Nešiojamieji kompiuteriai stipriai pakeitė mūsų darbus, laisvalaikį, bendravimą. Kompiuteriai, planšetės ir netgi išmanieji telefonai leido lengviau ir greičiau kurti, dalintis, vartoti turinį, bei daryti tai iš bet kurios pasaulio vietos, kad ir kur bebūtumėte. Nešiojamiesiems kompiuteriams užėmus rinką ir pasiūlius vartotojams judėjimo laisvę, kilo klausimas: ar stacionarūs kompiuteriai dar aktualūs šių dienų žmogui?

Ką reiškia sąvoka „atsakingas dirbtinis intelektas“? Prieš pamėgindami ją apibrėžti bei aptarti jos sudedamąsias dalis, žvilgtelkime į vieną istoriją, kuri gali padėti suvokti šio reiškinio svarbą.

Siekdami saugoti miškus, Lietuvos mokslininkai, bendradarbiaudami su Švedijos ekspertais, sukūrė „Forest 4.0“ – pažangų miško duomenų apdorojimo modelį, integruojantį blokų grandinės, daiktų interneto ir dirbtinio intelekto (DI) technologijas. Sistema suteikia galimybę realiu laiku stebėti miškų būklę, užtikrinti tvarią išteklių apskaitą ir kurti skaidresnį miškų valdymo modelį.

2024 metais prasidėjo keli svarbūs elektroninių ryšių pokyčių procesai. Ryšių reguliavimo tarnyba primena apie tris svarbiausius: mobiliojo ryšio tinklų atnaujinimą, telefono numeracijos keitimą ir naujas galimybes 5G technologijai. Šie pokyčiai ne tik pagerins ryšio kokybę, bet ir įneš naujų galimybių šalies pramonės bei verslo sektoriuose.

Kol medžiojate nuolaidas kalėdiniams pirkiniams, kibernetiniai sukčiai savųjų ieško tamsiojo interneto turgavietėse. Skirtumas tik tas, kad jų dovanos puoštos ne raudonu kaspinu ar gražiu pakavimo popieriumi, o tūkstančiais vogtų banko kortelių numerių bei paskyrų prisijungimų.

Renkantis IT karjerą yra labai svarbu pasirinkti tinkamą kryptį. Jeigu domina sritys, susijusios ne tik su programavimu, bet ir platesni vandenys, tuomet tikrai išgirsite apie SRE, DevOps ir platformų inžinierių specializacijas.

Pradėdami naują verslą apskaičiuojame turimus finansus, numatome strategiją ir apgalvojame galinčias kilti rizikas. Smulkiam verslui itin svarbu nuo pat pirmos dienos rūpintis duomenų saugumu ir prieinamumu kritinėse situacijose, kadangi tokie verslai dažnai tampa kibernetinių nusikaltėlių taikiniu.

Savo metinėje skaitmeninės gynybos ataskaitoje, apimančioje tendencijas nuo 2023 m. liepos iki 2024 m. liepos mėn., „Microsoft“ pabrėžia nerimą keliantį kibernetinių atakų augimą gilėjant geopolitinei įtampai. Ataskaitoje atskleidžiama, kad „Microsoft“ klientai kasdien susiduria net su 600 mln. atakų iš kibernetinių nusikaltėlių. Taip pat pabrėžiama, kad kibernetinės operacijos yra glaudžiai susijusios su geopolitiniais konfliktais.

Kauno technologijos universitetas įgijo skaitmeninio prieinamumo tyrimo sertifikatą, tapdamas pirmąja ir kol kas vienintele aukštąja mokykla Lietuvoje, kuri kryptingai pradėjo įgyvendinti skaitmeninio prieinamumo principus.

Depresija – vienas iš dažniausiai pasitaikančių psichikos sveikatos sutrikimų. Pasaulyje net 280 milijonų žmonių yra paveikti šios diagnozės, todėl KTU tyrėjai sukūrė DI modelį, padedantį atpažinti depresiją remiantis tiek kalbos, tiek smegenų veiklos duomenimis.

DI programos jau pakeitė daugelį mūsų kasdienio gyvenimo aspektų, tačiau vienas aktualiausių klausimų išlieka dar neatsakytas – ar DI gali tapti tikru kūrybos partneriu? Ar jis tik įrankis, leidžiantis taupyti laiką atliekant techninius darbus, ar priemonė, padedanti atskleisti žmogaus kūrybiškumą?

Dirbtinis intelektas verslui žada daug: reikšmingai optimizuoti procesus, efektyviau analizuoti duomenis ir tobulinti klientų patirtį. Tačiau kaip įvertinti DI potencialą konkrečioms verslo problemoms spręsti? Būtent šiai temai buvo skirta NFQ ir DI startuolio „isLucid“ konferencija „Dirbtinis intelektas: nuo idėjos iki grąžos“.

Kad ir koks naudingas dirbtinis intelektas (DI) būtų mūsų kasdienybėje, mintis, kad kažkada turėsime paklusti jo kurtiems įstatymams, ne vienam kelia šiurpą. DI įsiskverbimas į teisėkūros procesus gąsdina šališkumu ir brangiomis klaidomis, jau neminint geopolitinių rizikų.

Statistika rodo, kad kas ketvirtas šuo ir kas penkta katė kažkuriuo savo gyvenimo laikotarpiu suserga onkologine liga, o viena dažniausiai diagnozuojamų – odos vėžys. KTU doktorantė, siekianti pritaikyti mašininį mokymąsi, diagnozuojant augintiniams onkologinį odos susirgimą, tiki, kad dirbtinis intelektas tampa vis aktualesnis daugelyje sričių, ne išimtis – veterinarija.

Automatizuotai aptinkamos saugumo spragos ir be žmogaus įsikišimo „ardomos“ programišių pinklės kažkada skambėjo kaip kibernetinio saugumo specialisto sapnas. Visa tai galėjo likti tolima utopija, jei to nebūtų priartinęs dirbtinis intelektas, pilna autonomija dar ateityje, bet netolimoje.