Jau du dešimtmečius Lietuvoje vystomas vėjo energetikos sektorius yra įžengęs į naują erą, kurioje atsinaujinančioji energetika yra pagrindinis strateginis tikslas. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos organizuotoje konferencijoje „Wind Vision 2025“ šalies politikos atstovai aptarė vėjo energetikos perspektyvas, vystymo iššūkius ir galimybes.
Jau du dešimtmečius Lietuvoje vystomas vėjo energetikos sektorius yra įžengęs į naują erą, kurioje atsinaujinančioji energetika yra pagrindinis strateginis tikslas. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) organizuotoje konferencijoje „Wind Vision 2025“ šalies politikos atstovai aptarė vėjo energetikos perspektyvas, vystymo iššūkius ir galimybes. Nors Lietuva turi ambicingą tikslą – iki 2028 metų pradėti gaminti šalies poreikiams reikalingą elektros energijos kiekį, diskusija atskleidė, kad tam reikia ne tik technologinių sprendimų, bet ir efektyvaus bendradarbiavimo tarp įvairių sektorių.
Pasak Europos vėjo industriją vienijančios organizacijos „WindEurope“ atstovės Viktorijos Kerelskos, vėjo energetika yra viena pagrindinių priemonių siekiant Europos žaliojo kurso tikslų.
„Lietuva atsinaujinančios energetikos atžvilgiu yra padariusi itin gerą pradžią, tačiau turime toliau plėsti vėjo energetikos projektus. Vėjo energetika ne tik mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro, bet ir stiprina Europos ekonomiką bei atsparumą išorės veiksniams. Vis dėlto, norint pasiekti šiuos tikslus, būtina užtikrinti aiškią ilgalaikę strategiją, efektyvų reguliavimą bei investicijų stabilumą. Šiame kontekste Lietuva turi puikias galimybes tapti vienu iš regioninių lyderių vėjo energetikos srityje“, – prieš ekspertų diskusiją kalbėjo V. Kerelska.
Renginio organizatorės, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos, prezidentas Linas Sabaliauskas teigia, kad LVEA dvidešimties metų sukaktis atspindi Lietuvos vėjo energetikos pažangą – nuo pirmųjų elektrinių iki didelio masto projektų.
„Užtikrintai žengiame Lietuvos energetinės nepriklausomybės link, vėjo energetikos sektorius šalyje įgauna vis didesnį pagreitį. 2005–2019 m. šalyje buvo įdiegta daugiau nei 600 megavatų (MW) vėjo elektrinių, o vien per pastaruosius kelerius metus – net 1100 MW. Šiuo metu vystomi projektai siekia dar 3800 MW, todėl artimiausiais metais laukia nauji iššūkiai ir sprendimai dėl tolesnės plėtros krypties“, – sakė L. Sabaliauskas.
Įvertino Lietuvos strateginius tikslus
Energetikos viceministro Airido Daukšos teigimu, norint pasiekti energetinį savarankiškumą, reikės reikšmingai didinti vietinę elektros gamybą atsinaujinančių energijos išteklių atžvilgiu.
„Turime dvigubinti atsinaujinančios elektros gamybos pajėgumus. Tai reikalauja ne tik investicijų, bet ir glaudaus bendradarbiavimo tarp politikų, investuotojų bei vietos bendruomenių. Be tinkamai koordinuojamos strategijos ir aiškių reguliacinių priemonių negalėsime pasiekti savo užsibrėžtų tikslų“, – sako viceministras.
Lietuvos Respublikos prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Ramūnas Dilba pritaria, kad Lietuva eina teisingu keliu siekdama energetinės nepriklausomybės.
„Praėję metai buvo istoriškai reikšmingi – importavome mažiausiai elektros energijos nuo Ignalinos AE uždarymo. Tai įrodo, kad mūsų energetikos strategija veikia. Vis dėlto, negalime sustoti – turime aktyviai spręsti biurokratinius, aplinkosauginius ir bendruomenių įsitraukimo klausimus. Tik užtikrinus sklandų dialogą tarp visų suinteresuotų pusių galėsime pasiekti užsibrėžtus tikslus“, – teigia R. Dilba.
