Lietuvoje atidarant vis naujus saulės bei vėjo parkus, o 70 proc. elektros energijos jau pagaminant iš atsinaujinančių energijos išteklių, to naudą pastebi ir buitiniai vartotojai. Tačiau tuo pačiu elektros kainos rinkoje vis dar svyruoja, pasitaiko ir didžiulių pabrangimo periodų, ką ypač jaučia su birža elektros kainą susieję klientai. 
Lietuvoje atidarant vis naujus saulės bei vėjo parkus, o 70 proc. elektros energijos jau pagaminant iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), to naudą pastebi ir buitiniai vartotojai. Tačiau tuo pačiu elektros kainos rinkoje vis dar svyruoja, pasitaiko ir didžiulių pabrangimo periodų, ką ypač jaučia su birža elektros kainą susieję klientai. Energetikos sprendimų bendrovės „Ignitis“ atstovė paaiškina, kodėl stebime tokius kainų šuolius, kokią įtaką kainai turi AEI ir kada buitiniai vartotojai galės džiaugtis dar konkurencingesnėmis kainomis.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
Kaip aiškina „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovė Dalia Bražiūnaitė, elektros energijos kaina rinkoje visų pirma priklauso nuo paklausos – kitaip tariant, nuo to kiek daug elektros vartojame. Jei tam tikru metu suvartojimas itin išauga, elektros energijos ir gamybos pajėgumų prireikia gerokai daugiau, tad kaina automatiškai kyla. Jei paklausa maža, o elektros energijos gaminama pakankamai, kaina mažėja. Tai labiausiai jaučia elektros energijos kainą su birža susieję vartotojai.
„Elektros energijos kainą dar labiau sumažinti galima ją gaminant vėjo, saulės elektrinėse ir hidroelektrinėse. Tai vienos pigiausių elektros energijos rūšių. Tiesa, vartotojas vis tiek turi susimokėti už gamybos kaštus ir kitus mokesčius, kurių dalis skiriami užtikrinti nuolatinį ir patikimą elektros energijos tiekimą“, – aiškina vadovė.
Kadangi visiems buitiniams vartotojams Lietuvoje kol kas nepagaminama pakankamai elektros energijos, dalį jos tenka importuoti. Todėl šalyje elektros energijos kaina priklauso ir nuo elektros jungčių pralaidumo, kuris paprastai sumažėja dėl planinių ir neplaninių remontų. Taip pat – kabelių pažeidimų, kurių vienas paskutinių buvo stebėtas gruodį. Tuomet pigi skandinaviška elektros energija vartotojų Lietuvoje negalėjo pasiekti dėl pažeistos ir iki šiol nesuremontuotos „EstLink2“ jungties arba visai neseniai atsijungusi „NordBalt“ jungtis taip pat kilstelėjo elektros kainas.
Elektros kaina, kol kas, kaip linksmieji kalneliai
Kadangi Skandinavijoje didelė dalis elektros energijos pagaminama iš AEI, pasitaiko, kad elektros kaina „Nord Pool“ biržoje būna labai maža ir net neigiama. Tačiau tam reikia tinkamų aplinkybių: mažo vartojimo, nuolat pučiančio vėjo, intensyvios saulės ir dangaus be debesų, be ribojimų veikiančių jungčių pralaidumų.
D. Bražiūnaitė pabrėžia, kad atsinaujinančios energijos generacija vyksta netolygiai. Galima stebėti lyg „linksmuosius kalnelius“ – elektros energijos kaina vieną valandą gali būti neigiama, o po kelių valandų – aukšta. Todėl pasirinkus fiksuotos kainos planą klientai jaučia užtikrintumą, jog už kilovatvalandę visą fiksuotos kainos laikotarpį mokės tiek, kiek susitarė su tiekėju.
„Dabar galimybes prognozuoti elektros kainą kiek komplikuoja klimato kaita ir gerokai švelnesnės žiemos. Anksčiau pavasarį ir vasarą dėl didesnės elektros iš AEI generacijos ir sumažėjusio vartojimo jos kaina būdavo mažesnė, o žiemą dėl mažesnės generacijos ir išaugusio vartojimo – aukštesnė. Dabar to neliko. Taip pat mažesnę elektros kainą stebėdavome vakarais, o dabar mažesnė kaina dažniausiai – dienos metu“, – apie pokyčius kalba „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovė.
Tačiau, kaip pažymi D. Bražiūnaitė, klientai, kurie fiksuoja elektros energijos tiekimo kainą, nesuka galvos dėl elektros kainų nepastovumo atskiromis valandomis.
Mažesnei kainai – didesnė gamyba
Vystant elektros energijos gamybos iš AEI projektus, minėti netolygumai, deja, yra neišvengiami ir ateityje niekur nedings. Visgi, įmanoma turėti dar konkurencingesnes kainas. Tam būtina visą elektros energiją pasigaminti patiems ir tapti eksportuojančia šalimi.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenimis, 2024 metais Lietuva pasigamino 63 proc. jai reikalingos elektros energijos. Daugiausiai, beveik 70 proc. jos sudarė elektros energija iš AEI, kurios pernai pagaminta gerokai daugiau: gamyba saulės elektrinėse didėjo dukart, o vėjo elektrinėse – 38,3 procento. Dėl didesnės vietinės gamybos, importuojamos elektros energijos kiekis sumažėjo 13 procentų.
„Nuolat augant elektros energijos gamybai iš AEI ir mažėjant importui, ateityje turėsime vis konkurencingesnes kainas. Tačiau šiuo metu dėl besikeičiančio sezoniškumo, jungčių pažeidimų ir kitų priežasčių ganėtinai sunku prognozuoti, kaip keisis kainos, neišvengiama ir kainų šuolių, kas sukelia papildomo galvos skausmo ir verčia atidžiau stebėti vartojimą su birža elektros kainą susiejusiems vartotojams. Ramiau jaučiasi tik kainą fiksavę klientai, kurių sąskaitoms situacija biržoje neturi jokios įtakos“, – teigia „Ignitis“ atstovė.
