Dirbtinio intelekto (DI) era jau prasidėjo, ir ji neabejotinai pakeis mūsų kasdienį gyvenimą bei visuomenės sandarą. „Accenture“ atliktas svarbiausių technologijų tendencijų tyrimas „Technology Vision 2025“ išskiria keturias pagrindines kryptis, kaip toliau plėtosis dirbtinis intelektas.

Gilusis mokymasis vis atkakliau skverbiasi į kasdienes žmogaus veiklas – pradedant suasmeninta konkrečių dalykų paieška internete ir baigiant sudėtingais įrankiais, padedančiais medikams pastebėti patologijas ankstyvose susirgimų stadijose. Straipsnyje – apie giliojo mokymosi metodų kūrimą ir jų etišką taikymą įvairiose gyvenimiškose situacijose.

Dirbtinis intelektas (DI) jau tapo neatsiejama šiuolaikinių paslaugų dalimi – ne išimtis ir bankininkystė. Tačiau skirtingai nei kitose srityse, čia DI paliečia tai, kas ypač jautru – mūsų finansus, pasitikėjimą, asmeninę atsakomybę. Todėl kalbėdami apie DI vis dažniau grįžtame prie esminio klausimo: kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp technologijų siūlomo efektyvumo ir žmogiško ryšio, kurio vis dar taip laukia klientas?

Vis dažniau greta įprastų paieškos sistemų atsiranda ir dirbtinio intelekto sprendimai – „ChatGPT“, „Google SGE“ ar balsu valdomi asistentai. Kaip šie pokyčiai keičia mūsų santykį su informacija? Kaip elgiasi ir kokias rinkodaros naujoves išbando verslai, norintys išlikti vartotojų akiratyje?

„Microsoft“ švenčiant 50 metų jubiliejų, bendrovė apmąsto savo transformuojantį vaidmenį dirbtinio intelekto evoliucijoje. Nuo pirmųjų MS-DOS ir „Windows“ dienų, sukėlusių revoliuciją asmeninių kompiuterių srityje, iki žaidimų inovacijos „Xbox“, debesų kompiuterijos ateities „Azure“, dirbtinio intelekto transformacijos „Copilot“ ir naujausio kvantinės kompiuterijos proveržio – „Majorana 1“ lusto – „Microsoft“ nuolat buvo technologijų pažangos priešakyje.

Kasdien bendraujame su dirbtinio intelekto (DI) sistemomis, tačiau ne visi žinome, kokias ribas peržengti pavojinga. Panašiai kaip šeimos susitikimuose dažnai vengiame kalbėti apie politiką ar religiją, taip ir DI asistentams egzistuoja „raudonosios linijos“, kurių geriau vengti.

Europos Sąjungai siekiant didinti valstybių atsparumą kibernetinėms grėsmėms, Lietuvoje dar praėjusių metų rudenį įsigaliojo ES Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyva (NIS2, liet. TIS2). Visgi „Sorainen“ ekspertai beda pirštu į opią problemą mūsų šalyje – didelė dalis privataus sektoriaus iki šiol nesupranta kibernetinio saugumo svarbos ir nelaiko to prioritetu.

Sparčiai vystantis technologijoms ir skaitmenizacijai, Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijos vis labiau priklauso nuo IT. Viešosios elektroninės paslaugos, duomenų bazės, dokumentų valdymo sistemos, įvairūs registrai – visa tai leidžia efektyviau, greičiau ir patogiau aptarnauti gyventojus, vykdyti kasdienę veiklą, tačiau kartu sukuria didžiulę atsakomybę ir didina pažeidžiamumą. Kaip rasti balansą tarp technologijų privalumų ir saugumo rizikų?

Biržietis Karolis Paulas prisipažįsta, kad jo vaikystės svajonė turėti medaus parduotuvę išsipildė internete. Bitininkas džiaugiasi sukūręs elektroninę parduotuvę, kurios domenas bičiųpaštas.lt buvo 2024 m. išrinktas gražiausiu lietuvišku interneto vardu.

Dirbtinio intelekto (DI) era daugelį darbuotojų pavertė savotiškais „kontrabandininkais“. Vietoje rūkalų ir alkoholio jie per įmonių „sienas“ šiandien gabena „ChatGPT“, „DeepSeek“, „Claude“ ir kitus IT skyriaus nepatvirtintus DI įrankius. Šis „šešėliniu DI“ vadinamas reiškinys įmonėms grasina konfidencialių duomenų nutekėjimu ir netgi potencialiomis milijoninėmis baudomis.

Dirbtiniam intelektui (DI) užimant vis svarbesnę poziciją darbo rinkoje ir atsiranda vis daugiau jo pritaikymo galimybių, neišvengiamai kyla klausimas – ar DI gali pakeisti tam tikros profesijos? Sritys, į kurią krypsta daug nerimastingų žvilgsnių, yra multimedijos ir kūrybinės industrijos.

Dėl jautrios geografinės ir geopolitinės padėties Lietuva nuolat atsiduria kibernetinių atakų epicentre. Kasdienėje veikloje augantį grėsmės lygį pastebi ir IT įmonių, dirbančių tiek su privataus, tiek su viešojo sektoriaus organizacijomis, atstovai. Į ką šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį įmonėms ir kiekvienam piliečiui.

Iki 2027 metų parduotuvėse įvyks svarbus pokytis – brūkšniniai kodai bus palaipsniui keičiami QR kodais. Lengvai nuskaitomi išmaniaisiais įrenginiais, jie atvers naujas galimybes tiek vartotojams, tiek prekybininkams, nes leidžia greitai rasti pasibaigusio galiojimo ar kokybės standartų neatitinkančias prekes. Kaip verslas gali maksimaliai išnaudoti QR kodų teikiamą naudą?

Kiek kartų per pastarąjį mėnesį naudojotės dirbtinio intelekto (DI) įrankiais? Jeigu neteko, toliau galite nebeskaityti. Nepriklausomai, skaitote ar neskaitote toliau, tačiau technologijų pokyčiai nesustoja. Jie atveria naujus verslo modelius ir įgalina transformaciją.

Pasauliui vis labiau skaitmenizuojantis, kibernetinis saugumas tampa neatsiejama kompiuterinio raštingumo ir kasdieninio gyvenimo internete dalimi. Elgiantis neapdairiai, galima prarasti savo duomenis, patirti finansinių nuostolių ar net pakenkti organizacijos reputacijai.