Visuomenė vis geriau supranta, kaip atpažinti fišingo ir smišingo atakas, o organizacijose vis dažniau rengiami mokymai, tačiau ne visuomet juose dalyvauja darbais užimti vadovai, manydami, kad galimas atakas jie tikrai sugebės atpažinti. Visgi būtent skirtingų lygių vadovai dažnai tampa silpnąja grandimi, kurią išnaudoja sukčiai.

Pasaulyje netylant kalboms apie dirbtinio intelekto panaudojimo galimybes, verslas vis dažniau jį mato kaip stebukladarį – universalią problemų sprendimo priemonę. Visgi, technologijų ekspertai atkreipia dėmesį, kad yra vienas dalykas, be kurio jokie DI sprendimai neveikia. Tai – duomenys.

Dar prieš keletą metų dirbtinio intelekto užklausų inžinierius buvo negirdėta profesija, bet šiandien jų paklausa stipriai išaugo. Remiantis „LinkedIn“ duomenimis, nuo 2021-ųjų iki 2022-ųjų, greitųjų inžinierių pareigybių darbo skelbimų padaugėjo 51 proc, o vien 2023-iais jų skaičius šoktelėjo net penkis kartus!

Dar 2020 metais Lietuvos didieji miestai žengė į virtualios ateities kūrimo etapą ir pritaikant dirbtinį intelektą pradėjo kurti skaitmeninius dvynius. Įvairios įmonės šią inovaciją praktikoje pradėjo taikyti dar anksčiau. KTU alumnė – viena iš skaitmeninių dvynių kūrėjų, teigia, kad šios inovacijos pagalba galima lengviau analizuoti procesus ar sistemas ir taip sutaupyti žaliavų ir energijos.

Tyrimai rodo, kad 2025 m. įmonės nusiteikusios rekordiškai „paišlaidauti“ IT srityje, bet didžiąją išaugusių biudžetų dalį „suvalgys“ visai ne inovacijos. „Gartner“ prognozuoja, jog pasaulinės IT išlaidos kitąmet kils dešimtadaliu ir pasieks 5,6 trilijono dolerių ribą, tačiau šis augimas daugiausiai atspindės tik infliacijos įtaką

Kibernetinio saugumo sprendimų kompanija išleido šeštą metinį skaitmeninio gyvenimo kokybės indeksą, kuriuo siekiama paskatinti diskusiją, kur pasaulio valstybės gali tobulėti skaitmeninėje erdvėje. Indekso viršuje rikiuojasi Vokietija, o Lietuva užėmė 15-ą vietą iš 121 vertintų valstybių, užnugaryje palikdama gerokai didesnes pasaulio valstybes – Belgiją, Norvegiją, Izraelį, Lenkiją, Pietų Korėją ar net JAV.

Šįkart norėčiau pagvildenti temą, kodėl naujokams informacinių technologijų (IT) srityje taip pat sunku rasti darbą. Kokie iššūkiai laukia šiandien kandidatuojančio naujoko? Su kokiomis išorinėmis ar vidinėmis problemomis jie, mano supratimu, susiduria? Kokie galimi sprendimo keliai įtraukiant daugiau gerų naujokų į darbo rinką IT srityje?

Technologijų bendrovė „Samsung“ pradėjo kurti naują pažangiausios formos mobiliojo ryšio apsaugą. Naujausioje apsaugos sistemoje buvo pradėta naudoti postkvantinė kriptografija. Tai – pažangūs algoritmai, skirti apsaugoti vartotojų duomenis nuo grėsmių, kurias ateityje gali kelti kvantinė kompiuterija.

Skaitmeninės transformacijos amžiuje, siekdamos efektyvumo ir ekonominės naudos, vis daugiau įmonių naudoja dirbtinio intelekto (DI) technologijas. ISM Vadovų mokyklos Vadovų magistrantūros studentės Jurgita Karčiauskaitė ir Daiva Nariūnienė savo baigiamajame darbe tiria, kaip įmonės galėtų geriau pasiruošti DI įtakai klientų aptarnavimo veikloje.

Vis tobulėjančios kibernetinės atakos, nukreiptos į viešąjį sektorių ir kritinę infrastruktūrą, gali pridaryti ne mažiau žalos nei ginklai. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad kibernetinio saugumo stiprinimas būtinas ir verslui, nes privataus sektoriaus atsparumas glaudžiai susijęs su bendru valstybės saugumu.

Nors BDAR sąvoka verslams tikrai ne naujiena, vis dar pasitaiko tokių, kurie į šią sritį žiūri atsainiai. Nesilaikantys nustatytų reikalavimų ir nesekantys šios srities pokyčių, rizikuoja ne tik baudomis, bet ir klientų pasitikėjimo praradimu.

Kol generatyvinio dirbtinio intelekto įrankiai vis dar ieško masinio pritaikomumo įvairiose verslo srityse, dirbtinio intelekto industrija pamažu žengia kitą žingsnį ir ima kalbėti apie dirbtinio intelekto agentus arba „agentinį DI“. DI agentai – tai pažangesnės dirbtinio intelekto sistemos, galinčios savarankiškai inicijuoti ir užbaigti užduotis, priimti sprendimus bei atlikti reikiamus veiksmus su minimalia žmogaus priežiūra ar apskritai be jokio žmogaus įsikišimo.

Šiuo metu vyriausybės visame pasaulyje yra trečioje vietoje pagal labiausiai nacionalinių valstybių veikėjų atakuojamus taikinius, todėl kibernetinis saugumas tampa svarbiausias prioritetas. Jei kibernetiniai nusikaltimai būtų ekonomika, ji būtų trečia pagal dydį pasaulyje, o išlaidos iki 2025 m. turėtų siekti 9,5 trilijono JAV dolerių per metus. Kyla klausimas, ar vyriausybės yra pasirengusios atlaikyti naują atakų bangą?

Šiandien jau darosi sunku išvengti diskusijų apie DI taikymą bet kurioje srityje – nuo išpopuliarėjimo šuolio 2023 m., kasmet jo naudojimas tik auga. Vieniems DI praverčia, kai reikia greitai atlikti asmenines užduotis, kiti stengiasi šią technologiją pritaikyti darbo užduočių palengvinimui arba procesų optimizavimui, ypač pramonės srityje.

Norint įsilaužti į įmonę ar ją suparalyžiuoti, šiandien reikia tik šiek tiek noro ir interneto ryšio. Programišių forumuose įsigiję kibernetinėms atakoms reikalingus įrankius, organizuoti išpuolius prieš žinomus verslus dabar gali ir taksistai, ir net pilnametystės nesulaukę paaugliai.