Naujos kartos internetas „supras“ paieškos kontekstą.
Kaip atrodys pasaulinis tinklas po 5 metų? Pasak WWW išradėju laikomo sero Timo Bernerso-Lee, jis labai smarkiai skirsis nuo dabartinės virtualiosios erdvės. T. Bernersas-Lee internetą įsivaizduoja kaip pasaulinį kompiuterių tinklą, kuriame visa informacija, visi duomenys ir visi taikymai glaudžiai susieti nuorodomis ir persipynę – viskas sąveikaus su viskuo ir praktiškai suteiks mums galimybę gyventi beveik „neatsijungus“ nuo interneto, rašo britų dienraštis „The Telegraph“.
IT specialistai tai vadina semantiniu tinklu. Šiuo metu interneto paieškos sistemos, tokios kaip „Google“, labiausiai remiasi jungtimis tarp įvairių interneto svetainių, o ne konkrečios jose skelbiamos informacijos analize. Tuo tarpu semantinis tinklas, priešingai, didžiausią dėmesį skirs tinklalapiuose skelbiamos informacijos prasmei.
Pasak dienraščio, kompiuteriai gebės „užčiuopti“ jos kontekstą, identifikuoti ir vertinti sudėtingus ryšius tarp žmonių, geografinių vietų ir informacijos, ir visa tai apibendrinti, kad paieškos rezultatai būti vertingi, o darbas internete – lengvesnis.
„Semantinis tinklas nėra atskiras, jis – dabartinio tęsinys, – teigia T. Bernersas-Lee. – Informacija įgauna aiškiai formuluojamą prasmę, o tai padeda kompiuteriams ir žmonėms geriau dirbti kartu.“
Neseniai T. Bernersas-Lee papasakojo, kaip semantinis tinklas gali padėti žmonėms sekti savo išlaidas, rašo „The Telegraph“. Jis pateikė tokį pavyzdį: įsivaizduokite internetu banko pateiktą jūsų sąskaitos ataskaitą ir kompiuterinį savo kasdieninių darbų sąrašą. Įsivaizduokite, kad pelyte nutempiate informaciją iš šio sąrašo į banko ataskaitą, ir netrukus ekrane pamatote, kada ir kam daugiausiai išleidote.
WWW išradėjas taip pat pažymėjo, kad šią idėją galima dar labiau išplėtoti, prijungus dar ir skaitmeninius albumus: tuomet nuotraukos iš kartu su šeima praleisto laiko ar išvykų sutaps su išlaidų kreivės banko ataskaitoje viršūnėmis. Šis procesas bus sklandus ir nepastebimas: vartotojas pamatys tik rezultatą, o ne jo pasiekimo procedūrą, teigia dienraštis.
Semantinio tinklo idėją remia ir jaunos, pažangiai mąstančios IT bendrovės, ir solidžios rinkos senbuvės. Neseniai „Yahoo!“, kurią gana atkakliai bando užvaldyti „Microsoft“, pareiškė įtrauksianti semantinės paieškos principus į savąją interneto paieškos sistemą ir aprobuosianti daugelį esminių standartų – informacijos klasifikavimo taisyklių ir jos žymėjimo tvarkos, padedančios standartizuoti duomenų tvarkymą. Tai padės sudarinėti informacijos indeksą internete.
Šie standartai bus lemiančios reikšmės, nes jie užtikrins, kad duomenys paprastai ir nuosekliai būtų žymimi vertingais kontekstiniais „indikatoriais“, pastebi dienraštis.
Dauguma šiuolaikinių interneto paieškos sistemų nesugeba „perskaityti“ dalies internete esančios informacijos, kuri yra svarbi paieškos užklausai formuluoti – pavyzdžiui, ieškant vaizdo siužetų ar nuotraukų, nes šie duomenys neturi standartinių metaduomenų aprašų, savotiškų etikečių, pranešančių kompiuteriams, ką reiškia tam tikra informacija.
„Bandant perprasti interneto turinio semantiką pasiekta jau nemažai, tačiau tokio informacinio tinklo privalumai daugumai vartotojų dar neprieinami, – aiškina „Yahoo!“ projektų valdymo direktorius Amitas Kumaras. – Kol nėra efektyvių, semantinio tinklo principais parengtų ir į eilinį vartotoją orientuojamų taikymų, svetainių operatoriai nenoriai remia standartus.“
Žymėdama tinklalapius semantinėmis žymomis „Yahoo!“ tikisi paskatinti svetainių savininkus skirti daugiau laiko ir standartizuotais metaduomenimis aprašinėti visą internete skelbiamą informaciją. Tai turėtų užtikrinti aukštesnį „Yahoo!“ paieškos sistemos reitingą, rašo „The Telegraph“.
