Lietuvos švietimo bendruomenė šiuo metu išgyvena pokyčių laikotarpį – po chaotiškai įgyvendinto Bendrųjų ugdymo programų atnaujinimo, mokyklos susidūrė ne tik su spausdintų vadovėlių trūkumu, bet ir su metodinėje medžiagoje paliktomis spragomis. Bandydami įveikti šiuos iššūkius, mokytojai vis dažniau pasitelkia skaitmenines mokymo priemones.
Lietuvos švietimo bendruomenė šiuo metu išgyvena pokyčių laikotarpį – po chaotiškai įgyvendinto Bendrųjų ugdymo programų atnaujinimo, mokyklos susidūrė ne tik su spausdintų vadovėlių trūkumu, bet ir su metodinėje medžiagoje paliktomis spragomis.
Bandydami įveikti šiuos iššūkius, mokytojai vis dažniau pasitelkia skaitmenines mokymo priemones. Kaip rodo skaitmeninės mokymo(si) aplinkos „EDUKA klasė“ statistika, šiais metais vartotojai 36 proc. aktyvesni nei prieš metus.
Kviečia ne kaltų ieškoti, o pasimokyti iš klaidų
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas akcentuoja, kad programų atnaujinimas buvo būtinas, tačiau įgyvendinimo procesas parodė sistemines spragas.
„Negalima tris dešimtmečius dirbti su tomis pačiomis programomis – jos turi būti atnaujinamos nuolat, kaip daro pažangiausios šalys. Lietuvoje programų atnaujinimą atliko ekspertai, bet vadovėlių leidyba nebuvo sinchronizuota. Leidyklos neturėjo pajėgumų, todėl vadovėlių trūksta iki šiol, kyla nemažai praktinių sunkumų, būtinos skaitmeninės mokymosi priemonės“, – teigia švietimo ekspertas.
Jo teigimu, svarbu, kad šie iššūkiai būtų vertinami konstruktyviai: „Reikia ne tiek ieškoti kaltų, kiek pasimokyti iš proceso ir judėti pirmyn – toliau taisyti, peržiūrėti, koreguoti paruoštą mokomąjį turinį. Tai turi būti bendras darbas, įtraukiantis visas grandis – ne tik prestižinėse mokyklose, bet ir regionuose dirbančius ekspertus.“
Skaitmeninės priemonės tapo pagrindiniu darbo įrankiu
Mokytojai pripažįsta, kad naujųjų programų turinyje gausu spragų, klaidų, tačiau skaitmeninės priemonės padėjo greičiau prisitaikyti prie pokyčių.
„Matematikos programa jaunesnėms ir vyresnėms klasėms buvo rengiama atskirose grupėse, todėl joje daug spragų. Kai kurios temos iš programų išimtos, tačiau tų žinių reikia vėlesnėse temose. Pavyzdžiui, aštuntoje klasėje neliko kvadratinių lygčių temos, tačiau Pitagoro teorema palikta. Kaip tuomet mokiniui apskaičiuoti stačiojo trikampio kraštinių ilgius, nemokant išspręsti paprasčiausių kvadratinių lygčių?“, – klausia matematikos mokytoja Sigita Žuklijienė, turinti ilgametę mokytojavimo patirtį.
Pasak jos, vadovėlių autoriams šiuo metu tenka ypatingai sudėtinga užduotis – turinį reikia ne tik kurti, bet ir derinti su programų netikslumais. Todėl šiuo metu skaitmeninės priemonės tampa ne pagalbine, o esmine darbo priemone.
„Skaitmeninis turinys leidžia tikslingai organizuoti mokymą – viskas vienoje vietoje, viskas suderinta. Naudoju „EDUKA klasę“, taip pat „Elicėjų“. Tai palengvina darbą, ypač kai nėra vadovėlio. Bet svarbu – šias priemones naudoti atsakingai, tai nėra panacėja“, – priduria ji.
Auga vartotojų aktyvumas
„EDUKA klasė“ kūrėjai dalijasi, kad lyginant su 2023-2024 m. m., šiais metais vartotojų skaičius augo 24 proc., ir šiuo metu jų skaičius siekia 262 tūkst. Platformoje šiuo metu pateikiama daugiau kaip 100 vadovėlių, parengtų pagal atnaujintas ugdymo programas, bei daugiau nei 50 tūkst. užduočių, kurios leidžia diferencijuoti ugdymą ir stebėti mokinių pažangą.
„Mišrus mokymas – spausdinto ir skaitmeninio turinio derinimas – tapo šiuolaikinės mokyklos kasdienybe. Todėl „EDUKA klasė“ šiandien yra ta vieta, kur mokytojai randa visą pamokai vesti reikalingą skaitmeninį turinį: nuo mokymosi uždavinių ir prezentacijų iki temą vizualiai apibendrinančių infografikų, vaizdo, garso įrašų bei užduočių rinkinių“, – teigia „Ateities pamoka“ turinio grupės vadovė Jūratė Mikulevičiūtė.
Pasak jos, ypač aktyviai skaitmeninis turinys naudojamas 1, 2, 4 ir 6 klasėse. O itin išaugęs antros klasės moksleivių ir juos mokančių pedagogų aktyvumas rodo, kad pirmoje klasėje dirbę su vadovėliais pagal atnaujintas Bendrąsias ugdymo programas ir toliau tęsia darbą vyresnėse klasėse.
„Matematika ir lietuvių kalba jau antrus metus iš eilės išlieka populiariausiais dalykais platformoje – šiais metais matematikos turiniu naudojosi 60 tūkst., lietuvių kalba – 49 tūkst. daugiau vartotojų nei 2023–2024 m. m. Didžiulį šuolį fiksavo ir greitojo pasitikrinimo užduotys, kurios yra vertinamos automatiškai, jų naudojimas išaugo net 33 proc. Beveik 90 proc. vartotojų taip pat naudojasi skaitmeniniais vadovėliais”, – statistiką pristato J. Mikulevičiūtė.
Kviečia sekti Singapūro, Pietų Korėjos pavyzdžiu
Kalbėdamas apie modernias mokymosi priemones, D. Žvirdauskas pateikia šalių, kurių moksleiviai pasižymi aukščiausiais pasiekimais, pavyzdį. Pietų Korėjos, Singapūro, Vakarų Europos mokyklose jau aktyviai diegiami dirbtinio intelekto sprendimai.
„Įsivaizduokite, mokytojas vietoje klasikinio aiškinimo leidžia kokybišką pamokos vaizdo medžiagą, o pats konsultuoja mokinius individualiai. Arba mokinys gauna užduotis skaitmeninėje aplinkoje, iš karto mato įvertinimą, o sistema jam automatiškai pateikia papildomas užduotis, kad padėtų įveikti mokymosi spragas”, – inovatyvų mokymo procesą pristato švietimo įstaigos vadovas.
Jo teigimu, tai visiškai pakeistų mokytojo vaidmenį – jis tampa nebe „vieno formato“ žinių dalintoju, o mokymosi proceso koordinatoriumi, reaguojančiu į kiekvieno vaiko individualius poreikius.
„Tokie įrankiai leistų efektyviau individualizuoti mokymą, mažinti mokytojų darbo krūvį, o mokiniams – siekti geresnių mokymosi rezultatų“, – apibendrina pašnekovas.