Jis taip pat pažymi, kad vienas iš svarbiausių žingsnių – užtikrinti tinkamą infrastruktūrą ir balansavimo sistemą, sparčiau diegiant kaupimo įrenginius. Tai leistų sparčiai integruoti naujus elektros gamybos pajėgumus. Tai reiškia, kad būtina stiprinti elektros tinklus ir užtikrinti jų atsparumą augančiai atsinaujinančios energijos gamybai
Būtina suderinti skirtingus interesus
Aplinkos ministras Povilas Poderskis ekspertų diskusijos metu pabrėžė, kad vėjo energetikos plėtra turi vykti atsakingai ir suderintai su aplinkos apsaugos reikalavimais. Šiuo metu ministerija peržiūri poveikio aplinkai vertinimo procedūras, siekdama jas supaprastinti ir padaryti efektyvesnes.
„Norime sukurti aiškias ir paprastas taisykles, kurios netaptų našta vystytojams, bet kartu užtikrintų, kad vėjo energetikos projektai būtų vykdomi atsakingai. Pavyzdžiui, šiuo metu analizuojame paukščių ir kitų laukinės gamtos rūšių apsaugos priemones, kad galėtume įdiegti subalansuotus sprendimus“, – sako P. Poderskis.
Pasak jo, Lietuva turėtų remtis ir kitų Europos šalių patirtimi: jei kaimyninėse šalyse leidžiama statyti vėjo jėgaines tam tikrose zonose, Lietuva neturėtų taikyti perteklinių ribojimų.
Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas atkreipė dėmesį, kad savivaldybės yra tiesiogiai susijusios su vėjo jėgainių plėtra, tačiau šiuo metu jos turi ribotas galimybes dalyvauti strateginių sprendimų priėmime.
„Vėjo jėgainės statomos savivaldybių teritorijose, bet mes, kaip vietos valdžios atstovai, dažnai neturime pakankamo vaidmens sprendžiant jų plėtros klausimus. Savivaldybėms būtina aiškesnė dalyvavimo sistema, kad vietos bendruomenės jaustųsi įtrauktos ir gautų realią naudą“, – diskusijos metu kalbėjo V. Mitrofanovas.
Pasak jo, viena didžiausių problemų – bendruomenių pasipriešinimas, kurį dažnai lemia nepakankamas informuotumas ir neaiškus ekonominis naudingumas: „Dabar situacija gana chaotiška – vystytojai derasi tiesiogiai su bendruomenėmis, siūlydami įvairias kompensacijas, bet tai nėra sisteminis sprendimas. Turime sukurti aiškius mechanizmus, kaip savivaldybės ir vietos gyventojai gali būti įtraukti į procesą, kad sprendimai būtų priimami skaidriai ir naudingai visoms pusėms.“
Tinklų ir infrastruktūros stiprinimas
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius atkreipia dėmesį į elektros tinklų stiprinimo svarbą. Pasak jo, vien tik naujų vėjo jėgainių statyba negarantuos sėkmės – būtina užtikrinti, kad visa elektros infrastruktūra galėtų efektyviai veikti ir prisitaikyti prie naujų gamybos pajėgumų.
„Europa investuoja į tinklų modernizavimą, o mes turime užtikrinti, kad pajėgumai būtų naudojami kuo efektyviau. Baltijos šalių sinchronizacija su Europos tinklais buvo reikšmingas pasiekimas, dabar svarbu toliau svarbu vystyti elektros energijos kaupimo sprendimus, kad ateityje būtume pasiruošę energijos pertekliui“, – teigia R. Pocius.
Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas pabrėžia, kad energetinis saugumas yra tiesiogiai susijęs su nacionaliniu saugumu. „Matome, kas vyksta Ukrainoje – energetikos infrastruktūra yra viena pagrindinių atakuojamų taikinių. Lietuva turi ruoštis galimoms krizėms, stiprinti tinklus ir bendradarbiauti su partneriais. Baltijos jūros kabelių incidentai rodo, kad infrastruktūros apsauga yra itin svarbi“, – diskusijos metu kalbėjo T. Godliauskas.
Pasak jo, vėjo energetikos plėtra turi būti derinama su kritinės infrastruktūros apsaugos strategijomis. „Turime ne tik plėtoti elektros gamybą, bet ir užtikrinti, kad mūsų tinklai būtų apsaugoti nuo kibernetinių atakų ar sabotažo grėsmės. Bendradarbiaujame su partneriais, kad Lietuva būtų pasiruošusi galimiems iššūkiams ir turėtų atsparią energetikos sistemą“, – akcentuoja krašto apsaugos viceministras.
