Interneto, kurto kaip skaitmeninių duomenų perdavimo tinklo, naudojimo ypatumai per pastaruosius 10 metų gerokai pasikeitė, pavyzdžiui, lyginant 1998 ir 2008 metus, naršymo internete duomenų srautas sumažėjo nuo 60 % iki 20 %, elektroninio pašto – nuo 10 % iki 5 %, tačiau rinkmenų ir duomenų, siunčiamų naudojantis vadinamomis P2P programomis (peer-to-peer, kuomet ryšio kanalu yra tiesiogiai sujungiami du vartotojų kompiuteriai, jie tampa lygiaverčiais ryšio dalyviais, ir siunčiančiais, ir gaunančiais duomenis, o interneto serveriai tik padeda jiems surasti vienas kitą tinkle) lyginamasis svoris padidėjo nuo 10 % iki 70 %.
Duomenų perdavimas tradicine,
P2P bei P2P – P4P architektūra (Doug Pasko ir Laird Popkin)
Jeilio (Yale) universiteto kompiuterių specialistai pasiūlė naują architektūrą, pavadintą P4P (provider portal for P2P applications – paslaugų tiekėjo portalas P2P programinei įrangai), kuri leistų sklandžiai kartu dirbti ir interneto paslaugų tiekėjų serveriams, ir P2P programinei įrangai.
Autoriai rengiamame pranešime vienai iš pagrindinių kompiuterinių tinklų darbui skirtų konferencijų ACM SIGCOMM 2008, kuri įvyks rugpjūčio mėnesį Sietle, teigia, kad tokia architektūra sumažintų ir interneto paslaugų tiekėjų (ISP – internet service providers) išlaidas, ir pagerintų P2P programų darbą.
Jeilio universiteto profesorius ir vienas iš darbo autorių Avi Silberschatz teigia, kad tai, kas vyksta dabar, labai panašu į skambinimą į užsienį naudojantis kaimyno telefono linija, kai už tą patį skambutį galų gale moka abu. „Mūsų tikslas – pasiūlyti tokią tinklo architektūrą, kurioje galėtų išsitekti ir sklandžiai dalintis resursais ir ISP, ir P2P paslaugų teikėjai, tačiau tuo pat metu išlikdami nepriklausomais.“
Pasiūlyta P4P architektūra galėtų dirbti keliais rėžimais – paprasčiausiu atveju ISP serveriai teiktų informaciją apie savo apkrovimą, ir P2P programos galėtų išvengti „užsikimšusių“ ryšio kanalų, kitais atvejai ji veiktų panašiai kaip resursų birža, paslaugų tiekėjams ir gavėjams parenkanti pigiausią ir efektyviausią duomenų perdavimo būdą.
Bandymai su įmonės „Pando“ P2P programomis parodė, kad P4P 34 % sumažino duomenų srautą tarp skirtingų interneto paslaugų tiekėjų ir padidino galutinių vartotojų duomenų parsisiuntimo greitį JAV ribose 2 kartus, ir net 9 kartus, jei duomenys buvo siunčiami iš kitų šalių.