Pastarasis dešimtmetis Lietuvos elektroninei prekybai buvo reikšmingo augimo laikotarpis. Elektroninės prekybos populiarumas Lietuvoje išaugo 2 kartus ir jis buvo vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Nepaisant to, net ir su tokiu augimu Lietuvai dar reikia pasitempti iki Europos vidurkio.
Pastarasis dešimtmetis Lietuvos elektroninei prekybai buvo reikšmingo augimo laikotarpis. Elektroninės prekybos populiarumas Lietuvoje išaugo 2 kartus ir jis buvo vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES). Nepaisant to, net ir su tokiu augimu Lietuvai dar reikia pasitempti iki Europos vidurkio. Visgi, tendencijos rodo, kad elektroninė prekyba turi dar neišsemto potencialo, todėl nuoseklios investicijos gali ne tik padidinti paslaugų patrauklumą, bet ir pritraukti naujų vartotojų, rašoma „European Merchant Bank“ pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
„Elektroninė prekyba auga, tapdama neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi daugeliui vartotojų. Remiantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, 2024 metais 94 proc. 16–74 metų amžiaus ES gyventojų naudojosi internetu, o net 77 proc. iš jų pirko ar užsakė prekes ar paslaugas internetu per pastaruosius 12 mėnesių.
Europos lyderiai pagal paslaugų ir prekių užsakymus internetu – airiai (95,8 proc.), olandai (94,4 proc.) ir norvegai (91,9 proc.). „Eurostat“ duomenimis Lietuvoje apie 72 proc. gyventojų bent kartą buvo užsisakę prekių ar paslaugų internetu. Pagal šį rodiklį Lietuva nusileidžia estams (78,7 proc.), tačiau aplenkė kaimynus latvius (69,4 proc.)“, – teigia „European Merchant Bank | EMBank“ generalinis direktorius Sarp Demiray.
Ekspertas priduria, kad nors Lietuva ir atsilieka nuo naudojimosi elektroninėmis paslaugomis ES vidurkio, tačiau per pastarąjį dešimtmetį fiksavo vieną didžiausių augimų šioje srityje. Per pastaruosius 10 metų elektroninėmis paslaugomis besinaudojančių asmenų skaičius išaugo nuo 35,5 iki 72 proc. Palyginimui, didžiausią augimą fiksavo Rumunija – nuo 17,2 iki 59,7 proc. Kaimynai latviai gali pasigirti 25,7 proc. augimu, o estai – beveik 22 proc. augimu.
Per pastarąjį dešimtmetį elektroninės prekybos naudotojų skaičius mažiausiai augo Vokietijoje, kur siekė vos 2,3 proc.
Elektroninė prekyba padeda augti ir kitiems
Prie Lietuvos elektroninės komercijos sėkmės stipriai prisideda verslo investicijos į technologijos ir inovatyvūs finansų partneriai, kurie prisideda, kad prekybos procesas būtų patogus ir saugus vartotojams.
Pasak S. Demiray, praėjusiais metais pateikta ataskaita parodė, kad Lietuvai teko didžiausia internetu prekiaujančių įmonių dalis (39 proc.). Lietuva aplenkė Švediją (38 proc.) ir Daniją (37 proc.), o mažiausią elektroninės prekybos pasirinkimą turi Rumuniją ir Liuksemburgą (po 13 proc.).
Vien bendrovės „Omnisend“ atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos įmonės praėjusiais metais iš elektroninės prekybos uždirbo apie 110 mln. eurų pajamų, o pardavimų skaičius siekė daugiau nei 900 tūkst.
Statistika ir nuoseklus elektroninės prekybos naudotojų augimas rodo, kad į klientui patogią paslaugą investuoja ne tik didžiosios bendrovės, bet ir smulkūs ir vidutiniai verslai (SVV). Dažnai net ir maža, besikurianti įmonė savo veiksmus pradeda ne tik nuo tiekimo grandinės sudarymo, sandėliavimo, bet ir nuo internetinės parduotuvės sukūrimo ir distribucijos užtikrinimo.
Anot banko vadovo, augdamas elektroninės prekybos sektorius kartu augina ir kitas sritis, kurios sparčiai investuoja į savo pajėgumus. Elektroninė prekyba yra glaudžiai susijusi su transporto sektoriumi, sandėliavimu, finansinių paslaugų įmonėmis.
