Lietuva pasiekė istorinį proveržį – užima 2-ąją vietą pagal Pasaulinį verslumo indeksą – rodo 2024–2025 m. pasaulinio verslumo stebėsenos tyrimo ataskaita. Lietuvos sėkmę lėmė drąsūs verslininkai, pažangios politinės priemonės ir inovacijas skatinanti šalies kultūra. Nuo dirbtinio intelekto valdomų startuolių iki tvarių verslų – Lietuvoje kuriama verslo ateitis, kurioje mažos ekonomikos bando konkuruoti su pasaulio lyderėmis.
Lietuva pasiekė istorinį proveržį – užima 2-ąją vietą pagal Pasaulinį verslumo indeksą – rodo 2024–2025 m. pasaulinio verslumo stebėsenos tyrimo (angl. Global Entrepreneurship Monitor, GEM) ataskaita, paskelbta šiandien Tarptautiniame GEM forume. Lietuvos sėkmę lėmė drąsūs verslininkai, pažangios politinės priemonės ir inovacijas skatinanti šalies kultūra. Nuo dirbtinio intelekto valdomų startuolių iki tvarių verslų – Lietuvoje kuriama verslo ateitis, kurioje mažos ekonomikos bando konkuruoti su pasaulio lyderėmis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Lietuva jau nebėra tik stebėtoja pasaulinėje verslumo arenoje – mes esame tarp lyderių. Tai įrodymas, kad drąsa kurti, taikyti naujoves ir ieškoti naujų galimybių gali iškelti net ir mažą šalį į pasaulinio verslumo elitą. Mūsų užduotis dabar – ne tik išlaikyti šį tempą, bet ir dar labiau atverti duris ateities verslui“, – sako GEM tyrimo Lietuvoje vadovė, VU Verslo mokyklos profesorė dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.
Lietuvoje – viena patraukliausių verslo aplinkų pasaulyje
Pasaulinis verslumo žemėlapis keičiasi. Jungtinės Amerikos Valstijos vis dar pirmauja pagal startuolių aktyvumą, tačiau jas sparčiai vejasi kitos šalys. Vokietija ir Švedija įtvirtino savo pozicijas kaip skaitmeninių inovacijų centrai, Pietų Korėja ir Kinija tampa dirbtinio intelekto galiūnėmis, o tvarus verslas dabar yra ne tik moralinis pasirinkimas, bet ir esminė sėkmės sąlyga. Skandinavijos šalys, Nyderlandai ir Kanada pirmauja kuriant aplinkai draugiškus verslo modelius, kuriuos netrukus tikriausiai seks visas pasaulis.
Šioje globalioje transformacijoje išsiskiria ir Lietuva. Ji aplenkė tokias regiono kaimynes kaip Lenkija, Latvija ir Estija, be to, užima aukštesnes pozicijas nei Prancūzija, Italija ar Ispanija pagal verslo aplinkos patrauklumą. Lietuvos startuoliai šiandien yra ne tik pasitikintys savimi, bet ir ambicingi, sparčiai integruoja dirbtinį intelektą, skaitmeninius sprendimus ir automatizaciją. Skaitmeninei transformacijai pirmenybę teikiančių verslų skaičius per kelerius metus mūsų šalyje išaugo 30 proc. Tai rodo Lietuvos gebėjimą greitai prisitaikyti prie pasaulinių technologijų tendencijų.
„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie pasaulio verslumo stebėsenos tyrimo, kuris suteikia vertingų įžvalgų apie Lietuvos verslo ekosistemą, tapdamas tvirtu pagrindu verslo sprendimams. Esame įsitikinę, kad ilgalaikė GEM analizė skatins inovacijas ir atvers galimybes Lietuvoje“, – dalinasi Auksė Žukauskienė, „Moody's“ kompetencijų centro Lietuvoje vadovė.
Auga pasitikėjimas ekonomine ateitimi
Baimė žlugti, kuri daugelyje valstybių atgraso žmones nuo verslo kūrimo, Lietuvoje mažėja, auga pasitikėjimas ekonomine ateitimi. Vis daugiau startuolių orientuojasi į tarptautines rinkas, vis daugiau studentų renkasi verslą vietoje tradicinių karjeros kelių, vis daugiau įmonių pirmenybę teikia inovacijoms, o ne trumpalaikiam išlikimui.
Daugelyje pasaulio regionų verslumas tampa būtinybe, o ne laisvu pasirinkimu, tačiau Lietuvoje situacija yra priešinga. Lotynų Amerikoje ir Afrikoje žmonės dažnai imasi verslo dėl ekonominio poreikio, o Vakarų Europoje naujų įmonių kūrimo tempas sulėtėjo dėl ekonominio neapibrėžtumo ir mažėjančios verslininkų drąsos rizikuoti. Tuo tarpu Lietuvoje verslumas skatinamas matant realias galimybes. Daugiau nei 60 proc. lietuvių mano, kad jų aplinkoje yra geros sąlygos pradėti verslą, o beveik kas penktas suaugęs žmogus jau dalyvauja ankstyvosios stadijos versle – šis rodiklis lenkia daugelį Europos šalių.
Iššūkiai – moterų verslų finansavimas, DI diegimas ir švietimas
Vis dėlto iššūkių dar liko. Moterų vadovaujamų verslų skaičius auga, bet jų finansavimo prieinamumas vis dar atsilieka nuo vyrų vadovaujamų įmonių. Dirbtinio intelekto sprendimai skinasi kelią į verslą, tačiau ne visi turi vienodas galimybes juos diegti. Ir nors Lietuva padarė įspūdingą proveržį, norint išlaikyti šį tempą būtina toliau investuoti į švietimą, mokslą, technologijas ir startuolių plėtrą užsienio rinkose.
Svarbiausia yra tai, kad Lietuvos sėkmė nėra atsitiktinė. Ji pasiekta tuo metu, kai pasaulinis verslumo suvokimas pasikeitė. Sėkmė šiandien nebeapibrėžiama vien kaip finansinis augimas – ji matuojama gebėjimu prisitaikyti, kurti inovacijas ir formuoti ateitį. Kol pasaulis kovoja su ekonominiais svyravimais, technologijų revoliucija ir tvarumo iššūkiais, Lietuva rodo, kad verslumas yra ne tik asmeninės sėkmės kelias, bet ir visuomenės pažangos variklis. Žvelgiant į ateitį aišku viena: Lietuva ne tik dalyvauja globalioje verslumo pertvarkoje – ji padeda ją formuoti.
„GEM Lietuva“ ataskaitą Lietuvos ir pasaulio verslo, mokslo ir politinei bendruomenei organizatoriai, tarp jų ir Vilniaus universiteto Verslo mokykla, pristatys šių metų gegužę. GEM tyrimą Lietuvoje koordinuoja ir vykdo Vilniaus universiteto Verslo mokykla, o įgyvendinimą Lietuvoje ir Lietuvos narystę pasauliniame GEM tinkle remia „Moody's Lithuania“ bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Pasaulinis verslumo stebėsenos tyrimas vykdomas jau 26 metus. Šią programą inicijavo pasaulio mokslininkai ir verslininkai, norėdami įvertinti verslumo padėtį pasaulyje. Įtraukdami skirtingų valstybių gyventojus ir ekspertus, taikydami moksliniais tyrimais pagrįstą metodiką, verslumo poveikį jie matuoja ieškodami ryšio su įvairiais sektoriais, pavyzdžiui, švietimo, užimtumo, finansų, aplinkos apsaugos ir pan.
