Šiandien vis dažniau kalbama apie tai, kad domenų vardų perpardavinėjimas yra nusikalstama veikla, kuri, daugelio nuomone, turėtų būti draudžiama. Tačiau pastaruoju metu pastebima, kad domenų pavadinimai tampa ir nesąžiningos konkurencijos priemone.
Kaip viskas veikia?
Konkurentai akylai seka ta pačia veikla užsiimančių įmonių registruojamus interneto adresus. Pastebėjus įmonę, kurios veikla tokia pat kaip jų, konkurentai užregistruoja labai panašų interneto adresą arba tokį pat adresą tik su skirtinga galūne ir jį nukreipia į savo tinklalapį. Konkurentų užregistruotas interneto vardas gali sutapti net su jau registruotu prekių ženklu.
Toliau viskas vyksta labai paprastai. Vartotojas, klaidingai surinkęs ieškomos įmonės internetinio puslapio adresą, yra nukreipiamas į konkurentės puslapį. Žinoma, klientas, kuris žino, į kokios įmonės portalą norėjo patekti, atsidarius ne tos įmonės puslapiui, bandys ieškomos įmonės tinklalapio adresą vesti dar kartą. Tačiau tas, kuris tiksliai nepamena, kaip įmonė, kurios ieško, vadinasi, patekęs į konkurentų portalą, pasinaudos būtent jų paslaugomis. Rezultatas – prarastas klientas.
Akredituoto registratoriaus atsakomybė
Lietuvoje nėra teisės aktų, kurie reglamentuotų domeno vardų sudarymą ir registravimą. KTU Informacinių technologijų plėtros institutas savo .LT domeno procedūriniame Reglamente, kuriuo vadovaujasi visi akredituoti registratoriai, atsakomybę už neteisėtai naudojamą prekių ženklą skiria užsakovui, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui, norinčiam užregistruoti interneto vardą. Sutartyje, kuri pasirašoma su registratoriumi, yra numatyta, kad:
„Užsakovas asmeniškai atsako už trečiųjų asmenų pramoninės nuosavybės teisių (juridinių asmenų pavadinimų, prekių, paslaugų ženklų ir kt.) ir autorių teisių pažeidimus darant ar naudojant domeną“. Kaip matyti, pagal šį Reglamentą registratorius (akredituotas) neprivalo tikrinti, ar registruojamas vardas yra registruotas prekių ženklas, ar tokiu vardu jau yra įsikūrusi įmonė.
Kaip išvengti konkurentų spąstų
Atsakomybės už registruojamus domenus nebuvimas lemia, kad praktikoje susiduriama su atvejais, kada atsiranda norinčių užregistruoti domeną jau egzistuojančio prekių ženklo ar paslaugos pavadinimu. Registratorius, žinodamas, kad bus pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės, gali atsisakyti registruoti tokį interneto vardą. Tačiau savaime suprantama, kad taip jis kaskart praras klientą, kas nėra naudinga įmonei.
Tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, norintys užregistruoti domeną, turėtų atkreipti dėmesį į keletą rekomendacijų, kurios padėtų išvengti galimų konkurentų atakų.
Pirmiausia, jeigu kuriama nauja įmonė, interneto domeną su jos pavadinimu patariama įregistruoti anksčiau negu Registrų centras paskelbs duomenis apie naują bendrovę. Antra, patariama tą patį domeno pavadinimą užregistruoti ne tik su „.lt“ galūne, bet ir su kitomis – „.com“, „.net“, „.eu“, „.biz“, „.info“, „.org“. Žinoma, jeigu domenai su šiomis galūnėmis nėra užimti.
Dar vienas būdas, išvengti nesąžiningos konkurencijos pinklių – jeigu registruojamas vardas turi dubliuotas raides, vertėtų užregistruoti ir pavadinimą su viena raide. Atkreipiant dėmesį į įmones, kurių pavadinimas yra nelietuviškas, vertėtų užregistruoti pavadinimą tokį, kaip jis tariamas lietuviškai. Pavyzdžiui, žodį „city“ klientai taria „sity“. Vadinasi, yra tikimybė, kad ir bus vedamas www.sity.lt pavadinimas.
Galiausiai, domeno rezervacija nėra vykdoma. Jis registruojamas tik tuomet, kai klientas apmoka registratoriaus pateiktą sąskaitą. Todėl klientai, delsiantys apmokėti sąskaitą, gali patys sau sukelti problemų. Tiesiog jų norimą domeną gali užimti konkurentai.
Domeno vardo teisinis reglamentavimas
Nesant teisinės bazės, kuri užkirstų kelią nesąžiningam domenų naudojimui, šiandien ginčus tarp domeno vardų ir prekių ženklų savininkų sprendžia teismas. Atkreipiamas dėmesys, kad ne domenų registratorių kompetencija yra priimti teisės aktus, kurie reglamentuotų domenų vardų apsaugą. Tai turėtų daryti atitinkamos institucijos. Ir visgi, dabartinė situacija tik įrodo, kad šiuo metu nėra manoma, kad problemos, kylančios dėl nesąžiningo domenų registravimo, yra tiek reikšmingos, kad reiktų griežčiau reglamentuoti šią sritį.
Kita vertus, jeigu būtų imtasi griežtesnės interneto vardų registravimo politikos, akredituotiems registratoriams tai būtų tarsi žingsnis atgal. Paprasta ir patogi registracija, naudojama dabar, būtų pamiršta. Adreso registracija užtruktų, o tai kainuotų ir papildomus kaštus. Europos bendrijos administruojamas .eu vardas yra registruojamas be apribojimų. Jei KTU institutas imtųsi iniciatyvos apsaugoti registruotus prekių ženklus, neapsaugoti liktų kiti – „.com“, „.eu“ ir kt. interneto vardai, kurie yra bendriniai.
Užsienio šalių praktika
Latvijoje prekių ženklai saugomi griežčiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. Norimas registruoti subdomenas nebus įregistruotas, jei jis bus rastas Pasaulinėje Prekių ženklų duomenų bazėje. Kitose šalyse taikomi kitokie ribojimai. Itališki vardai registruojami tik ES šalių įmonėms ir jos piliečiams. Estijoje .ee sritis suteikiama tik Estijoje registruotoms įmonėms ir jos piliečiams, tačiau registracija yra nemokama. Dėl to Estijoje kitos šalies įmonės (pvz. Lietuvos registratorių klientai) susiduria su apribojimais. Tačiau taip yra apsaugomos Estijos įmonės nuo neribotos interneto vardų registracijos, o vėliau jų perpardavimo.
Apribojimai dėl prekių ženklo nėra taikomi ir Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse. Taigi galima daryti prielaidą, kad ne tik Lietuvoje yra susiduriama su nesąžiningu domenų registravimu ir naudojimu.