Transportavimo sektoriui priklausanti prekių pristatymo paslauga itin išpopuliarėjo pandemijos laikotarpiu. Vartotojai prie tokio patogumo priprato ir tai tapo jų neatsiejama kasdienybe.
Plečiantis klientų ratui ir mažėjant kontaktui su tiesioginiu pardavėju, labai svarbų vaidmenį atlieka finansinių paslaugų įmonės, nuo kurių technologinių sprendimų priklauso, kaip greitai įvyks apmokėjimas. Daugėjant elektroninės prekybos tiekėjų, natūralu, kad auga ir transakcijų skaičius, todėl itin svarbu, kad finansinių paslaugų įmonės investuoja į technologinius sprendimus, kurie nukreipti ne tik į paslaugų greitį, bet ir duomenų saugumą.
Ieško maisto ir drabužių
„Eurostat“ duomenimis Europoje populiariausios internetu perkamos prekės yra drabužiai, avalynė ir aksesuarai – 2024 metais 46 proc. interneto vartotojų pirko šias prekes. Taip pat pastebimas augantis maisto pristatymo iš restoranų paslaugų populiarumas. Lietuvoje šios tendencijos panašios, tačiau papildomai pastebimas didėjantis susidomėjimas informacijos ir ryšių paslaugomis, atsižvelgiant į aukštą šio sektoriaus elektroninės prekybos rodiklį.
„Apklausos rodo, kad elektroninę prekybą žmonės renkasi dėl patogumo, kadangi daug skirtingų prekių ir paslaugų gali rasti neišėję iš namų. Taip pat, pirkėjai aktyviai ieško nuolaidų, o jas elektroninės prekybos vykdytojai gali netgi personalizuoti. Visgi griežtėjantys reguliavimai riboja reklamos pardavėjų galimybes profiliuoti vartotojus, todėl įmonėms reikės ieškoti būdą, kaip ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti klientus. Maža to, rinkoje raumenis pučia Kinijos įmonės, kurios labai aktyviai demonstruoja savo prekybą Lietuvos interneto vartotojams.
Tai reiškia, kad elektroninės prekybos rinka ne tik augina vartotojų skaičių, bet ir plečia prekybininkų tinklą. Nors tai ir augina pelnus, tačiau įmonėms konkurentai iš užsienio – papildomas iššūkis. Norintieji sustiprinti savo pozicijas, turi iš anksto galvoti apie elektroninės platformos vystymo koncepciją, nes nemokamas pirmasis pristatymas į namus – gali suvilioti pirkėją, tačiau neprivers jo tapti nuolatiniu klientu“, – tvirtina S. Demiray.
Apyvarta skaičiuojama trilijonais eurų
Asociacijos „Ecommerce Europe“ duomenimis, praėjusiais metais Europos elektroninės prekybos apyvarta pasiekė 958 mlrd. eurų, o tai yra 8 proc. daugiau nei 2023 metais. Tuo tarpu prognozuojama, kad pasaulinės elektroninės komercijos pajamos 2025 metais gali siekti apie 5,8 trilijono eurų, o per ateinančius trejus metus išaugs dar trečdaliu. Tai sietina tiek su Kinijos įmonių paslaugų plėtra įvairiose pasaulio šalyse, tiek su technologiškai tobulėjančiomis Europos įmonėmis.
Prognozuojama, kad elektroninė komercija ir toliau augs tiek Europoje, tiek Lietuvoje. Pagrindiniai augimo veiksniai yra technologijų pažanga, didėjantis vartotojų pasitikėjimas internetiniais pirkimais ir verslo skaitmenizacija. Be to, pandemijos metu išaugęs poreikis nuotoliniam apsipirkimui paskatino daugelį įmonių investuoti į elektroninės prekybos sprendimus, o vartotojus – dažniau rinktis internetinius pirkimus.
Sulaukusios klientų teigiamo įvertinimo įmonės yra linkusios toliau investuoti į technologinius sprendimus. Todėl galima tikėtis, kad 2025 metais Lietuva gali ne tik priartėti, bet ir pasiekti ES vidurkį pagal besinaudojančių elektroninės prekybos paslaugomis kiekį.
