Sparčiai vystantis technologijoms ir skaitmenizacijai, Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijos vis labiau priklauso nuo IT. Viešosios elektroninės paslaugos, duomenų bazės, dokumentų valdymo sistemos, įvairūs registrai – visa tai leidžia efektyviau, greičiau ir patogiau aptarnauti gyventojus, vykdyti kasdienę veiklą, tačiau kartu sukuria didžiulę atsakomybę ir didina pažeidžiamumą. Kaip rasti balansą tarp technologijų privalumų ir saugumo rizikų?

Biržietis Karolis Paulas prisipažįsta, kad jo vaikystės svajonė turėti medaus parduotuvę išsipildė internete. Bitininkas džiaugiasi sukūręs elektroninę parduotuvę, kurios domenas bičiųpaštas.lt buvo 2024 m. išrinktas gražiausiu lietuvišku interneto vardu.

Dirbtinio intelekto (DI) era daugelį darbuotojų pavertė savotiškais „kontrabandininkais“. Vietoje rūkalų ir alkoholio jie per įmonių „sienas“ šiandien gabena „ChatGPT“, „DeepSeek“, „Claude“ ir kitus IT skyriaus nepatvirtintus DI įrankius. Šis „šešėliniu DI“ vadinamas reiškinys įmonėms grasina konfidencialių duomenų nutekėjimu ir netgi potencialiomis milijoninėmis baudomis.

Dirbtiniam intelektui (DI) užimant vis svarbesnę poziciją darbo rinkoje ir atsiranda vis daugiau jo pritaikymo galimybių, neišvengiamai kyla klausimas – ar DI gali pakeisti tam tikros profesijos? Sritys, į kurią krypsta daug nerimastingų žvilgsnių, yra multimedijos ir kūrybinės industrijos.

Dėl jautrios geografinės ir geopolitinės padėties Lietuva nuolat atsiduria kibernetinių atakų epicentre. Kasdienėje veikloje augantį grėsmės lygį pastebi ir IT įmonių, dirbančių tiek su privataus, tiek su viešojo sektoriaus organizacijomis, atstovai. Į ką šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį įmonėms ir kiekvienam piliečiui.

Iki 2027 metų parduotuvėse įvyks svarbus pokytis – brūkšniniai kodai bus palaipsniui keičiami QR kodais. Lengvai nuskaitomi išmaniaisiais įrenginiais, jie atvers naujas galimybes tiek vartotojams, tiek prekybininkams, nes leidžia greitai rasti pasibaigusio galiojimo ar kokybės standartų neatitinkančias prekes. Kaip verslas gali maksimaliai išnaudoti QR kodų teikiamą naudą?

Kiek kartų per pastarąjį mėnesį naudojotės dirbtinio intelekto (DI) įrankiais? Jeigu neteko, toliau galite nebeskaityti. Nepriklausomai, skaitote ar neskaitote toliau, tačiau technologijų pokyčiai nesustoja. Jie atveria naujus verslo modelius ir įgalina transformaciją.

Pasauliui vis labiau skaitmenizuojantis, kibernetinis saugumas tampa neatsiejama kompiuterinio raštingumo ir kasdieninio gyvenimo internete dalimi. Elgiantis neapdairiai, galima prarasti savo duomenis, patirti finansinių nuostolių ar net pakenkti organizacijos reputacijai.

Visuomenė vis geriau supranta, kaip atpažinti fišingo ir smišingo atakas, o organizacijose vis dažniau rengiami mokymai, tačiau ne visuomet juose dalyvauja darbais užimti vadovai, manydami, kad galimas atakas jie tikrai sugebės atpažinti. Visgi būtent skirtingų lygių vadovai dažnai tampa silpnąja grandimi, kurią išnaudoja sukčiai.

Pasaulyje netylant kalboms apie dirbtinio intelekto panaudojimo galimybes, verslas vis dažniau jį mato kaip stebukladarį – universalią problemų sprendimo priemonę. Visgi, technologijų ekspertai atkreipia dėmesį, kad yra vienas dalykas, be kurio jokie DI sprendimai neveikia. Tai – duomenys.

Dar prieš keletą metų dirbtinio intelekto užklausų inžinierius buvo negirdėta profesija, bet šiandien jų paklausa stipriai išaugo. Remiantis „LinkedIn“ duomenimis, nuo 2021-ųjų iki 2022-ųjų, greitųjų inžinierių pareigybių darbo skelbimų padaugėjo 51 proc, o vien 2023-iais jų skaičius šoktelėjo net penkis kartus!

Dar 2020 metais Lietuvos didieji miestai žengė į virtualios ateities kūrimo etapą ir pritaikant dirbtinį intelektą pradėjo kurti skaitmeninius dvynius. Įvairios įmonės šią inovaciją praktikoje pradėjo taikyti dar anksčiau. KTU alumnė – viena iš skaitmeninių dvynių kūrėjų, teigia, kad šios inovacijos pagalba galima lengviau analizuoti procesus ar sistemas ir taip sutaupyti žaliavų ir energijos.

Tyrimai rodo, kad 2025 m. įmonės nusiteikusios rekordiškai „paišlaidauti“ IT srityje, bet didžiąją išaugusių biudžetų dalį „suvalgys“ visai ne inovacijos. „Gartner“ prognozuoja, jog pasaulinės IT išlaidos kitąmet kils dešimtadaliu ir pasieks 5,6 trilijono dolerių ribą, tačiau šis augimas daugiausiai atspindės tik infliacijos įtaką

Kibernetinio saugumo sprendimų kompanija išleido šeštą metinį skaitmeninio gyvenimo kokybės indeksą, kuriuo siekiama paskatinti diskusiją, kur pasaulio valstybės gali tobulėti skaitmeninėje erdvėje. Indekso viršuje rikiuojasi Vokietija, o Lietuva užėmė 15-ą vietą iš 121 vertintų valstybių, užnugaryje palikdama gerokai didesnes pasaulio valstybes – Belgiją, Norvegiją, Izraelį, Lenkiją, Pietų Korėją ar net JAV.

Šįkart norėčiau pagvildenti temą, kodėl naujokams informacinių technologijų (IT) srityje taip pat sunku rasti darbą. Kokie iššūkiai laukia šiandien kandidatuojančio naujoko? Su kokiomis išorinėmis ar vidinėmis problemomis jie, mano supratimu, susiduria? Kokie galimi sprendimo keliai įtraukiant daugiau gerų naujokų į darbo rinką IT srityje?