Sėkmingai Baltijos šalyse bei visame pasaulyje veikiančių „fintech“ įmonių ir jas atstovaujančių organizacijų nariai teigia, kad Baltijos šalyse kuriami finansinių technologijų produktai yra ne tik naudingi šalims, bet ir keičia viso pasaulio „fintech“ bei bendrą finansų sritį. Vilniuje vykusioje diskusijoje aukščiausio lygio „fintech“ profesionalai labai aiškiai pagrindė, kodėl būtina užtikrinti, kad šis sektorius Lietuvoje ir toliau turėtų tinkamas sąlygas vystytis.
Sėkmingai Baltijos šalyse bei visame pasaulyje veikiančių „fintech“ įmonių ir jas atstovaujančių organizacijų nariai teigia, kad Baltijos šalyse kuriami finansinių technologijų („fintech“) produktai yra ne tik naudingi šalims, bet ir keičia viso pasaulio „fintech“ bei bendrą finansų sritį. Balandžio 2 d. Vilniuje vykusioje diskusijoje aukščiausio lygio „fintech“ profesionalai labai aiškiai pagrindė, kodėl būtina užtikrinti, kad šis sektorius Lietuvoje ir toliau turėtų tinkamas sąlygas vystytis.
Renginio akimirka
Kaip akcentuoja „Fintech Hub LT“ valdybos pirmininkė Asta Grigaitytė, stebint Lietuvoje veikiančių „fintech“ įmonių veiklos rezultatus, galima drąsiai teigti, kad kasmet šis sektorius demonstruoja ne tik kiekybinį, bet ir kokybinį šuolį.
„Lietuvos banko (LB) duomenimis, 2024 m. pabaigoje mūsų šalyje buvo 119 licencijuotų elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ). Praėjusiais metais LB išdavė 3 naujas ir išplėtė 2 įstaigų licencijas. EPĮ ir MĮ įmonių 2024 m. licencinės veiklos pajamos padidėjo 25 proc., o mokėjimo operacijų suma – 33 proc. Skaičiuojama, kad Lietuvoje esančios „fintech“ įmonės paslaugas teikia 30 mln. vartotojų ES ir kitur. Tokie rodikliai labai aiškiai parodo stiprų „fintech“ sektoriaus potencialą ir tai, kad jo vertė Lietuvoje ir užsienio šalyse juntama vis stipriau. Tai – ryškus signalas, jog mūsų šalies ekosistema yra patraukli inovatyvioms „fintech“ įmonėms, ir tą ekosistemą mes privalome vystyti toliau“, – teigė A. Grigaitytė.
Anot vieno iš „Baltic Fintech Days“ organizatorių, įmonės „Visa Direct Nordic & Baltic“ vadovo Patriko Havanderio, „Visa“ aktyviai bendradarbiauja su „fintech“ įmonėmis.
„Mes matome, kad „fintech“ rinka Lietuvoje yra itin aktyvi ir jau dabar esame infrastruktūros pagrindas daugeliui licencijuotų šios rinkos veikėjų. Didelį tarptautinių mokėjimų apimčių augimą lėmė įvairūs veiksniai tokie kaip: įeinantys ir išeinantys mokėjimai, atsiskaitymai su tiekėjais, spartesnis prekybinių lėšų gavimas, gyventojų ir įmonių atlyginimų mokėjimai ir atliekamos perlaidos. Be to, nuolat plečiame mokėjimų kryptis ir siūlomų paslaugų spektrą, taip padedame savo klientams sėkmingai augti ir skatiname pinigų srautų judėjimą. „Visa Direct“ leidžia atlikti mokėjimus į korteles, banko sąskaitas ir skaitmenines pinigines, siūlo plačias pinigų surinkimo, laikymo, konvertavimo ir siuntimo galimybes visame pasaulyje. Išplėtota mokėjimo infrastruktūra užtikrina geriausią vartotojų patirtį. Pavyzdžiui, „Visa“ kortelės leidžia atlikti ir gauti pinigų perlaidas“, – sakė P. Havanderis.
Inovatyvūs produktai – pats geriausias sėkmės pavyzdys
Justinas Lasevičius, vienas iš „TransferGo“ įkūrėjų ir „TransferGo Business“ vadovas, pabrėžė, kad 2025-ieji žymi strateginį žingsnį globaliai veikiančiai įmonei – ji pradėjo teikti tarptautinių mokėjimų paslaugas verslui. Siekdama pagerinti verslo klientų patirtį „TransferGo Business“ jau nuo balandžio mėnesio suteikia galimybę verslo klientams ne tik disponuoti daugiavaliutėmis sąskaitomis, bet ir atidaryti atsiskaitomąsias sąskaitas eurais (EUR) ir Didžiosios Britanijos svarais sterlingais (GBP).
