Dar ne taip seniai programinės įrangos licencijų pirkimas buvo beveik vienintelis būdas įsigyti reikiamas darbo kompiuteriu priemones. Laisvoji programinė įranga skyrėsi tik tuo, kad šių programų licencijos nieko nekainavo. Tačiau kompiuteriams tampant kasdieninio darbo priemonėmis, atsirado poreikis lankstesniam programinės įrangos licencijavimui.
Dar ne taip seniai programinės įrangos licencijų pirkimas buvo beveik vienintelis būdas įsigyti reikiamas darbo kompiuteriu priemones. Laisvoji programinė įranga skyrėsi tik tuo, kad šių programų licencijos nieko nekainavo. Tačiau kompiuteriams tampant kasdieninio darbo priemonėmis, atsirado poreikis lankstesniam programinės įrangos licencijavimui.
Šiuo metu galima išskirti tris pagrindinius vartotojams siūlomus programinės įrangos licencijavimo būdus: pirkimą, nuoma ir licencijų prenumeratą. Visi jie turi savų privalumų bei trūkumų, todėl optimalus licencijavimo būdas priklauso nuo įmonės ar organizacijos vidinės struktūros ir veiklos pobūdžio.
Pirkimas
Licencijų pirkimas yra pats paprasčiausias ir vartotojui suprantamiausias programinės įrangos įsigijimo būdas. Vartotojas sumoka pinigus ir už juos gauna atitinkamą fiksuotą skaičių programinės įrangos licencijų, kurias paprastai gali naudoti neribotą laiko tarpą. Kaip taisyklė pirkdamas licencijas tokiu būdu, vartotojas gauna konkrečią programinės įrangos versiją, kurios atnaujinimui, keičiant versijos numerį, reikia įsigyti naujas licencijas.
Toks programų licencijavimo būdas dažnai labai parankus nedidelėms bendrovėms ar organizacijoms, naudojančioms pavienes darbo vietas, nesujungtas į glaudžią informacinę sistemą. Vienkartiniai mokesčiai už licencijas neretai būna vienintelės išlaidos programinei įrangai, nes paprasta organizacijos IT sistema reikalauja minimalios priežiūros. Atskirų licencijų pirkimas taip pat gali būti parankus organizacijoms, savarankiškai kuriančioms savo informacines sistemas. Turėdama programinę įrangą savo kompiuterių ūkyje, organizacija gali lanksčiau tarpusavyje suderinti keletą programinių sistemų ir perduoti duomenis iš vienos programos į kitą.
Tačiau didėjant kompiuterių ir programinės įrangos skaičiui, auga ir išlaidos sistemų priežiūrai. Vidutinėse, o tuo labiau stambiose kompanijose išlaidos kompiuterinių sistemų priežiūrai neretai viršija programinės įrangos įsigijimo kaštus. Tokiems vartotojams gali būti palankesnės programinės įrangos nuoma arba programinės įrangos teikimo paslaugos („Software as a Service“ – SaaS).
Tiesa, reikia pastebėti, kad programinės įrangos nuoma kartais yra vadinamos ir terminuotos programinės įrangos licencijos. Bene dažniausiai tokios licencijos naudojamos platinant antivirusines ir kitokias kompiuterių apsaugos programas, tačiau tokios licencijos gali būti pritaikytos bet kuriai programinei įrangai. Pavyzdžiui, palyginti neseniai „Microsoft“ ėmė eksperimentuoti su „Microsoft Office 2003“ biuro programų rinkinio nuoma Pietų Afrikoje, Meksikoje ir Rumunijoje. Šiose šalyse kompanija ėmė siūlyti mėnesį galiojančią šio programų rinkinio licenciją, kainuojančią vos 15 JAV dolerių. O drauge su keletu partnerių kompanija nuo praėjusių metų besivystančiose šalyse siūlo netgi išankstinio mokėjimo „FlexGo“ kompiuterius su „Windows“ sistema, veikiančia tol, kol specialioje mokėjimo kortelėje pakanka lėšų. Joms pasibaigus, vartotojas turi papildyti kortelę panašiai, kaip pildomos išankstinio mokėjimo mobiliųjų telefonų pokalbių kortelės. Pildydamas kortelę vartotojas susimoka ir už „Windows“ sistemą ir už patį kompiuterį.
Nuoma ir programinės įrangos paslaugos
Programinės įrangos teikimo paslaugos, tai iš principo kitoks programinės įrangos naudojimo būdas. Užsisakiusiam programinės įrangos paslaugą vartotojui nereikia diegti programų į savo kompiuterius, programa yra sužadinama ne vartotojo, o paslaugų teikėjo kompiuteryje. Paslaugas užsisakiusio vartotojo kompiuteryje paprastai yra diegiama nedidelė ryšio programa, prisijungianti prie tolimosios tarnybinės stoties ir susiejanti vietinius vartotojo išorinius įrenginius (pavyzdžiui, spausdintuvus) su tolimąja programa.
Beje, vis dažniau „SaaS“ paslaugoms nereikia jokių papildomų programų, nes viską galima realizuoti pasitelkus internetines technologijas ir atvaizduoti interneto naršyklės lange. Tokias internetines programas siūlo „Microsoft“ („Windows Live“ ir „Microsoft Office Live“ paslaugos), „Google“ („Google Apps“, „Enterprise Search“ ir kitos internetinės paslaugos) ar „SalesForce“.
