Dar neturite internetinio dienoraščio? Kodėl?

Dalyvaujant susitikimuose su verslininkais, įmonių vadovais, tiesiog kalbant su draugais, daugelis manęs klausia, kam reikalingas interneto dienoraštis? Kokia iš jo nauda? Ar tai nėra tuščias laiko švaistymas? Ne ir dar kartą NE! Ar kalbame apie įmonę, ar apie privatų asmenį, dienoraštis yra būtinybė!

Nauda įmonei

Stambiausios pasaulio kompanijos, tokios kaip „Google“, „Microsoft“, „Dell“, „Kodak“, „General Motors“ turi dienoraštį, o Jūsų įmonė ar Jūs asmeniškai neturite? Kodėl? Tai nėra prabangos prekė, tai yra naujausias įrankis e. komercijoje. Patikėkite tai tikrai daug galimybių suteikianti būtinybė šiandieniniame e. komercijos pasaulyje. Pabandysiu tai įrodyti, pasiremdamas faktais.

Šiek tiek istorijos. Angliškas terminas „blog“ (dienoraštis) yra dviejų žodžių „web“ ir „log“ junginys „weblog“, kuris vėliau transformavosi į mums jau gerai pažįstamą tinklaraštį (dienoraštis). Dienoraštis – tai tinklapis, kurį prižiūrintis asmuo ar įmonė reguliariai talpina jame informaciją. Daugelis dienoraščių pateikia neformalaus pobūdžio informaciją, komentarus ir nuomones tam tikra tema. Galimybė komentuoti dienoraščiuose patalpintą informaciją yra svarbi ir neatskiriama daugelio internetinių dienoraščių dalis. Daugelis kalba apie komentarų neigiamą pusę. Aš asmeniškai manau, kad komentarai yra puikus dalykas. Pasižiūrėkime į tai iš praktinės pusės, jeigu vartotojai palieka neigiamus komentarus apie Jūsų teikiamas paslaugas ar parduodamą produktą, tai tikrai ne jų kaltė. Reiškia, kažkas negerai su Jūsų produktu ar teikiama paslauga. Dienoraščiai skirstomi į keletą pagrindinių formatų: asmeninis dienoraštis, fotodienoraštis, videodienoraštis, audiodienoraštis, korporacinis dienoraštis ir pan. Naujausia dienoraščių vystymosi tendencija – mikrodienoraščiai arba (Micro-blogging). Jų esmė – trumpi pranešimai dienoraštyje, kurie dažniausiai rašomi mobilaus telefono pagalba, siekiant informuoti siaurą ratą interesantų apie savo buvimo vietą ir planus.

Prieš tampant populiariu, interneto dienoraštis transformavosi daugybę kartų. Atsiradus kompanijoms, siūlančioms interneto dienoraščių paslaugas, kurios tapo prieinamos daugeliui vartotojų dėl informacinių technologijų pažangos, sukūrusios „įrankius“ dienoraščio valdymui, kas supaprastino informacijos talpinimą bei priežiūrą, dienoraščiai ypač išpopuliarėjo.

Pasiteiravus kai kurių įmonių atstovų ryšiams su visuomene dėl internetinių dienoraščių, daugelis iš jų vengia dienoraščių dėl pačios dienoraščio formos – neformalaus kreipimosi į esamą ir būsimą vartotoją, informacijos nepatikimumo, neigiamų dienoraščių komentarų. Bet tai esminės dienoraščio reikšmės nekeičiančios priežastys, kurios tikrai neturėtų įtakoti įmonės apsisprendimo dėl internetinio dienoraščio. Tai galima prilyginti baimei vairuoti automobilį, nes yra tikimybė, kad kada nors pateksite į avariją. Šiek tiek strategijos bei išankstinio planavimo ir internetinis dienoraštis bus tiesiausias bei pigiausias kelias, siekiant „užkariauti“ potencialius vartotojus ir interneto bendruomenės dėmesį. Paimkime, kad ir „GoogleInc“ arba „General Motors“ kompanijas. Jos naudoja savo dienoraščius tam, kad įtakotų valdžios atstovų sprendimus. Ypač dėmesingai yra parenkami dienoraščių rašytojai, jie turi aiškiai suvokti kompanijos strategiją ir veikti.

Kitas dienoraščio naudojimosi pavyzdys, amerikos „South West Airlines“. Jų dienoraštis tiesiog sustiprina jų, kaip vartotojui draugiškų avialinijų įvaizdį. Pats dienoraščio pavadinimas daug pasako – „Nuts about southwest“.

Didžiausios technologijų kompanijos, tokios kaip „Dell“, „Microsoft“, naudoja dienoraščius, siekiant „sumažinti“ atstumą tarp kompanijos darbuotojų ir potencialių vartotojų. Dienoraščiai naudojami naujų produktų pristatymui, tyrimams ir netiesioginei reklamai. „Kodak“ kompanijos dienoraštis yra geras pavyzdys, kaip dienoraščio pagalba galima užsigarantuoti esamų klientų lojalumą, duoti patarimus tokiomis temomis, kurios domina potencialius ir esamus vartotojus. Dienoraštis galbūt nėra pagrindinis „Kodak“ kompanijos šaltinis, bet tikrai tai yra geras dėmesio atkreipimo įrankis.

Kartais kompanijų dienoraščiai turi tiesiog mokomąją paskirtį. „English Cut“ savo kompanijos dienoraštyje tiesiog bando argumentuotai įrodyti, kodėl verta mokėti už rankų darbu pasiūtą kostiumą 4000 dolerių. Beje, kompanijos statistika rodo, kad nuo dienoraščio atsiradimo, kompanijos apyvarta padvigubėjo.

Trumpai tariant, dienoraštis tai puiki savireklamos, esamų ir potencialių vartotojų sudominimo forma.

Kalbant apie asmeninę komercinę dienoraščio naudą, dienoraščio „pliusų“, dar daugiau. Neturiu informacijos iš Lietuvos, bet spėju, kad daugelis darbdavių dienoraščių teikiamais privalumais jau naudojasi. Pavyzdžiui, kai kreipiatės dėl darbo ir pateikiate savo CV, kompanijų personalo skyrius per „Google“ paieškos jėgainę gali susirasti papildomą informaciją apie Jus. Tokiu atveju asmeninio dienoraščio turėjimas, galėtų būti įvertintas kaip privalumas, ir įtakoti Jūsų būsimą karjerą. Ir dar, ne mažiau reikšmingas dalykas, kur bebūtumėte internete, įvairiausiuose forumuose, kitų dienoraščiuose ar pan., palikdami komentarus, skelbdami temas visur, kur tik įmanoma, reklamuokite savo vardą. Kartais tenka interneto dienoraščiuose ar forumuose matyti genėtinai įdomių komentarų, bet pasižiūrėjus į komentuotojo vardą, matai „marazas“, „kriaušė“, „žuvėdra“ ir pan. Tas puikus komentaras galbūt nulemtų Jūsų karjerą, bet kai ieškoma informacija apie Joną Jonaitį, kad ir genialiausias komentaras, išsakytas pačio Jonaičio, bet pasislėpusio po „marazo“ pravarde, tikrai nepasirodys paieškos rezultatuose.