Praėjus tik septyneriems metams po informacinių technologijų istorijoje vadinamo „dot com“ burbulo sprogimo (1995–2001), kuomet daugelio biržose kotiruojamų interneto bendrovių akcijų kaina ženkliai krito dėl investuotojų perdėto optimizmo tų bendrovių rezultatais, e. komercija įgauna naują svarbą šiuolaikinės įmonės vadyboje. Šiandien jau nebeužtenka įmonės strateginiame plane įmonės tinklapiui kelti tik „vizitinės kortelės“ reikalavimą internete.
Interneto technologijoms pažengus ženkliai į priekį, įmonių svetainėms keliami vis didesni ir didesni reikalavimai. Šiuolaikinių įmonių vadyboje tiesioginės ir elektroninės vadybos strategijos turėtų glaudžiai persipinti. Vien interneto teikiami privalumai turėtų paskatinti rimtai įvertinti e. komercijos galimybes. Vienas iš didžiausių interneto privalumų – geografinis faktorius. Tai galimybė išplatinti informaciją apie parduodamą prekę ar paslaugą, susirasti potencialių verslo partnerių ir pan.
Antras svarbus faktorius – tai galimybė sumažinti kaštus, susijusius su produkto reklama. Reklamuotis tiesioginėse masinės informacijos priemonėse kainuoja pakankamai brangiai ir nebeturi tokio efekto kaip ankščiau.
Kitas aspektas – keičiasi ir vartotojų psichologija – žmonės nebeperka dienraščio, tikėdamiesi jame rasti vienokią ar kitokią reklamą. Kai kalba eina apie informacijos paiešką, produktą ar paslaugą, pirmoje vietoje atsiduria internetas: dauguma žino, kad ten tikrai ras dominančią informaciją. Trečiasis interneto teikiamas privalumas – galimybė palyginti parduodamas prekes ar paslaugas.
Prieš įmonei apsisprendžiant, kiek skirti dėmesio ir investicijų įmonės tinklapio kūrimui, būtų verta atsakyti į du klausimus.
Pirmasis, ir manau svarbiausias, klausimas į kurį reikėtų atsakyti – koks yra būsimo potencialaus vartotojo „elektroninis portretas“? Tam reikėtų atlikti potencialaus vartotojo analizę ir atsakyti į tokius klausimus kaip: kiek laiko potencialus vartotojas praleidžia internete, kokie jo reikalavimai internetui ir pan.
Teko kartą kalbėtis su privačios senelių prieglaudos savininku apie jo įmonės tinklapį, ir jis pasakė, kad jam pakanka „vizitinės internete“, nes jo klientai garbingo amžiaus piliečiai, kurie jau kartais ir savo vardo neatsimena. Deja, teko paprieštarauti, nes, mano nuomone, ne seneliai užsakinėja ir moka už paslaugas, o jų vaikai, kurių gyvenime internetas užima didelę dalį. Kitas dalykas, kurio pasigedau jų internetiniame puslapyje, tai klientų atsiliepimai. Mano pašnekovas teigė, kad fiziškai tai neįmanoma, nes daugelis jau „Anapilyje“. Ir vėl mano argumentas buvo tas, jog „tikrieji“ užsakovai yra vaikai, todėl atsiliepimus apie paslaugų kokybę, galėtų palikti jie, kadangi jie perka paslaugas, todėl jiems ir spręsti.
Antras klausimas, į kurį reikėtų atsakyti, sprendžiant dėl įmonės tinklapio, ką internetas gali duoti mano parduodamai prekei ar teikiamai paslaugai? Pateiksiu pavyzdį. Sakykime, kompanija parduoda muzikos įrašus. Ką internetas duotų papildomai šiai veiklai? Visų pirma, suteikia galimybę pateikti platesnę informacija apie albumą, pradedant nuo tokių standartinių dalykų kaip albumo viršelio nuotrauka, dainų sąrašas, foto archyvas iš įrašų studijos, atlikėjų biografijos ir pan. Taip pat interneto technologijos suteikia galimybę pateikti, pavyzdžiui 30 sekundžių trukmės kiekvienos dainos ištrauką, kas palengvina vartotojo apsisprendimą dėl albumo pirkimo, ir visa tai, nepaliekant namų, kas taupo vartotojo laiką. Dar daugiau – atsiranda galimybė pasiūlyti įsigyti albumą internetu. Sąrašą būtų galima tęsti. BET...
Vienas pagrindinių e. komercijos faktorių tai, kad INTERNETAS yra vienas iš didžiausių inovacijų skatintojų.
Kadangi vartotojas turi didesnes pasirinkimo galimybes tiek kiekybės tiek geografine prasme, siekiant išsiskirti rinkoje, atsiranda poreikis inovacijoms. Jau neužtenka vien tik kopijuoti konkurentų tinklapius. Siekiant lyderiauti savo rinkos segmente, verta pagalvoti apie inovatorišką savo įmonės e. komercijos strategiją. Kalbant apie tą patį muzikos įrašų kompanijos pavyzdį, visi matome aiškius inovacijos teikiamus privalumus. Tas, kuris pirmas sugalvojo suteikti vartotojams galimybę pasiklausyti 30 sekundžių trukmės dainos įrašo internete, laimėjo („Sony Records“), tas, kuris pirmas sugalvojo galimybę įsigyti visą garso takelį internetu, laimėjo („iTunes“), tas, kuris pirmas sugalvojo ir pateikė galimybę internetu atsiųsti ir parsisiųsti vaizdo klipą, taip pat laimėjo („YouTube“).