Praėjusiais metais Lietuvos verslai pažymėjo rekordiniu naujų įmonių steigimusi. Panaši tendencija numatoma ir 2025 metais, o tokią prognozę sustiprina drąsesni verslų sprendimai. Šiais metais išliks svarbi technologijų ir tvarumo sprendimų integracija, taip pat, daugiau pozityvo turėti atnešti nekilnojamojo turto (NT) sektorius, rašoma „EMBank“ pranešime žiniasklaidai.
„Registrų centro duomenimis, 2024 metais Lietuvoje buvo įsteigta rekordinis naujų įmonių skaičius – 16 075. Tai rodo, kad verslumo lygis šalyje auga, o smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) sudaro didžiąją dalį naujai įsteigtų įmonių. Prognozuojama, kad 2025 metais naujų SVV įmonių skaičius Lietuvoje ir toliau augs. Šį augimą skatina palanki verslo aplinka, didėjantis verslumo lygis ir ekonomikos stabilizavimas. Svarbu pažymėti, kad didžioji dalis naujai įsteigtų įmonių yra labai mažos (0–9 darbuotojai) arba mažos (10–49 darbuotojai). Valstybės duomenų agentūros duomenimis, tokios įmonės sudaro apie 97,4 proc. visų SVV Lietuvoje“, – teigia „European Merchant Bank | EMBank“ generalinis direktorius Sarp Demiray.
Finansų ekspertas priduria, jog tai rodo, kad smulkusis verslas yra esminė Lietuvos ekonomikos dalis, prisidedanti prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo.
Nuoseklus augimas technologijų srityje

Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Per pastaruosius metus Lietuvos SVV demonstravo pastebimą augimą, ypač informacinių technologijų (IT) sektoriuje. Pavyzdžiui, 2023 metais IT sektoriaus SVV nominali pridėtinė vertė padidėjo apie 5,6 proc., o reali pridėtinė vertė išaugo net apie 10,8 proc.
„Prognozuojama, kad 2025 metais šio sektoriaus SVV pridėtinė vertė didės apie 4,5 proc. Tokį augimą lemia nuolatinės investicijos į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, paverčiant Lietuvą inovacijų centru. Atsižvelgiant į šias tendencijas, IT sektorius išlieka vienu iš sparčiausiai augančių ir perspektyviausių SVV sričių Lietuvoje, o 2025 metais tikimasi tolesnio jo augimo bei augančios konkurencijos.
Tikimasi, kad informacinių technologijų paslaugų ir programinės įrangos kūrimo įmonių pajamos 2025 metais gali padidėti apie 10–15 proc. Šį augimą skatina verslų skaitmenizacija ir didėjanti kibernetinio saugumo sprendimų paklausa. Tai papildomo impulso gali suteikti ir technologinius sprendimus diegiančioms, prižiūrinčioms bei teikiančioms įmonėms“, – tvirtina S. Demiray.
Šiemet savo sėkmės gali tikėtis ir sveikatos technologijų sektorius. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į vartotojų poreikį patogesnėms sveikatos priežiūros paslaugoms, telemedicinos paslaugų rinka gali augti apie 8–10 proc. Nuotolinės paslaugos ir konsultacijos itin išpopuliarėjo pandemijos laikotarpiu, todėl natūralu, kad verslai turi atliepti šią sėkmę, į ją investuoti ir vartotojams siūlyti patogias ir laiką padedančias taupyti paslaugas.
Saulė, vėjas, o gal auksas?
2025 metais toliau svarbų vaidmenį vaidins žalioji energetika ir šioje srityje veikiantys verslai. Energetikų duomenimis, atsinaujinančios energijos projektų vertė gali išaugti apie 12 proc. dėl ES finansavimo ir nacionalinių tvarumo tikslų. Lietuva siekia iki 2030 m. visiškai apsirūpinti vietine elektros energija iš atsinaujinančių išteklių, todėl dar bent 4 metus ši sritis bus po didinamuoju stiklu ir suteiks ne tik potencialo augti, bet ir pasinaudoti subsidijomis.
Toliau didelį potencialą išlaikys atsinaujinantys ištekliai ir investicija į juos. 2024 metais Lietuvos įmonės aktyviai investavo į atsinaujinančius energijos išteklius, tai paskatino ir valstybės paskatos. Ekonomikos ir inovacijų ministerija praėjusiais metais paskelbė 13 kvietimų, skirtų investicijoms į atsinaujinančius energetikos išteklius, kurių bendra vertė siekė 330,3 mln. eurų.
