Socialinių tinklų klestėjimu augusi ir apytiksliai 1997–2012 metais gimusių žmonių karta jau pradeda atsitraukimą iš virtualios erdvės. Vyresniųjų mintyse su išmaniaisiais įrenginiais „suaugę“ Z kartos jaunuoliai turi daugiausia potencialo tapti sąmoningiausiais technologijų vartotojais.
Socialinių tinklų klestėjimu augusi ir apytiksliai 1997–2012 metais gimusių žmonių karta jau pradeda atsitraukimą iš virtualios erdvės. Vyresniųjų mintyse su išmaniaisiais įrenginiais „suaugę“ Z kartos jaunuoliai turi daugiausia potencialo tapti sąmoningiausiais technologijų vartotojais. Remiantis tyrimų platformos „New Britain Project“ statistika, pusė apklaustųjų gailisi socialiniuose tinkluose praleisto laiko, o net 75 proc. ketina dėti visas pastangas, kad nuo jų apsaugotų savo vaikus. Tad dar vakar kaltinti neatsitraukimu nuo ekrano, jaunuoliai šiandien pradeda rodyti pavyzdį šios priklausomybės pripažinti nenorintiems jų tėvams.
Asociatyvi pranešimo autorių pateikta nuotr.
„Perdozavusi“ ekrano dar paauglystėje, Z karta geriausiai suvokia jo žalą. Nenuostabu, kad tarp jaunimo darosi madinga išmaniuosius mainyti į mygtukinius, organizuoti susitikimus be telefonų ir net lankyti specialius skaitmeninio atsiribojimo kursus. Šiuolaikiniai jauni žmonės supranta, kad technologijų perteklius atėmė iš jų kažką nepaprastai žmogiško ir svarbaus – gebėjimą būti čia ir dabar, kurti autentiškus santykius ir išgyventi momentą be poreikio jį dokumentuoti. Todėl pastaruoju metu stebime, kaip gimsta nauja „skaitmeninių vienuolių“ karta, kurie technologijomis naudojasi sąmoningai ir ribotai“, – sako „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė Julija Markeliūnė.
Jaunuoliai neigia stereotipus
„McKinsey Health“ instituto tyrimų duomenys atskleidžia, kad Z kartos atstovai aktyviau nei kitos kartos stebi ir kontroliuoja savo ekrano laiką. Lyginant su vyresniais respondentais, perpus daugiau 18-24 m. amžiaus asmenų naudojasi skaitmeninėmis gerovės programėlėmis bei skaitmeninės psichikos sveikatos platformomis.
Be to, kaip rodo statistika, reikšminga dalis jaunuolių ekrano laiko ribojimo paslaugas susirado patys, kai tarp jų tėvų ar kitų kartų atstovų šių programėlių pasirinkimas buvo labiau gydytojų ar kitų specialistų pastūmėtas sprendimas. Toks aktyvus noras kontroliuoti savo skaitmeninę patirtį patvirtina didėjantį jaunimo sąmoningumą ir atsakomybę už savo psichologinę gerovę.
Apie tai, kad jauni žmonės nebėra vienvaldžiai piktnaudžiavimo technologijomis lyderiai byloja ir „Telia“ užsakymu atliktas tyrimas. 53 proc. apklaustų vaikų mano, kad jų tėvai telefone praleidžia daugiau laiko nei jie patys, o 43 proc. tėvų pripažįsta, kad ribodami vaikų ekranų naudojimą, patys nesijaučia pajėgūs sumažinti savąjį.
„Nėra taip, kad jaunuoliai ėmė ir staiga atsijungė nuo virtualaus pasaulio. Z kartos grupė vis dar pirmauja pagal ekrano laiką per dieną, tačiau jie kur kas geriau suvokia galimas šio reiškinio pasekmes. Jaunuoliai linkę riboti socialiniams tinklams skiriamą laiką, dažnai įsijungia priminimus apie būtinybę padaryti pertrauką ar pasirenka leisti laiką aktyviai, be išmanioj telefono“, – aiškina J. Markeliūnė.
Kodėl laikas be ekranų tampa prioritetu?
Vienas pagrindinių Z kartos noro „atsijungti“ variklių – progresuojantis emocinės sveikatos blogėjimas. Pasak „McKinsey“ tyrimo, per pastaruosius trejus metus tą patyrė net ketvirtadalis šios amžiaus grupės respondentų. Šią problemą paaiškina tai, kad nuo mažumės savo dienas su ekranais leidžiantys Z kartos žmonės pirmieji susidūrė su FOMO (angl. fear of missing out) – baimės kažką praleisti sindromu, kuris tapo vienu didžiausių šiuolaikinių nerimo šaltinių.