Programinės įrangos nuomos paslaugos leidžia greitai ir tiksliai suplanuoti išlaidas, kurios paprastai yra mažesnės, nei patiems prižiūrint kompiuterinių sistemų ūkį. Kaip taisyklė užsakytomis paslaugomis galima naudotis iškart, nelaukiant, kol įmonės IT skyrius paruoš įsigytas programas naudojimui. Užsakytų paslaugų priežiūra ir atnaujinimu taip pat pasirūpina paslaugų teikėjas, todėl įmonės ar organizacijos IT padalinys gali skirti daugiau dėmesio kitiems svarbiems projektams.
„IDC Research“ atlikti rinkos tyrimai rodo, kad „SaaS“ paslaugos yra populiarios darbuotojų ir finansų apskaitos, internetinių konferencijų, prekybos automatizavimo, el. pašto ir žinučių siuntimo ir žmogiškųjų išteklių valdymo sistemų srityse. Sudėtingesnių sistemų, labiau susijusių su įmonės vidiniais verslo procesais, pavyzdžiui, prekių tiekimo valdymo srityse dažniau yra renkamasi savarankiškas programas, nes jos suteikia didesnes sistemos pritaikymo galimybes. Tačiau plintant sparčioms interneto paslaugoms, vis dažniau galima sutikti siūlomas operacinių sistemų paslaugas. Kitaip tariant vartotojas turi galimybę turėti saugią asmeninę darbo vietą ten, kur tik veikia spartus interneto ryšys ir yra nors šioks toks kompiuteris. „ADS Portal“, „WorkplaceLive“ (http://www.workplacelive.com/), „Desktop on Demand“ ar kitų kompanijų siūlomas paslaugas užsisakiusiai įmonei beveik nereikia rūpintis programų licencijavimu, diegimu ir kompiuterių išlaikymu. Savaime suprantama, kad sudėtingų grafikos ar vaizdo apdorojimo darbų internetu dirbti greičiausiai nepavyks, tačiau biuro darbams tokios paslaugos gali būti pakankamos.
„SaaS“ taip pat gali labai praversti sparčiai augančioms ir besikeičiančioms kompanijoms. Įprastines licencijas įsigijęs vartotojas, negalės jų pakeisti tinkamesnės programos licencijomis, tuo tarpu aptikus tinkamesnę programinės įrangos paslaugą, ją galima užsisakyti tučtuojau ir perkėlus reikiamus duomenis, senosios paslaugos atsisakyti. Tačiau ketinant sistemomis naudotis ilgą laiką, gali būti verta investuoti į savų sistemų diegimą, nes pirmųjų metų ar dviejų finansinis pranašumas per ilgesnį laikotarpį gali išnykti ir išlaidos programos nuomai bei asmeninės sistemos priežiūrai gali susivienodinti.
Licencijų prenumerata
Licencijų prenumerata („Software Subscription“) yra atskiras prekybos programinės įrangos licencijomis atvejis. Paprastai perkant licencijas, vartotojas yra apribojamas konkrečia programinės įrangos versija, kuriai atnaujinti, reikia pirkti naujas licencijas. Prenumeruodamas licencijas, vartotojas gauna teisę gauti naują programos versiją, jei ji pasirodys prenumeratos laikotarpiu. Be to, kaip taisyklė licencijų prenumeratoriams siūlomi ir kiti privalumai: išskirtinės kainos, nemokamos papildomų pagalbinių programų licencijos, nemokamos apmokymo ir techninės pagalbos paslaugos ir t. t. Reikia pastebėti, kad „subscription“ terminu yra vadinama ir licencijų prenumerata, ir programinės įrangos nuoma, todėl reikia pasitikslinti kokia paslauga yra siūloma.
Prieš užsisakant papildomas licencijų prenumeratos paslaugas, reikia tiksliai įvertinti organizacijos poreikius ir pasverti papildomas išlaidas. Jei įsigyta ar numatoma įsigyti programinė įranga visiškai atitinka įmonės poreikius ir naujoje programos versijoje nenumatoma įmonei ar organizacijai būtinų ar naudingų funkcijų, tai programinės įrangos prenumerata gali nepateisinti išlaidų. Pavyzdžiui, 2007 metais „Forrester Research“ atliktas tyrimas parodė, kad iš „Microsoft Software Assurance“ paslaugas užsisakiusių verslo klientų, 26 proc. buvo apsisprendę nepratęsti licencijos prenumeratos sutarties, o 33 proc. teigė, esantys neapsisprendę. Apklausti verslo atstovai nurodė, kad ši paslauga nepateisina papildomų išlaidų, sudarančių 29 proc. darbo vietų ir 25 proc. serverių licencijų kainos. Tiesa, „Microsoft“ sukritikavo šią „Forrester“ apklausą, teigdama, kad tyrimų kompanija pasirinko pernelyg mažą rinkos dalį ir nesugebėjo tinkamai atspindėti situacijos. „Microsoft“ teigimu apie 75 proc. sudariusių verslo sutartis („Enterprise Agreement“) nusprendžia jas pratęsti.
Šaltiniai internete:
- „Forrester Research“ tyrimas.
- „Microsoft“ programų pirkimo ir nuomos apžvalga.
- „E-Week“ internetinio portalo puslapis, kuriame apžvelgiami „Microsoft“ licencijų prenumeratos privalumai, kurie kai kuriuos verslo vartotojus verčia užsisakyti šias paslaugas.