Pasak „EMBank“ vadovo, žvelgiant į 2025 metų perspektyvas, ekspertai prognozuoja pastebimą atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje. Lietuvos energetikos agentūra (LEA) numato, kad saulės ir vėjo elektrinių įrengtoji galia 2025 metais turėtų pasiekti 4,9 gigavato (GW), o tai leistų šaliai pagaminti apie 70 proc. suvartojamos elektros energijos.
Matant šios srities nuoseklų augimą ir potencialą, veiksmų imasi ir bankai. Pastaruoju metu bankai atsižvelgia į verslų investicijų pobūdį ir palankiai vertina, jei investicijos yra nukreiptos į atsinaujinančius išteklius, tvarumo ar socialines iniciatyvas, technologinį našumą.
Dar vienas sektorius, apie kurį kalbama mažiau – taurieji metalai. „ING“ prognozuoja, kad 2025 metais aukso kaina vidutiniškai sieks 2 760 JAV dolerių už unciją. Toks augimas rodo, kad investuotojai gali ieškoti saugių investicijų dėl geopolitinio neapibrėžtumo ir galimų ekonominių svyravimų. Todėl įmonės, susijusios su tauriųjų metalų gavyba ar prekyba, gali tikėtis didesnio dėmesio ir pelningumo. Visgi, antroje metų pusėje situacija gali keistis, tačiau tai suponuoja panašias tendencijas kaip ir kritpovaliutų rinkoje – tinkamas laikas ir reakcija gali išauginti verslo potencialią, netinkami sprendimai – pastūmėti verslą į sudėtingą situaciją.
Galimybės NT sektoriui
S. Demiray yra įsitikinęs, kad šiemet reikšmingą vaidmenį gali suvaidinti ir palūkanų normos mažinimas. Praėjusiais metais net keletą kartų palūkanų normą mažinęs Europos centrinis bankas turėtų nesustoti ir šiemet. Tai pastebimai gali paveikti sektorių, kuris pastaruoju metu išgyveno savotišką štilį. 2025 metais mažėjančios palūkanų normos, tikėtina, skatins statybų ir NT sektorių augimą. Prognozuojama, kad „Euribor“ norma dar šiemet sumažės iki 2 proc., todėl paskolos taps pigesnės, didės vidaus vartojimas. Tai sudarys palankias sąlygas NT projektų plėtrai ir investicijoms į statybų sektorių. Panašu, kad NT sektorių paskatins ir pirkėjų galimybės.
Kone visi bankai yra vieningi, palūkanų normų mažinimas teigiamai paveiks ekonomiką ir ypač investicijas. Tikimasi, kad mažesnės skolinimosi išlaidos paskatins verslus aktyviau investuoti į plėtrą ir naujus projektus.
SVV planuoja plėtrą
Jungtinių Tautų duomenimis, pasaulio ekonomikos augimas 2025 metais turėtų siekti 2,8 proc. Nors tai rodo stabilų augimą, analitikai perspėja apie galimas rizikas, susijusias su didėjančiomis valstybių skolomis ir politiniais veiksniais. Todėl verslai turėtų būti pasirengę galimiems rinkos svyravimams ir neapibrėžtumui.
Vyriausybės duomenimis, 2025 metais Lietuvos ekonomika neatsiliks nuo pasaulio tendencijų ir turėtų augti apie 2,8–3 proc. Remiantis ekonomistų atliktais tyrimais, Lietuvos SVV 2025 metais planuoja aktyvią plėtrą, o beveik pusė tokių verslų šiais metais ketina samdyti naujus darbuotojus. Toks darbuotojų poreikio augimas rodo verslų pasitikėjimą ekonomine situacija ir norą plėsti veiklą.
Pozityvumo verslams suteikia ir valstybės požiūris. Vyriausybės kanceliarijos 2024–2026 metų strateginiame veiklos plane numatyta skatinti SVV plėtrą, ypatingą dėmesį skiriant inovacijoms ir eksporto didinimui.
„Panašu, kad 2025 metai bus įdomūs ir kupini galimybių. Tačiau verslai turėtų nuolatos sekti ne tik situaciją šalies viduje, bet ir domėtis, kas vyksta ES ir už Atlanto. Reikia nepamiršti, kad ir bendrojo vidaus produkto (BVP) bei infliacijos prognozės jau nebe tokios pozityvios kaip buvo prieš keletą mėnesių. Tačiau situacijos vertinimas ir savalaikiai sprendimai turėtų leisti išvengti netikėtumų“, – tvirtina S. Demiray.