FOMO pasireiškia liguistomis mintimis, kad kitur vyksta kažkas vertingesnio, ir baime, kad to niekada jau nebeteks patirti. Socialiniai tinklai šį jausmą ypač stiprina, nes žmonės nuolat mato kitų idealizuotus gyvenimus. „McKinsey Health“ duomenimis, beveik trečdalis Z kartos atstovų nurodo, kad socialiniai tinklai neigiamai veikia jų psichologinę būseną būtent dėl FOMO. Ta pati statistika atskleidžia, kad 32 proc. merginų ir 16 proc. vaikinų iš Z kartos susidūrė su neigiamu socialinių tinklų poveikiu kūno įvaizdžiui.
Šių problemų suvokimas tarp jaunimo paskatino ištisą skaitmeninio atsiribojimo judėjimą. Didžiuosiuose miestuose vis populiarėja „skaitmeninės detoksikacijos“ susitikimai, draudžiantys telefono naudojimą visos veiklos metu. Londone įsikūręs „Logging Off Club“ kas savaitę sutraukia dešimtis jaunų žmonių, kurie nori bent kelias valandas pabūti be ekranų ir užmegzti tikrus santykius. O „City Daze“ organizuoja pasivaikščiojimo turus be išmaniųjų, per kuriuos dalyviai ne tik atranda miestą, bet ir vėl išmoksta būti „čia ir dabar“, be poreikio fotografuoti ir dalintis kiekvienu patirtu momentu.
Jaunimo pamėgtame „TikTok“ galima rasti vaizdo įrašų apie atgijusį jaunimo susidomėjimą senaisiais mygtukiniais mobiliaisiais, kurie tampa ne tik nauju mados aksesuaru, bet ir įrankiu kovoti su vadinamuoju „zombie scrolling“ (begalinio naršymo) reiškiniu. Jis pasireiškia tada, kai vartotojas per socialinių tinklų sieną slenka neturėdamas sąmoningo tikslo kažką sužinoti ir net gerai nesuvokia, ką skaito ar žiūri.
„Nauja mūsų iniciatyva „Ryšio dėžė“ – dar vienas būdas prisidėti prie jaunimo pradėto skaitmeninio atsijungimo judėjimo. Norime padėti šeimoms atrasti būdus, kaip technologijas naudoti sąmoningai, o ne impulsyviai. Ši iniciatyva kviečia bent valandai per dieną atidėti telefoną į šalį, jį paliekant dėžėje, ir iš naujo atrasti tikrą ryšį su aplinkiniais. Susidomėję šia iniciatyva gali „Ryšio dėžę“ nemokamai atsiimti artimiausiame „Telia“ salone visoje Lietuvoje“, – prideda bendrovės atstovė.
Jaunimas – „blaiviausias“ socialinių tinklų požiūriu
Priešingai nei vyresnioji karta, kuri socialinius tinklus dažnai mato tik kaip pramogų įrankį, Z karta į juos žvelgia itin kritiškai. Nors jaunieji augo kartu su „Facebook“, „Instagram“ ir „TikTok“, būtent jie pirmieji pradėjo kvestionuoti socialinių platformų tikslus ir veikimo mechanizmus. „New Britain Project“ apklausos duomenimis, net 66 proc. jaunuolių 16-24 metų amžiaus grupėje mano, kad socialiniai tinklai daro daugiau žalos, nei naudos, ir todėl galimai net trečdaliu rečiau už Y kartą skelbia turinį šiose platformose.
Z karta pirmoji perprato, kad jei produktas nemokamas, vadinasi, prekė esi tu pats. Jie geriau už savo tėvus supranta, kad jų duomenys, nuotraukos ir įrašai nėra privatūs, bet tampa didžiulių technologijų įmonių nuosavybe. Jaunuoliai „TikToke“ garsiai kalba apie tai, jog jų įkeltas turinys „Meta“ platformose naudojamas dirbtinio intelekto apmokymui, o tai gali lemti jų kūrybinių idėjų pasisavinimą ateityje. Tai natūraliai keičia Z kartos santykį su socialiniais tinklais ir iš aktyvių bendruomenės narių juos skatina transformuotis į savotiškus stebėtojus.
„Šiandien matome įdomų paradoksą – karta, kuri socialiniuose tinkluose praleido daugiausiai laiko, į juos žiūri blaiviau ir racionaliau už bet kurią kitą. Todėl be sąmoningo ekrano laiko ribojimo, jauni žmonės aktyviai stengiasi pakeisti ir socialinių tinklų veikimo principus. Pavyzdžiui, „Instagram“ neseniai pradėjo testuoti algoritmų atstatymo funkciją, kuri leidžia vartotojams iš naujo „apmokyti“ sistemą rodyti tokį turinį, kokį jie nori matyti, o ne tokį, kuris skatina socialiniame tinkle praleisti daugiau laiko. Šią iniciatyvą išvydome būtent dėl jaunimo spaudimo. Tokio sąmoningumo, deja, trūksta tėvams, kurie badydami pirštais į savo atžalas, nepripažįsta patys galimai linkstantys į priklausomybę“, – reziumuoja „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė.