„Remdami semantinio tinklo standartus, svetainių savininkai ir „Yahoo!“ paieškos sistema gali pasiūlyti vartotojams kur kas efektyvesnę paiešką ir geresnius rezultatus“, – aiškina A. Kumaras.
Pavyzdžiui, jei semantinės „Yahoo!“ paieškos paprašysite informacijos apie kino aktorių, ji supras užklausos kontekstą ir sukompiliuos jums išsamų informacijos apie šį žmogų sąvadą iš viso interneto. Jūs gautumėte, pavyzdžiui, šio aktoriaus biografiją, nuorodas į filmų, kuriuose jis filmavosi, recenzijas, pasiūlymus internete išsinuomoti vaizdajuostes su senais jo filmais, informaciją apie bilietus, siūlančius užsisakyti artimiausius kino teatrus, kuriuose rodomi jo filmai, duomenis apie kitus aktorius, su kuriais jis yra vaidinęs, o taip pat naujausius spaudoje paskelbtus straipsnius, interviu vaizdo įrašus ir reklaminę jo filmų vaizdo medžiagą. Dabar visai šiai informacijai surinkti reikėtų dviejų ar trijų atskirų užklausų, bet ateityje pakaks vienos.
Tačiau, pasak IT apžvalgininko Paulo Millerio, perėjimas prie semantinio tinklo nereiškia, kad reikia sugriauti iki šiol statytą pasaulinį tinklą ir pradėti nuo nulio, pastebi dienraštis.
„Nepaisant viso triukšmo semantinis tinklas ne visais atžvilgiais turėtų keisti egzistuojančias paradigmas ir tapti revoliucija, – mano jis. – Daugelis privalumų atsiras tik dėl to, kad jau dabar egzistuojančios sistemos taps atviresnės, o dabartinė informacija keliaus laisviau ir tikslingiau.“
Verslininkas ir interneto vizionierius Nova Spivackas deda daug pastangų, kad semantinio tinklo koncepcija virtų tikrove, rašo „The Telegraph“. Jis remia „Twine“ – virtualų tinklą, kuris dar tik bandomas. Į jį patekti gali tik gavusieji pakvietimus. „Twine“ skirtas padėti žmonėms rasti ir sisteminti informaciją, o taip pat keistis ja su kitais ir megzti naujus ryšius.
N. Spivackas mano, kad į „Twine“ panašios paslaugos labai padės žmonėms susiorientuoti naujajame „protingame“ internete. Jos taps instrumentais, padėsiančiais paversti semantinio tinklo turinį naudingomis, pagal individualius kiekvieno vartotojo poreikius „subalansuotos“ informacijos saugyklomis. Suformavusios išsamios, persipynusios informacijos jungtis, „Twine“ tipo paslaugos padės vartotojams pasauliniame tinkle aptikti tai, ko jie sąmoningai nė neketino ieškoti.
„Ko gero, semantinio tinklo plėtros katalizatoriumi taps interneto paieškos sistemų, reklamos bendrovių ir turinio tiekėjų „ginklavimosi varžybos“ – grumtynės, kas geriau sugebės internete išnaudoti semantinius metaduomenis, – teigia Spivackas. – Tai bus naudinga ir semantiniam tinklui, ir visiems, su juo susijusiems. Juk sakoma, kad potvynis pakelia visas valtis – ir mažas, ir dideles.“
Spivackas teisus: tai, kad „Yahoo!“ parėmė semantinio tinklo idėją, privers kitas interneto bendroves skubiai pasiraityti rankoves ir paskubėti pateikti rinkai savo nuosavus semantinius projektus, teigia dienraštis.
Tačiau kai kurie skeptikai baiminasi, kad semantinis tinklas niekuomet nepajėgs visiškai realizuoti savo potencialo, nes siekis jį sukurti labai priklausys nuo bendrovių, kurios daugeliu atvejų konkuruoja tarpusavyje, bendradarbiavimo. Ar galima tikėtis, kad šios bendrovės suras bendrą kalbą, susitars dėl bendrų standartų ir jų laikysis?
Semantinio tinklo skatinama atvirumo dvasia gali būti nepriimtina daugeliui didelių IT bendrovių, kurios iki šiol pavydžiai saugo savo technologines platformas bei programinę įrangą ir vargu ar savo noru vardan vartotojų gerovės panorės nugriauti šiuos barjerus.
Greičiausiai semantinis tinklas didžiajai daliai paieškos sistemų taps galimybe pagerinti dabartinį savo darbą: jei kita paieškos platforma arba produktas gali padėti teikti paslaugas, kurios bus naudingesnės ir patrauklesnės už dabartinę paieškos rinkos lyderę „Google“, tai vartotojai netrukus pereis prie naujoko. Jiems iš paskos atskubės reklamos bendrovės, o kartu su jomis – ir lengvas pelnas.
Sveiki atvykę į ateitį, reziumuoja „The Telegraph“.