„Tęsiame savo pažadą verslo klientams – įgalinti savininkus ir finansų valdytojus savo dėmesį skirti augimui ir plėtrai, taupyti laiką ir didinti įmonių pelnus bei paprastai ir patogiai valdyti tarptautinius pinigų srautus“, – kalbėjo jis.
Tai, kiek vertės „fintech“ sektoriuje kuriamos inovacijos gali atnešti visuomenei, renginyje akcentavo pinigų plovimo prevencijos sprendimus kuriančio Lietuvos startuolio „Amlyze“ vienas iš įkūrėjų bei jo vadovas Gabrielius Erikas Bilkštys. Kaip konkretų pavyzdį jis pateikė savo įmonės ką tik pristatytą pirmąją pasaulyje atvirojo turinio platformą, kurioje susisteminta visa esminė informacija apie pinigų plovimo technikas, metodus ir prevencines priemones.
„Užsibrėžėme ambiciją sukurti universalią finansinių nusikaltimų prevencijos kalbą, leidžiančią standartizuoti visą kovos su pinigų plovimu industriją, ir tą sėkmingai įgyvendinome. Dėl to mūsų analitikams reikėjo išanalizuoti tūkstančius su finansiniais nusikaltimais kovojančių institucijų ataskaitų ir pakankamai fragmentuotą informaciją sudėlioti į atskiras lentynėles. Kartu išsprendėme vieną esminių kovos su pinigų plovimu problemų – struktūruotos, dirbtinio intelekto įrankiams pritaikytos informacijos trūkumą. Tai užtikrins žymiai efektyvesnę kovą su finansiniais nusikaltimais“, – sakė G. E. Bilkštys.
Akcentuodamas tai, kad Lietuvoje vystomi „fintech“ produktai gali išeiti į labai plačią tarptautinę rinką, patirtimi dalijosi ir klientų pažinimo, amžiaus patvirtinimo bei pinigų plovimo prevencijos sprendimų srityje besispecializuojančios bendrovės „Ondato“ vadovas Liudas Kanapienis.
„Pažink savo klientą (angl. KYC) ir pinigų plovimo prevencijos (angl. AML) sprendimuose pasitelkiame pažangią dirbtinio intelekto technologiją, siekdami dar labiau sustiprinti sukčiavimo prevenciją. Naudodami sintetiniais duomenimis paremtus DI modelius, „Ondato“ gali tobulinti esamus procesus ir padidinti tapatybės patvirtinimo automatizavimo lygį.
Taip pat neseniai rinkai pristatėme naują daugkartinio naudojimo amžiaus patvirtinimo sprendimą „OnAge“. Šis sprendimas leidžia įmonėms užtikrinti saugumą ir laikytis griežtų reikalavimų nepabloginant naudotojo patirties – tai padės sėkmingai suderinti greičio ir tikslumo poreikius sparčiai augančioje el. prekybos industrijoje“, – teigė jis.
Diskusijoje savo įžvalgas, pateikdami kuriamų produktų pavyzdžius, taip pat išsakė Lietuvoje veikiančių finansinių sprendimų platformos „ConnectPay“ vadovas Marius Galdikas bei Bulgarijos „fintech“ vienaragiui Lietuvoje „Payhawk“ vadovaujantis Saulius Žlabys.
„Reaguodami į vieną iš aktualių atitikties (angl. compliance) iššūkių, su kuriais susiduria B2C verslai Europoje, pristatėme supaprastintą integruotos finansų paslaugos (angl. embedded finance) sprendimą su įdiegta Stipraus Kliento Autentifikavimo (angl. SCA) funkcija. Kadangi PSD2 reglamentas reikalauja taikyti SCA klientų inicijuojamiems mokėjimams, jo nepaisymas įmonėms gali kainuoti iki 2,6 mln. JAV dolerių per dieną. Mūsų sprendimas leidžia įmonėms sklandžiai integruoti privalomą klientų autentifikavimą, sumažinti veiklos išlaidas ir išvengti pajamų praradimo nesilaikius direktyvos“, – teigė M. Galdikas.
„Šiandien „Payhawk“ pristatė „DI finansų vadovo biurą“ (angl. AI Office of the CFO) – specialiai sukurtų dirbtinio intelekto agentų rinkinį, kuris savarankiškai atlieka daugiausiai laiko reikalaujančias finansų komandų užduotis. Skirtingai nei bendro pobūdžio DI įrankiai, mūsų agentai veikia tiesiogiai ant „Payhawk“ finansinės infrastruktūros, todėl gali valdyti išlaidų ataskaitas, pirkimų užklausas ir mokėjimų užklausas, laikydamiesi nustatytų procesų ir teisių. Tai išlaisvina finansų specialistus nuo operacinės naštos ir leidžia jiems sutelkti dėmesį į strateginius sprendimus, skatinančius verslo augimą“, – pasakojo S. Žlabys.
