Į stebuklingojo „Google.lt“ paieškos laukelį suvedžiau raktinį žodį „e. komercija“. Sistema per 0,1 sekundės surado 47 700 svetainių, kuriose minimas šis magiškai skambantis žodis. Filosofai, politikai, verslo teoretikai, vertėjai jau prirašė tūkstančius puslapių apie tai, bet kaip e. komercija Lietuvoje neplėtojama, taip neplėtojama. Tiksliau, ji plėtojama, bet prieš 5 minutes iš kiaušinio išsiritusio vėžlio greičiu.
Tarp teorijos ir praktikos
Nesiimsime svarstyti, ką mes darome ne taip, kaip kiti. Ar mūsų e. komercija turi kokių nors nacionalinių ypatumų? Norėtųsi aptarti patį akivaizdžiausią e. komercijos modelį – internetines parduotuves, ir iškelti klausimą, kodėl Lietuvoje nebus „Amazon.com“?
Šios mintys kilo perskaičius 2004 metų kovo mėnesį IMC publikuotą straipsnį „Lietuviai retai perka internete, bet vis dažniau jame ieško informacijos apie prekes“. Čia pateikiama 700 respondentų nuomonių tyrimo statistika. Taigi pripažįstame šiuos tyrimus kaip neginčijamą tiesą ir vystome temą toliau.
Dar niekas neuždirbo iš parduotuvės internete
Esame šventai įsitikinę, kad Lietuvoje vien iš internetinės parduotuvės dar nėra niekas užsidirbęs. Jei tai netiesa, meskite akmenį. Daugelis internetinių parduotuvių ar vitrinų (parduotuvės be galimybės pirkti internetu) – tai paprastų parduotuvių atspindys internete. Pagrindinis jų verslas yra prekyba ne internete, o internetas tėra rinkodaros priemonė.
Kuo daugiau ieškai, tuo daugiau klausimų
Aukščiau minimame tyrime buvo padaryta išvada, kad vis daugiau žmonių internete ieško informacijos apie prekes. Tačiau pirkti visgi einama į tradicines parduotuves. Ir tai logiška, nes žmonės, garsiai šaukiantys apie e. komerciją ir net ja užsiiminėjantys, nesiima ryžtingų veiksmų, kad šias naujoves įvestų į rinką. Hmmm… Kokios tai naujovės? – paklausite Jūs. Juk visi žino, kad galima pirkti internete. Daugelis žino „Amazon.com“, naudojasi „Yahoo.com“ el. pašto dėžutėmis, kuriose veikia ir internetiniai aukcionai. Tačiau pirkti internete daugelis nedrįsta dėl kelių kylančių klausimų:
- Kaip sumokėsiu už prekes?
- Kaip, kokiu būdu ir kada jas gausiu?
- O jei prekė pasirodys ne tokia, kaip paveikslėlyje internete, ką reikės daryti?
- Ar galėsiu ją grąžinti?
- O kaip atgausiu savo pinigus?
- Ar mano asmeniniai duomenys nebus panaudoti kitiems tikslams?
- Jūsų sugalvotas klausimas…
Idėja. Pradėti nuo „A“
Tad gal šiandien lietuviškos internetinės parduotuvės kūrėjai ir steigėjai pirmiausia turėtų atsakyti į aukščiau pateiktus klausimus? Šiandien mes randame daug informacijos, tuziną siūlomų prekių su kainų nuolaidomis ir t. t. Tačiau nieko kito, ko negalima pamatyti kitur. O pirmos „Amazon.com“ svetainės pirmasis puslapis buvo beveik tuščias, jame tebuvo savininko kreipimasis į lankytoją. Ir tik tada, kai pirkti internetu amerikiečiui tapo taip įprasta, kaip išsivalyti dantis prieš miegą, lankytojui buvo pradėta teikti siūlymus.
Kritinis balsas
Sutinku, kad mūsų e. parduotuvės vartotojui, kuris bijo net paspausti klaviatūros mygtuką, kad visko nesugadintų, atrodo lyg mažam vaikui žaislų sandėlis. Visko labai daug, bet tik ką nors pajudink, ir užgrius lavina žaislų. Ko gero, reikėtų pradėti nuo mažesnio asortimento, aiškių pirkimo žingsnių, atsakymų į klausimus pirmajame svetainės puslapyje ir kitų pagalbinių priemonių.
Ir apskritai palaikau teiginį, kad genialu tai, kas paprasta. Todėl geriausiu internetinės parduotuvės pavyzdžiu laikau „Composition“.
Straipsnį pateikė: „Kriause.com – internetinė komunikacija“.