Lietuvos pramonė susiduria su iššūkiais, kaip kuo efektyviau skatinti skaitmeninimą ir kartu spręsti mikro- ir makroekonominius iššūkius. Svyruojantis užsakymų kiekis, menkos investicijos ir pasaulinės prekybos konfliktai blogina mūsų apdirbamosios gamybos sektoriaus situaciją, kuri jau dabar susiduria su sąnaudų spaudimu, kvalifikuotų darbuotojų trūkumu ir trumpesnių darbo valandų reikalavimais. Šie veiksniai skatina didėjantį netikrumą ir skepticizmą šiame sektoriuje.
Lietuvos pramonė susiduria su iššūkiais, kaip kuo efektyviau skatinti skaitmeninimą ir kartu spręsti mikro- ir makroekonominius iššūkius. Svyruojantis užsakymų kiekis, menkos investicijos ir pasaulinės prekybos konfliktai blogina mūsų apdirbamosios gamybos sektoriaus situaciją, kuri jau dabar susiduria su sąnaudų spaudimu, kvalifikuotų darbuotojų trūkumu ir trumpesnių darbo valandų reikalavimais. Šie veiksniai skatina didėjantį netikrumą ir skepticizmą šiame sektoriuje. Be to, vis dažniau susiduriama su spaudimu spręsti tvarumo, energijos sąnaudų ir aplinkos apsaugos iššūkius bei kurti ir diegti novatoriškus sprendimus, rašoma Lietuvos inovacijų centro pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi pranešimo autorių pateikta „Unsplash“ nuotr.
Įmonės raginamos didinti produktyvumą, tvariau vykdyti veiklą ir užsitikrinti konkurencinį pranašumą pasitelkiant skaitmeninę transformaciją, ypač daiktų interneto technologijas. Visa tai apima dideles pradines investicijas, sudėtingas tiekimo grandines ir reguliacinius reikalavimus, o svarbiausia – darbuotojų kompetencijų didinimą.
Inovacijų ir skaitmeninimo svarba pabrėžiama ir Mario Draghi ataskaitoje „The future of European competitiveness“. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad skaitmeninimas ES atlieka svarbų vaidmenį visuose pramonės ir paslaugų sektoriuose tiek kaštų konkurencingumo (efektyvumo ir našumo didėjimo), tiek inovacijų ir produktų bei paslaugų kokybės požiūriu. Be to, skaitmeninimas taip pat gali prisidėti prie Europos anglies dioksido išmetimo mažinimo ir perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos iki 2050 m. Pažangiųjų technologijų, pavyzdžiui, daiktų interneto ir nuotolinių jutiklių, adityviosios gamybos ir prognozuojamos techninės priežiūros sujungimas turi didelį potencialą skatinti žiedinę ekonomiką ir energijos taupymą.
Suvokiant šį kontekstą, didžiausio Lietuvos ekonomikos sektoriaus – apdirbamosios gamybos – įmonės ir toliau privalo diegti skaitmenines technologijas, siekiant išlikti konkurencingomis ne tik Lietuvos ar Europos Sąjungos, bet ir globalioje rinkoje.
Taigi, kaip atrodo Lietuva apdirbamosios pramonės skaitmeninės transformacijos kontekste?
Pagal Pramonės skaitmeninimo indeksą 2024 m., Lietuva užima 16 vietą tarp 27 ES valstybių. Didžiausias skaitmeninės transformacijos apimtis yra pasiekusios Skandinavijos šalys: Suomija, Danija bei Švedija. Žemiausias apdirbamosios pramonės skaitmeninimo apimtis yra pasiekusios Rumunija, Bulgarija ir Latvija. Tyrimas atskleidžia, kad ES pramonės skaitmeninimo kontekste yra pasidalinusi į du blokus: geriausius rezultatus demonstruoja Šiaurės ir Vakarų Europos šalys, tuo tarpu Pietų, Vidurio ir Rytų Europos valstybės yra besivejančių pozicijose.
Nepaisant vis labiau augančio spaudimo didinti skaitmeninės transformacijos apsukas, Suminis pramonės skaitmeninimo indeksas rodo, kad Lietuvos pramonės skaitmeninimo pastangos, palyginti su praėjusiais metais, sulėtėjo. Gera žinia ta, kad ilgalaikės skaitmeninės transformacijos perspektyvos išlieka teigiamos. Skaitmeninę transformaciją Lietuvos gamintojai ir toliau laiko viena pagrindinių priemonių, siekiant didinti įmonių konkurencingumą ir atsparumą neapibrėžtumu pasižyminčioje pasaulinėje rinkoje. Nepaisant to, kitos ES šalys skaitmeninimo iniciatyvas, tyrimo duomenimis, įgyvendina didesnėmis apimtimis nei Lietuva.
Santykinai gerus rezultatus Lietuvos pramonės įmonės, lyginant su ES bei Centrinės ir Rytų Europos šalimis, demonstruoja debesų kompiuterijos, daiktų interneto bei e-komercijos srityse. 2024 m. didžiausio populiarumo tarp Lietuvos pramonės sektoriaus įmonių turėtų sulaukti dirbtinio intelekto technologija. Kaip ir praėjusiais metais, įmonės nemažai dėmesio turėtų skirti ir kibernetinio saugumo bei CRM ar ERP sprendimų diegimui.
