Dirbtinis intelektas (DI) vis dažniau naudojamas įrankis versluose, kuris traktuojamas kaip toks, kuris palengvina tiek pačio verslo, tiek ir kliento kasdienybę. Kita vertus, praktikoje daugėja pavyzdžių, kai DI suveikė ne taip, kaip verslas norėtų, o galiausiai žalą patyrė ir nepatenkintas liko verslo klientas. Ar visais tokiais atvejais verslas turi nešti atsakomybę už DI padarytą klaidą?

Internete kasdien matome daugybę nuotraukų, paveikslėlių ir vaizdo įrašų, tačiau kartais, pagauti informacijos srovės, nė nepastebime, kad dalis jų – netikri. Nors kai kurie jų yra visai nekenksmingi, per pasaulį nuaidėjęs atvejis, kai sukčius, pasinaudojęs DI sugeneruotomis aktoriaus nuotraukomis, iš išviliojo daugiau nei 830 tūkst. eurų – pavyzdys, kaip vaizdo klastotės naudojamos rimtoms finansinėms aferoms ar kitiems nusikaltimams vykdyti.

Išaušus 2025-iesiems verslo sektorius skuba ne tik detaliai apžvelgti 2024-ųjų rezultatus, tačiau ir ruošti savo naujųjų metų tikslų planą. Ne paslaptis, jog rinkodara šiame plane užima ypatingą vietą. Dėka gerai paruoštos skaitmeninės rinkodaros strategijos verslas gali ne tik pralenkti konkurentus, bet ir rasti tiesiausią kelią pas savo tikslinę auditoriją.

Nuo 2025 m. sausio 17 d. įsigalioja Europos Sąjungos reglamentas dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje, kuris ženkliai pakeis IT ir kibernetinio saugumo valdymo standartus finansų sektoriuje. Reglamentas įpareigoja finansų įstaigas ir jų paslaugų teikėjus užtikrinti, kad skaitmeninės infrastruktūros atsparumas taptų neatsiejama organizacijos veiklos dalimi.

Eurostato duomenys rodo, kad nors pagal bazinį Skaitmeninio intensyvumo indeksą Lietuvos įmonės šiek tiek lenkia ES vidurkį, aukštą skaitmeninį intensyvumą turinčių įmonių dalis – mažiausia Baltijos šalyse. Ekspertų teigimu, žemi skaitmenizacijos rodikliai didina riziką, kad įmonės gali tapti lengvu taikiniu finansiniams sukčiams.

Kalėdų laikotarpis Nyderlandų elektroninės prekybos įmonei „Coolblue“ kurį laiką asocijuosis ne su dovanomis, o su baudomis – kaip tik tuomet šios šalies Duomenų apsaugos tarnyba įmonei paskyrė nemenką 40 000 eurų baudą. Pasirodė, kad bendrovė per daug pasitikėjo savo slapukų politika.

Šių dienų verslo kontekste tradicinei robotizacijos sampratai būtina suteikti naujų spalvų. Tie laikai, kai žodis „robotas“ buvo siejamas tik su gamyklos linijose besisukančiomis mechaninėmis rankomis – jau praeityje. Šiandien tai ir programinės įrangos robotai bei automatizavimo technologijos, kurie keičia verslų procesus visame pasaulyje.

Daugiau nei 5 milijardai eurų – tiek 2024-aisiais pasaulyje skirta baudų už BDAR pažeidimus. Tarp prasižengusiųjų – tokie žinomi vardai kaip „Linkedin“, „Meta Platforms“, „Uber“ ir kiti. Galima būtų pamanyti, kad BDAR tapo plakimo baudomis rykšte, tačiau panagrinėjus kiekvieną atvejį paaiškėja, kad tai – pamokos, kurias išmokus įmanoma išvengti duomenų tvarkymo klaidų.

Kibernetinis saugumas šiandien yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria Europos Sąjungos verslai. Kibernetiniai nusikaltimai verslui kainuoja milijardus eurų kasmet, o pasekmės – prarasti duomenys, reputacijos krizės ir net veiklos sustabdymas – gali būti nepataisomos. Tai rodo, kad duomenų apsauga nėra vien tik techninis klausimas, bet ir strateginis verslo prioritetas.

Dar nepamiršę paskutinio „Google“ posūkio savo vartotojų stebėjime, matome dar vieną. Dabar atrodo, kad ne tik slapukų vykdymas buvo atidėtas, bet ir grįžta skaitmeninių pirštų atspaudų ėmimas.

Nešiojamieji kompiuteriai stipriai pakeitė mūsų darbus, laisvalaikį, bendravimą. Kompiuteriai, planšetės ir netgi išmanieji telefonai leido lengviau ir greičiau kurti, dalintis, vartoti turinį, bei daryti tai iš bet kurios pasaulio vietos, kad ir kur bebūtumėte. Nešiojamiesiems kompiuteriams užėmus rinką ir pasiūlius vartotojams judėjimo laisvę, kilo klausimas: ar stacionarūs kompiuteriai dar aktualūs šių dienų žmogui?

Ką reiškia sąvoka „atsakingas dirbtinis intelektas“? Prieš pamėgindami ją apibrėžti bei aptarti jos sudedamąsias dalis, žvilgtelkime į vieną istoriją, kuri gali padėti suvokti šio reiškinio svarbą.

Siekdami saugoti miškus, Lietuvos mokslininkai, bendradarbiaudami su Švedijos ekspertais, sukūrė „Forest 4.0“ – pažangų miško duomenų apdorojimo modelį, integruojantį blokų grandinės, daiktų interneto ir dirbtinio intelekto (DI) technologijas. Sistema suteikia galimybę realiu laiku stebėti miškų būklę, užtikrinti tvarią išteklių apskaitą ir kurti skaidresnį miškų valdymo modelį.

2024 metais prasidėjo keli svarbūs elektroninių ryšių pokyčių procesai. Ryšių reguliavimo tarnyba primena apie tris svarbiausius: mobiliojo ryšio tinklų atnaujinimą, telefono numeracijos keitimą ir naujas galimybes 5G technologijai. Šie pokyčiai ne tik pagerins ryšio kokybę, bet ir įneš naujų galimybių šalies pramonės bei verslo sektoriuose.

Kol medžiojate nuolaidas kalėdiniams pirkiniams, kibernetiniai sukčiai savųjų ieško tamsiojo interneto turgavietėse. Skirtumas tik tas, kad jų dovanos puoštos ne raudonu kaspinu ar gražiu pakavimo popieriumi, o tūkstančiais vogtų banko kortelių numerių bei paskyrų prisijungimų.