„Eurostat“ duomenimis, maždaug du trečdaliai ES smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) šiuo metu yra pasiekę bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį. Lietuvos SVV žengia koja kojon su ES vidurkiu, tačiau pasistengti dar yra kur, kadangi Europos Komisija yra nustačiusi tikslą, jog iki 2030 m. skaitmenizacija pradiniu lygmeniu ES šalyse apimtų bent jau 90 proc. SVV. 
„Eurostat“ duomenimis, maždaug du trečdaliai (apie 70 proc.) ES smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) šiuo metu yra pasiekę bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį. Lietuvos SVV žengia koja kojon su ES vidurkiu, tačiau pasistengti dar yra kur, kadangi Europos Komisija yra nustačiusi tikslą, jog iki 2030 m. skaitmenizacija pradiniu lygmeniu ES šalyse apimtų bent jau 90 proc. SVV.
Pasak ekspertų, ženkliai pasistūmėti link 90 proc. lygio mūsų šalies SVV galėtų netgi šiemet. Tereikia skirti daugiau dėmesio esminėms mūsų šalies SVV skaitmenizacijos spragoms, kurios dažniausiai ir trukdo drąsiau įžengti į skaitmenizacijos kelią.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
„Bazinis – pradinis skaitmeninio intensyvumo lygis“ reiškia, kad naudojamos bent keturios iš 12 skaitmeninių technologijų, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas, socialinė žiniasklaida, debesų kompiuterija ir ryšių su klientais valdymas. Arba e. prekybos pardavimai sudaro bent 1 proc. visos apyvartos.
Jei verslas neturi bazinio skaitmenizacijos lygio, jis laikomas neskaitmenizuotu arba labai menkai skaitmenizuotu. Toks verslas dažniausiai remiasi tradiciniais, popieriniais ar rankiniais procesais ir gali turėti mažesnį konkurencingumą šiuolaikinėje rinkoje.
Skaitmeninių įgūdžių ir skaitmenizacijos supratimo tobulinimas
Kaip pastebi „Finpro“ vadovas Dainius Vaičikonis, nors skaitmenizacija visose srityse palengva auga, nemažai mūsų šalies SVV vis dar susiduria su darbuotojų, kurie turi reikiamus skaitmeninius įgūdžius, trūkumu.
„Kadangi kasdien tenka bendrauti su SVV atstovais, galiu pastebėti, kad vis dar dažnai pasitaiko atvejų, kai ir patys tokių įmonių vadovai tam tikrais atvejais neturi pakankamai žinių apie skaitmeninių technologijų naudą ir jų diegimo strategijas. Kokios viso to pasekmės? Vadovai, neturintys skaitmeninės vizijos, dažniausiai nepilnai suvokia investicijų į skaitmeninius įgūdžius svarbą ilgalaikei įmonės sėkmei. Tokiu atveju ir nėra suinteresuotumo investuoti į skaitmeninius mokymus ar naujas technologijas“, – įsitikinęs D. Vaičikonis.
Ekspertas priduria, jog remiantis įvairiais tyrimais, įmonės, skaitmenizuojančios procesus, vidutiniškai didina pajamas beveik 10 proc. greičiau nei konkurentai, o su gerai įdiegta skaitmenine strategija galima padvigubinti ir klientų lojalumą.
Daugiau atvirumo išoriniams finansiniams šaltiniams
Nemaža dalis mūsų šalies SVV negali sau leisti įsigyti ar įdiegti pažangių technologijų dėl pradinių investicijų stygiaus. Kai, tuo tarpu didelės įmonės, palyginimui, turėdamos daugiau finansinių išteklių viduje, žymiai efektyviau žengia skaitmenizacijos keliu – „Eurostat“ skaičiuoja, kad apie 90 proc. didelių įmonių Europoje šiuo metu jau yra pasiekę bent bazinį skaitmenizacijos lygį.
Pasak D.Vaičikonio, praktika rodo, kad SVV savininkai dažnai yra kamuojami neužtikrintumo dėl investicijų grąžos. Tad dėl turimų ribotų vidinių išteklių įmonės prioritetu renkasi spręsti kitus kasdienius iššūkius, užuot investavusios į ilgalaikę skaitmenizaciją.
Vis tik, pasak eksperto, išeitis, kuri padėtų šalyje suaktyvėti verslų skaitmenizacijai, galėtų būti didesnis SVV aktyvumas investicijoms į skaitmenizaciją naudojantis išoriniu finansavimu.
„Nėra taip, kad ir dabar SVV visiškai vengtų dairytis išorinio finansavimo galimybių, tam, kad investuotų į skaitmenizaciją. Pavyzdžiui, remdamasis savo įmonės turimais vidiniais duomenimis galiu pastebėti, kad 2024 m. Lietuvoje dešimtadaliu daugiau SVV dairėsi finansavimo kibernetinio saugumo projektams, kas ir yra savotiška skaitmenizacija.
Na, bet kaip jau minėjau anksčiau, SVV, tikėtina, dar drąsiau išorinėmis investicijomis į skaitmenizaciją naudotųsi, jei geriau suprastų, kad visa tai tikrai atsiperka“, – tvirtina D. Vaičikonis.
Pasak eksperto, puikūs išoriniai šaltiniai galėtų būti ir ES finansinės programos, kurios skatina skaitmeninę transformaciją Europoje ir padeda įmonėms diegti pažangias skaitmenines technologijas. Pavyzdžiui, „Digital Europe“, kurios bendra vertė 7,5 mlrd. eurų arba „Horizon Europe“, kurios bendra vertė yra net daugiau nei 95 mlrd. eurų. Abi jos galioja iki 2027 m.
Teisiniai ir reguliaciniai iššūkiai
Smulkios ir vidutinės įmonės, siekiančios skaitmenizuotis, susiduria ne tik su finansiniais, bet ir su įvairiais teisiniais bei reguliaciniais iššūkiais, kurie gali apsunkinti naujų technologijų diegimą ir verslo procesų transformaciją.
Pavyzdžiui, visoje Europoje galiojančiame įstatyme – Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (GDPR) numatyti griežti reikalavimai, kaip įmonės turi rinkti, saugoti ir tvarkyti asmens duomenis. GDPR pažeidimai gali lemti dideles baudas, o daugelis SVV paprasčiausiai neturi pakankamų teisinių ir IT išteklių užtikrinti, kad jų skaitmeniniai procesai atitiktų šiuos reikalavimus.
„Teisinių ir reguliacinių iššūkių, kurie jų gerai nepepratusiems SVV apsunkina skaitmenizaciją, yra labai daug. Na, o pagrindinė esmė tokia, kad SVV visa tai tampa barjeru kelyje į skaitmenizaciją, kadangi pritrūksta aiškių teisinių gairių ir konsultacijų, ką įmonės turėtų daryti ir ko laikytis skaitmenizuodamos savo veiklą.
Tad jeigu Lietuvos SVV gautų bent kiek aiškesnes teisines gaires ir konsultacijas, be abejo, kad ir skaitmenizacija galėtų būti kur kas spartesnė, nei yra dabar“, – sako D. Vaičikonis.
Pasaulio banko duomenimis, SVV sudaro apie 90 proc. visų įmonių pasaulyje bei užtikrina pusę visų darbo vietų. Lietuvoje SVV sudaro daugiau nei 99 proc. visų šalies įmonių.