Įdomu tai, kad 2024 m. apklausos duomenimis išryškėjo technologinė sritis, kurioje įmonių investicijos, lyginant su 2023 m., turėtų mažėti. Tai – 3D spausdinimas. Tyrimas atskleidė, kad Lietuva atsilieka tiek nuo ES, tiek nuo dalies CRE regiono šalių daugelyje technologinių sričių, ypač 3D spausdinimo, robotikos, integracijos su tiekėjais ir klientais bei tiekimo grandinės valdymo srityse.
Skaitmeninės transformacijos kontekste žmogiškasis kapitalas ir toliau išlieka vienu iš kertinių šį procesą stabdančių faktorių. Nors pramonės įmonės pabrėžia skaitmeninei transformacijai įgyvendinti ir palaikyti reikiamų kompetencijų trūkumą šalyje, verslai ir toliau planuoja didinti su darbo jėga susijusių iniciatyvų apimtis, pvz. sieks įdarbinti naujus darbuotojus ar kelti jau esamos darbo jėgos kompetencijas.
Įgūdžių kategorijoje Lietuva reikšmingai atsilieka nuo ES27 rezultato ir užima tik 23 vietą tarp visų Bendrijos narių. Lietuvos pramonės įmonėse dirbančių IRT specialistų dalis (2.4 %) yra beveik 2 kartus mažesnė, lyginant su kitomis ES27 valstybėmis (4.2 %). Vos 3 % Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių teigia, kad jos neturi jokių problemų užpildyti laisvų darbo vietų. Pramonės įmonės pažymi, kad tiek įmonių viduje, tiek ir darbo rinkoje trūksta specialistų, kurie turėtų skaitmeninimui reikiamų kompetencijų. Sprendžiant šią problemą, įmonės pačios planuoja kelti jau esamų savo darbuotojų kompetencijas.
Siekiant Lietuvos apdirbamosios pramonės skaitmeninės transformacijos pažangos, Lietuvoje būtina šalinti įvairius sisteminius trikdžius, kurie vis dar neleidžia pasiekti optimalaus sektoriaus skaitmeninės transformacijos lygio.
Lietuvos įmonės Bendrijos lygmeniu mažiau bendradarbiauja su universitetais ir kitomis aukštojo mokslo institucijomis, valdžia, viešais ar privačiais tyrimų institutais. Tai, jog situacija bendradarbiavimo srityje nėra gera atskleidžia ir įmonių apklausos duomenys. Įmonių vertinimu, bendradarbiavimo partnerių trūkumas yra vienas iš kertinių skaitmeninę verslo transformaciją stabdančių faktorių.
Pramonės įmonių apklausos rezultatai taip pat rodo, kad iššūkiai, susiję su skaitmeninimo projektų kaina bei finansavimu jau trečius metus iš eilės išlieka pačiais aktualiausiais. Prieiga prie viešojo ar privataus išorės kapitalo, įmonių vertinimu, šiuo metu taip pat nėra palanki. Visgi, lyginant su buvusiais tyrimais, šių faktorių svarba šiek tiek mažėja. Skirtingai nuo praėjusių metų, 2024 m. geopolitinis neapibrėžtumas tapo vienu iš svarbiausių veiksnių, verčiančių įmones persvarstyti savo strateginius investicinius sprendimus.
Nepaisant vyraujančio nepastovumo ir išliekančių aplinkos rizikų, Lietuvos gamybos įmonių skaitmeninimo lūkesčiai yra pozityvūs jau trečius metus iš eilės. Didžiulės tarptautinės konkurencijos kontekste šalies pramonės įmonės yra priverstos efektyvinti savo veiklą bei ieškoti konkurencinių pranašumų, kuriuos gali suteikti skaitmeninių technologijų panaudojimas. Visgi, tokie aspektai kaip technologijų kaina, nepakankama prieiga prie kapitalo, kompetencijų stygius, geopolitinis bei ekonominis neapibrėžtumas išlieka svarbiais skaitmeninimą trikdančiais faktoriais.
Sutariama, kad skaitmeninimas Lietuvos pramonei suteikia galimybes sustiprėti įveikiant įvairius iššūkius. Skaitmeninimą įmonės turėtų vertinti ne tik kaip būtinybę, bet ir kaip galimybę diegti naujoves ir prisitaikyti. Dėmesys turėtų būti sutelktas ne tik į esamų procesų automatizavimą, bet ir į naujų, skaitmeninių verslo modelių kūrimą. Labai svarbi yra ir atvira inovacijų kultūra – aktyviai naudodamasi skaitmeninėmis galimybėmis pramonė gali sustiprinti savo, kaip pasaulinio gamybos žaidėjo, pozicijas.
Suminį pramonės skaitmeninimo indeksą 2024 sudarė Lietuvos inovacijų centro (LIC) ekspertai. LIC taip pat yra didžiausio pasaulyje verslo paramos tinklo Enterprise Europe Network koordinatoriai Lietuvoje. Enterprise Europe Network konsorciumas Lietuvoje, skatindamas inovacijų ir skaitmenizacijos plėtrą, organizuoja išskirtinę konferenciją SKAITMENIZUOK’is, kurioje bus aptariami svarbiausi Lietuvos pramonės skaitmeninimo aspektai ir galimybės įmonėms paspartinti savo transformacijos procesus. Tai puiki proga ne tik susipažinti su naujausiomis tendencijomis, bet ir gauti ekspertų įžvalgas bei praktinius patarimus.
