Eismo reguliavimas kosmose? Tai – nebe ateities, o šiandienos technologiniai sprendimai, kuriuos kosmoso industrijai siūlo Lietuvos startuolis „Blackswan Space“, vystantis autonominės palydovų navigacijos sprendimus. Ši technologija ateityje prisidės ne tik prie kosmoso šiukšlių kiekio mažinimo, bet ir padės užtikrinti sklandesnį eismą Žemės orbitoje.
Eismo reguliavimas kosmose? Tai – nebe ateities, o šiandienos technologiniai sprendimai, kuriuos kosmoso industrijai siūlo Lietuvos startuolis „Blackswan Space“, vystantis autonominės palydovų navigacijos sprendimus. Ši technologija ateityje prisidės ne tik prie kosmoso šiukšlių kiekio mažinimo, bet ir padės užtikrinti sklandesnį eismą Žemės orbitoje, rašoma Všį „Inovacijų agentūros“ pranešime žiniasklaidai.
Lietuva ryžtingai žengia į kosmoso sektorių
Lietuvos inovacijų ekosistemoje augantis kosmoso sektorius sparčiai užima vis svarbesnę vietą. Jame kuriami pažangūs sprendimai sulaukia ir didėjančio Europos kosmoso agentūros (EKA) dėmesio, kuris atveria naujas galimybių duris Lietuvai.
Bendrovė per EKA programas jau pritraukė daugiau nei pusės milijono eurų finansavimą, skirtą kompiuterine rega grįstų palydovų navigacijos (angl. vision-based-navigation) technologijų kūrimui. Šių sprendimų veikimą Žemės orbitoje tikimasi pademonstruoti jau 2027 m.
„Lietuvos kosmoso industrijos potencialas yra išties didelis. Augant palydovų skaičiui orbitoje, didėja poreikis spręsti su kosmoso šiukšlėmis susijusius iššūkius. Tokios įmonės kaip „Blackswan Space“ į šį sektorių atneša inovacijas, kurios prisideda prie kosmoso industrijos transformacijos. Todėl šio Lietuvos kosmoso startuolio vystomos technologijos turi itin geras perspektyvas, tai patvirtina ir sprendimų vystymui skirtos EKA investicijos, paprastai skiriamos tik išties reikšmingiems projektams“, – sako Inovacijų agentūros „Space Hub LT“ grupės vadovė Eglė Elena Šataitė.
Ekspertės teigimu, siekiant išnaudoti esamą potencialą ir toliau auginti Lietuvos kosmoso sektorių, svarbu pažangių produktų Lietuvoje vystymui užtikrinti tęstinį finansavimą ir tarptautinius ryšius, kurie neretai tampa geru tramplinu svarbioms partnerystėms.
Vysto sprendimus kosmoso ateičiai
Marius Klimavičius
Finansavimo užtikrinimą, kaip pagrindinį iššūkį vystant kosmoso industrijos sprendimus, išskiria ir „Blackswan Space“ startuolio įkūrėjas bei vadovas Marius Klimavičius.
M. Klimavičius, pats dirbęs EKA bei Lietuvos kosmoso sektoriaus pradininkėje, įvairiems tikslams pritaikytus mažus palydovus kuriančioje bendrovėje „NanoAvionics“, tvirtina, kad kosmosas jį domino nuo pat mažens.
Dėl to M. Klimavičiui yra gerai pažįstami iššūkiai bei problemos, su kuriomis susiduria šiandieninė kosmoso industrija. Būtent tai ir paskatino žengti į autonominės palydovų navigacijos sistemų sritį.
„Mūsų siekis yra padaryti palydovus autonomiškesnius, užtikrinti efektyvesnį ir saugesnį jų aptarnavimą bei palengvinti kosmoso misijų planavimą orbitoje nuolat intensyvėjančio eismo sąlygomis. Kai kuriais skaičiavimais palydovų Žemės orbitoje skaičius iki 2030 m. gali pasiekti 100 tūkst., o tai reiškia saugios jų navigacijos bei vis didėjančio kosmoso šiukšlių kiekio iššūkius. Mūsų vystomi sprendimai – vizualinės informacijos analize ir dirbtiniu intelektu grįstos technologijos – padės palydovams kosmose išvengti kliūčių“, – pasakoja M. Klimavičius.
Šiuo metu 10 žmonių „Blackswan Space“ komanda taip pat kuria palydovų misijų simuliavimo programinę įrangą bei palydovų aptarnavimui orbitoje skirtus robotikos sprendimus.
Startuolio įkūrėjo vertinimu, kosmoso industrija per artimiausius 10 metų dėl santykinai pigių ir nedidelių palydovų bei mažėjančių jų iškėlimo į orbitą kaštų, o taip pat spartaus dirbtinio intelekto technologijų vystymosi, patirs didžiules transformacijas, kurios atvers naujas galimybes inovacijų kūrėjams.
Norint jomis pasinaudoti ir užtikrinti Lietuvos vietą kosmose svarbu sektoriui suteikti prieigą prie finansavimo. Šios investicijos, M. Klimavičiaus įsitikinimu, vėliau gali su kaupu atsipirkti per šalies ekonomikai kuriamą naudą.
Lietuva asocijuota Europos kosmoso agentūros (EKA) nare tapo 2021 metais.
Nuo to laiko Lietuvos mokslo institucijos ir kosmoso srities verslai dalyvauja tarptautinėse kosmoso programose. Siekiama, kad 2027-aisiais kosmoso sektorius atneštų 1 proc. BVP.
