operacinę sistemą galima bet kada atstatyti į pirminę būseną, tai reiškia, kad ir žalos jai padaryti yra ganėtinai sunku. Po tokio bandymo, įmonės vadovybė dažniausiai apsisprendžia, patinka jai „Linux“ ar ne.
