Virusai, nepageidaujami elektroniniai laiškai (angl. spam), rasizmas, sadizmas, pornografija. Apie tokias interneto teikiamas „dovanas“ kalba informacinių technologijų specialistai. Su pavojais internete susiduria ir suaugę, ir vaikai. Tačiau 26 proc. tėvų vis dar mano, kad informacija internete jų vaikams negali kelti jokio pavojaus.
Virusai, nepageidaujami elektroniniai laiškai (angl. spam), rasizmas, sadizmas, pornografija. Apie tokias interneto teikiamas „dovanas“ kalba informacinių technologijų specialistai. Su pavojais internete susiduria ir suaugę, ir vaikai. Tačiau 26 proc. tėvų vis dar mano, kad informacija internete jų vaikams negali kelti jokio pavojaus. Tai aptarta Mykolo Romerio universitete vykusiame forume apie saviraiškos laisvę internete.
Naujausi Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenys rodo, kad šįmet 70 proc. interneto vartotojų susidūrė su kompiuterių virusais. Tai – 1 proc. mažiau nei pernai. 58 proc. susidūrė su nepageidaujamais elektroniniais laiškais. Per metus šis procentas išaugo 11 proc.
7 proc. užklupo neteisėto turinio informacija (rasizmas, pornografija, sadizmas). Šių pažeidimų šįmet 4 proc. mažiau nei ankstesniais metais. 2 proc. internautų nukentėjo nuo duomenų vagysčių ir tik 4 proc. interneto naudotojų nesusidūrė su jokiomis problemomis.
Žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS Gallup duomenimis, tik 9 proc. vaikų, internete susidūrusių su situacijomis, kurios priverčia juos jausti nepatogiai, kalbasi apie tai su tėvais. Lietuvoje trečdalis vaikų internetu pradeda naudotis būdami 7–10 metų amžiaus.
Įdomu tai, kad 26 proc. tėvų vis dar mano, kad informacija internete negali kelti jokio pavojaus jų vaikams.
„Situacija nėra normali – vis dar labai didelė dalis tėvų mano, kad vaikai negali patirti moralinės žalos „dirbdami“ internete. Tyrimai Didžiojoje Britanijoje rodo, kad vienas iš penkių vaikų internete susidūrė su seksualiniu priekabiavimu“, – DELFI sakė RRT Tinklų ir informacijos saugumo skyriaus vadėjas Rytis Rainys, priminęs žiaurius kompiuterių žaidimus.
Pasak jo, dažnas tėvas, nupirkęs kompiuterį ir leisdamas vaikui žaisti, džiaugiasi, kad atžala visas dienas sėdi internete, tačiau neleidžia laiko kieme ir gatvėje. „Tėvui ramu – jis gali ramiai žiūrėti sporto rungtynes per televizorių, bet nesusimąstoma, kad internetas gali kelti žalą“, – stebėjosi specialistas.
Pašnekovas priminė, kad nuo mažens būtinas internetinis auklėjimas – pasakyti, kur slypi pavojai, sudaryti naudojimosi internetu taisykles, su vaiku susitarti, ką galima daryti internete.
Brukalai naudingi finansiškai
„Kad tokių atvejų daugėja, rodo ir statistika, ir iš vartotojų gaunami pranešimai apie saugumo incidentus“, – apie bendras pavojų internete tendencijas kalbėjo R. Rainys. Nors statistika rodo, kad brukalų (angl. spam) ir virusų šįmet sumažėjo, specialistas atkreipia dėmesį į tai, kad šalyje sparčiai daugėja ir interneto vartotojų skaičius.
Pasak R. Rainio, saugumo incidentų pobūdis kinta – jie tampa mažiau pastebimi, tačiau padaro daugiau žalos. Vis dažniau matyti tokių atakų finansinė motyvacija – bet kokie incidentai, pradedant brukalais, kažkam naudingi finansiškai. RRT specialistas aiškino, kad dabartiniai virusai „kažką daro“ – perima konfidencialius duomenis, kompiuterį „priverčia“ dalyvauti kitose saugumo atakose. Virusų platinimo schemos būna gerai organizuotos, iškyla grėsmė valstybės informacinių sistemų pažeidžiamumui.
Per dvejus metus per specialią internetinę formą www.draugiskasinternetas.lt RRT gavo per 1400 pranešimų apie neteisėtą (žalingą) turinį internete. Daugiausia pranešta apie pornografijos ir rasizmo atvejus. Šie atvejai perduoti tirti Lietuvos arba tarptautinėms institucijoms.
