SOS vaikų kaimai Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) programos vadovė Roberta Avramenko teigia, jog paauglių elgesio pokyčiai socialiniuose tinkluose dažnai pasireiškia kaip noras rodyti tik gerąją savo pusę. Tačiau internete jaunuolio tyko virtinė pavojų, kaip patyčios, priklausomybė socialiniams tinklams, rizika įsitraukti į neigiamas veiklas, kaip psichoaktyvių medžiagų vartojimą. Šios problemos jaunuolį gali paimti už rankos ir nuvesti tiesiai į streso, depresijos ar net ryšio praradimą su realiu gyvenimu gniaužtus. Kaip atpažinti vaiko pokyčius? Kaip tėvai gali padėti savo atžalai?

Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
– Kokie socialinių tinklų įpročiai yra dažniausiai pasitaikantys tarp paauglių?
– Dažniausiai tai komunikacija su draugais per įvairias bendravimui skirtas programėles, tokias kaip „Snapchat”, „Instagram”, „TikTok” ar „Discord”. Šiose platformose jaunuoliai ne tik bendrauja, bet ir nuolat dalijasi savo kasdienybe su sekėjais.
Tačiau yra ir socialinių tinklų tamsioji pusė, – kai kurie kanalai naudojami neteisėtai veiklai, pavyzdžiui, psichoaktyvių medžiagų platinimui ar pavojingų idėjų skleidimui.
– Kokį poveikį jaunuoliams socialiniuose tinkluose daro nuomonės formuotojai?
– Influencerių (nuomonės formuotojų, aut. p.) sekimas ir savęs lyginimasis yra dažnas atvejis. Jaunuoliai, ypač pažeidžiamame amžiuje, ieško autoritetų, kurie formuotų jų vertybes, požiūrį į save ir pasaulį. Vaikinai dažnai siekia tapatintis su vyriškumo idealus propaguojančiais influenceriais (nuomonės formuotojai, aut. p.), merginos su atitinkamais moteriškumo standartais.
Reiktų pabrėžti, jog šiuolaikiniai socialiniai tinklai suteikia galimybę atrasti įkvepiančių, pozityvių nuomonės formuotojų, kurie skatina domėtis emocine sveikata, saviugda, sportu, kūrybiškumu, profesinėmis galimybėmis ar net padeda jaunuoliams geriau suprasti savo lytinį tapatumą.
Tačiau vis tik galima susidurti su toksiškais pavyzdžiais, kurie skatina agresyvią vyriškumo sampratą, o merginoms kyla pavojus įsitraukti į nerealistinių grožio standartų vaikymąsi.
– Kokie pavojai kyla dėl probleminio socialinių tinklų vartojimo paaugliams?
– Paauglystė tai laikotarpis, kai formuojasi tapatumas, todėl jaunuoliai jautriai reaguoja į aplinkinių nuomonę, o socialiniai tinklai gali dar labiau paaštrinti savivertės problemas. Socialiniuose tinkluose, dažniausiai rodomas idealizuotas gyvenimas, kuris neatitinka realybės.
Paaugliai jaučia spaudimą atrodyti geriau, būti sėkmingesni, gyventi įdomiau, o tai gali sukelti nepasitenkinimą savimi. Grožio standartai sukuria nerealius lūkesčius savo išvaizdai, o tai gali skatinti valgymo sutrikimus ar depresiją.
Daug laiko socialiniuose tinkluose praleidžiančiam jaunuoliui, gali pasireikšti FOMO (Fear of missing out) efektas, kuris rodo baimę kažką praleisti, verčia nuolat tikrinti socialinius tinklus, jaustis atskirtam.
– Kokios yra psichologinės pasekmės, kai paaugliai gauna neigiamų atsiliepimų ar patiria patyčias socialiniuose tinkluose?
– Turbūt pirmiausia paauglys jaustųsi liūdnas, supykęs ar net sugėdintas, kaip ir bet kuris žmogus susidūręs su neigiama reakcija. Tačiau pagrindinis skirtumas tarp suaugusiojo ir paauglio yra tapatumo bei savivertės formavimasis.
Paauglystėje vyksta intensyvūs fiziniai pokyčiai ir emociniai svyravimai, dėl kurių jaunuoliai dažnai jaučiasi nejaukiai, nepasitikintys savimi ar nepatenkinti savo išvaizda. Todėl kiekvienas neigiamas komentaras ar replikos, ypač iš bendraamžių, gali turėti stiprų poveikį.
Esu mačiusi atvejų, kai mergina, patyrusi kibernetines patyčias, nuolat stebėjo socialinius tinklus, kad jaustųsi valdanti situaciją, – galėtų pranešti apie įžeidžiančius įrašus, juos ištrinti.
– Kokie yra pagrindiniai elgesio pokyčiai socialiniuose tinkluose lyginant su realiu gyvenimu?
– Jaunuoliai gali kurti turinį, kuriame būtų visai kitokie nei realiame gyvenime: rengtis kitokiais rūbais, pasidažyti įdomiu makiažu. Jaunuoliai nori parodyti save tik iš gerosios pusės, koks šaunus, protingas, drąsus ar jausmingas esu. Būna jaunuoliu, kurie internete labai aktyviai kuria tūrinį, bet realybėje, jiems sunku bendrauti ar išsakyti savo mintis.
– Ar socialinių tinklų naudojimas, gali skatinti paauglių rizikingą elgesį, kaip alkoholio vartojimą ar smurtą?
– Vien socialiniai tinklai neskatina tokio elgesio, turbūt jeigu jaunuolis yra linkęs į rizikingą elgesį, tai signalizuoja kažkokias problemas jo gyvenime, kaip patyčias, tėvų skyrybas.
Dauguma jaunuoliu ieško psichoaktyvių medžiagų per socialinę mediją. Lietuvos internete yra gaji patyčių kultūra, nes vaikai ir paaugliai mato, kad suaugę tyčiojasi iš kitų, rašo komentarus, todėl tai jiems gali pasirodyti normalu.
Pastebiu, kad internete gali kilti nesaugumo, jeigu jaunuolis nėra supažindintas, kaip atpažinti suaugusius, kurie nori pasinaudoti jaunu žmogumi, įkliuvę į tokias pinkles, jaunuoliai gali siųsti savo intymias nuotraukas. Taip pat, gali jas siųsti ir bendraamžiams, kurie tą medžiagą patalpinta, kaip juokelį.
– Kaip tėvai ir mokytojai gali padėti paaugliams saugiai naudotis socialiniais tinklais?
– Svarbiausia domėtis ką jaunuoliai veikia, paklausti kokias programėlės naudoja, ką jie žino apie interneto saugumą. Visada sakau, kad geras klausimas sukels kritinį mąstymą, o moralas tik atmetimo reakciją.
Yra įvairiausių prevencijos priemonių: per klasės valandėlę turėti diskusijas apie socialinius tinklus, ar specifinę temą, tėvams domėtis patiems apie tai, ką veikia jų vaikas.