Kadaise IBM įkūrėjas Thomas Watson pasakė – „pasauliui reikia daugiausiai penkių kompiuterių“. Ši frazė jam garantavo tuometinės žiniasklaidos dėmesį bei iki šiol netylančias pašaipas, nes prognozė buvo velniškai toli nuo tiesos. Visgi naujausi IBM planai norom nenorom verčia prisiminti kelių kompiuterių pasaulio viziją. Atmintyje iškyla ir kai kurių fantastų rašytojų mintys, bet, na, šįkart kalba ne apie tai.
Kadaise IBM įkūrėjas Thomas Watson pasakė – „pasauliui reikia daugiausiai penkių kompiuterių“. Ši frazė jam garantavo tuometinės žiniasklaidos dėmesį bei iki šiol netylančias pašaipas, nes prognozė buvo velniškai toli nuo tiesos. Maždaug už kelių šimtų šviesmečių nuo jos.
Visgi naujausi IBM planai norom nenorom verčia prisiminti kelių kompiuterių pasaulio viziją. Atmintyje iškyla ir kai kurių fantastų rašytojų mintys, bet, na, šįkart kalba ne apie tai. Kalba apie naują IBM projektą „Epic“. Jo tikslas įspūdingas – siekiama sukurti vieną superkompiuterį, kurio galios pakaktų, kad jame visas interneto tinklas galėtų veikti tiesiog kaip programa su daugybe nutolusių vartotojų. Kodiniu vardu „Kittyhawk“ pavadintas projektas sukėlė tikrą sujudimą pasaulinio tinklo raida besidominčių entuziastų bendruomenėje.
Turint galvoje tai, kad superkompiuterių srityje IBM tikrai stiprūs, faktas, jog interneto viename kompiuteryje sumanymas gimė šioje bendrovėje tikrai nėra stebinantis. Apie programinę įrangą kuri galėtų būti naudojama „Epic“ projekte kol kas nėra žinių. Bet jau pasirodė informacija apie techninius superkompiuterio parametrus – jame turėtų veikti 67,1 milijono procesorių branduolių bei daugiau nei 32 petabaitai atminties.
Planuojama kompiuterio struktūra artima dabartiniams „IBM Blue Gene/P“ superkompiuteriams – milijonai branduolių dirba naudodami hierarchinę struktūrą. Žemiausiame hierarchijos lygmenyje dirba keturi 850 MHz dažnio „Power PC“ architektūros branduoliai, sumontuoti viename luste. Sekančiame, aukštesniame lygmenyje – plokštė, kurioje sumontuoti 32 tokie lustai (kiekviename po keturis branduolius). Dar aukštesnis struktūrinis lygmuo – iš 16 plokščių sudaryta konstrukcija. Vienoje spintoje dirba dvi tokios plokštės. Atitinkamai – į vieną spintą telpa 1024 lustai arba net 4096 „Power PC“ architektūros branduoliai. Kiekviena spinta/modulis (na – „rack“) turi po 2 TB atminties. Į tinklą gali būti sujungta iki 16384 tokių spintų. Vieno „rack“ duomenų apdorojimo sparta siekia 640 gigabitų per sekundę, na o visos sistemos su 67,1 mln. branduolių sparta turėtų būti apie 10,4 petabito per sekundę.
Vienas „IBM Blue Gene/P“ sistemos „rack“
Nors šią architektūrą kai kas ir vadina praeities reliktu, faktai iškalbingi – „IBM Blue Gene“ šeimos superkompiuteriams tenka keturios vietos galingiausių superkompiuterių pasaulyje sąraše. Pirmoji vieta taip pat IBM rankose – joje tupi „IBM Blue Gene/L“. Šio superkompiuterio architektūra – patobulintas „BlueGene/P“ architektūros variantas, ateityje jį numatoma toliau vystyti ir pavadinti jau „BlueGene/L“.
IBM teigimu, yra daugybė tokio tipo sistemų panaudojimo internetui apgyvendinti privalumų. Šios architektūros superkompiuteriai esą naudoja mažiau energijos nei klasteriais grįstos sistemos, užima mažiau erdvės. Tuo tarpu klasterių pusėje kiti pliusai – jie stabilesni ir pigesni. Tarkime „Microsoft“, „Sun“ ir „Amazon.com“ bei „Google“ savo duomenų centrams naudoja būtent klasterius – galima lanksčiai keisti sistemos dalis, patogu.
IBM visgi tiki, jog pritaikomumu interneto projektams „Blue Gene“ architektūra už klasterius pranašesnė yra pasirengę konkuruojančią architektūrą įveikti jos pačios smėlio dėžėje. Teigiama, kad „Blue Gene“ architektūra grįsti sprendimai stabilesni, juos ne kažin kiek sudėtingiau tobulinti augant poreikiams nei klasterius.
„Blue Gene/P“ architektūros superkompiuteris
Kompanijos atstovai teigia, kad „Blue Gene“ architektūros sistemose veikia daugelis interneto operacinių sistemų bei programinių įrankių, pavyzdžiui „Linux“, „Apache“, „MySQL“ bei „Ruby on Rails“. Taip pat IBM rodo įspūdingos SPECjbb2005 JAVA testo rezultatus – 9565 verslo operacijų per sekundę (BOPS – Business Operations per second). Tai pat pristatomi ir geri darbo su LAMP (Linux Apache MySQL Perl/Python) spartos duomenys. Vidiniam kompanijos naudojimui skirtuose dokumentuose prognozuojama, kad laikui bėgant „Blue Gene/P“ architektūra pajėgs sėkmingai konkuruoti su klasteriais pelningoje skaičiavimo centrų srityje.
Dabartines „Blue Gene/P“ grįstas sistemas valdo „Linux“ operacinės sistemos branduolys. Jam talkina krūva programų, administravimo nuotoliniu būdu įrankių. Naudojami pažangūs klaidų gaudymo algoritmai, techninis bei programinis procesų optimizavimas paraleliniams skaičiavimams. Arsenalas įspūdingas, priešininkų pozicijos stiprios – yra dėl ko vargti.
Tiesa, ne viskas tobula – bėdų kelia „Power PC“ architektūros lustų naudojimas. Duomenų centrų kūrėjams nelieka kitko kaip tik imtis programavimo „Power PC“ platformai „Linux“ aplinkoje, o tai nėra populiarus pasirinkimas. Dirbant su x86 architektūra viskas paprasčiau, bet, panašu, IBM vis dar nepasirengę su ja susitaikyti, nors ši ir dominuoja visame pasaulyje.
Taigi, tobulinti dar yra ką. Jei tai pavyks, gal būt vieną dieną, gal po kelių dešimčių metų ir vėl išgirsime apie „Kittyhawk“ projektą, kurį turbūt galima pavadinti tikrai monstrišku. Internetas viename superkompiuteryje... na, vis tiek sunkiai telpa galvoje.
Parengta pagal IBM ir „DailyTech“.
