Į e. valdžios sprendimus dažniausiai žiūrime jais besinaudojančių valstybės institucijų akimis – kaip realizuoti Elektroninės valdžios koncepciją ar ką dar turime padaryti gerindami infrastruktūrą. Kartais žvelgiame kaip IT kūrėjai – ką darome geriau nei užsienyje, kur dar pasitempti, kokių naujovių pasiūlyti ir pan.
Į e. valdžios sprendimus dažniausiai žiūrime jais besinaudojančių valstybės institucijų akimis – kaip realizuoti Elektroninės valdžios koncepciją ar ką dar turime padaryti gerindami infrastruktūrą. Kartais žvelgiame kaip IT kūrėjai – ką darome geriau nei užsienyje, kur dar pasitempti, kokių naujovių pasiūlyti ir pan.
Turbūt rečiausiai viešojoje erdvėje į šios srities problematiką pažiūrima paprasto vartotojo akimis. Kaip padaryti gyvenimą patogesnį? Kaip supaprastinti reikiamų dokumentų gavimo procesus? Ko reikia, kad e. paslaugos vis labiau populiarėtų, o gal net taptų madingos?
Prieš kelerius metus pasaulyje buvo populiaru rengti eksperimentus – žmogus gauna kompiuterį su internetu ir turi neišeidamas iš namų užsidirbti pragyvenimui, nusipirkti maisto, prasimanyti pinigų. Be abejo, visą tai jis turi pasiekti su pasauliu bendraudamas tik internetu. Šiandien tai jau yra įmanoma ir nieko nestebina. O ar su valdžios institucijomis bendraujantis Lietuvos pilietis dabar galėtų visus reikalus susitvarkyti internetu? O po penkių metų?
Apžvelkime, kokia situacija Lietuvoje yra dabar? Elektroninės valdžios sprendimai skirstomi pagal tai, kiek kiekvienas jų gali sumažinti būtinybę vaikščioti po valstybės įstaigas ir nešioti popierinius dokumentus. Pirmo lygio sprendimų pagalba institucija tiktai pateikia reikiamą bendro pobūdžio informaciją. Pavyzdžiu galėtų būti paprasta ministerijos ar tarnybos svetainė, kur nurodoma, tarkime, kokius dokumentus turi pateikti interesantas.
Remiantis Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LR vyriausybės statistika, viešųjų el. paslaugų Lietuvoje viso dabar yra 417, o paprasčiausių – pirmo lygio –sprendimų tarp jų yra net 211. Tarpinių, antro ir trečio lygio sprendimų, siūloma atitinkamai 166 ir 31. Labiausiai vartotojų patogumui pritaikytų ketvirtojo lygio el. viešųjų paslaugų dabar Lietuvoje turime tik 9. Jų dėka žmogus gali konkrečius klausimus su valstybe spręsti nuotoliniu būdų ir visai nesinaudoti popieriniais dokumentais.
Vienas žinomiausių sprendimų yra Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo sistema (EDS). Tai – pavyzdinis ketvirto lygio sprendimas. EDS šiandien Lietuvoje naudojasi 650 tūkst. vartotojų. Įspūdinga, ar ne? Turbūt tai – net daugiau nei „Skype“ vartotojų mūsų šalyje.
Taip pat labai populiaria gali tapti SODRA Elektroninė draudėjų aptarnavimo sistema, kuri leis draudėjams taupyti laiką ir mažinti išlaidas, susijusias su informacijos apie socialinį draudimą rengimu ir teikimu. Ką tik SODRA pasiūlė ir gyventojams skirtą paslaugą – dirbantieji galės internetu gauti pažymą apie tai, už kokius laikotarpius ir koks darbdavys mokėjo už juos socialinio draudimo įmokas, kokių draudžiamų pajamų turėta ir pan. Manau, kad ateityje tokių paslaugų dar daugės, o kadangi dažnas mūsų yra draudžiamas socialinio draudimo sistemos, šios paslaugos tikrai bus populiarios.
Nekilnojamojo turto sandoriuose dalyvaujantiems bus įdomi dabar „Alna Software“ kuriama Registrų centro Nekilnojamo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga. Jai pradėjus veikti bus įdiegtas „vieno langelio“ principas – sandorio šalys neprivalės asmeniškai kreiptis į Registrų centrą, pateikti dokumentus už juos galės notaras. Be to, sandorių dokumentai Registrų centre bus kuriami ir saugomi elektroniniu formatu.
Visos šios, jau veikiančios ir dar tik kuriamos, sistemos dirba labai svarbų darbą – stiprina pasitikėjimą elektroniniais sprendimais ir tiesia kelią dar spartesniam jų diegimui ateityje. Svarbu ir tai, kad valstybės institucijose įdiegus vieno langelio principą ir sukūrus elektroninio parašo infrastruktūrą, technologinių kliūčių vystytis e. paslaugoms nebeliks. Reikės tik vieno dalyko – paklausos iš mūsų, vartotojų, pusės.
Pasvarstykim, kokiais dar elektroniniais sprendimais norėtume naudotis po penkerių metų. Tarkime, kaip e. sprendimai pakeistų mūsų sveikatos apsaugos veidą?
Visų pirma, kiekvienas žmogus galėtų turėti elektroninę ligos istoriją. Ji būtų pildoma visą paciento gyvenimą ir leistų nesunkiai apžvelgti visus ankstesnius tyrimus ir susirgimus. Šiuo metu jau yra sukurta duomenų bazė, joje galima būtų pradėti kaupti ligų istorijas.
Registracija pas gydytojus galėtų vykti elektroniniu būdu – pacientas matytų specialisto užimtumą ir galėtų pats pasirinkti tinkamiausią laiką. Tai garantuotų procesų skaidrumą ir būtų patogu gyventojams. Vienoje sostinės pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje tokia galimybė yra siūloma jau dabar. Pasak sveikatos apsaugos specialistų, kitas žingsnis turėtų būti jau veikiančių e. sprendimų apjungimas į bendrą sistemą.
Turėdami vieningą medicinos įstaigų apsikeitimo informacija sistemą, gydytojai galėtų lengvai dalintis tyrimų rezultatais ir rengti konsiliumus. Svarbia naujove pacientui galėtų tapti elektroninė receptų knygelė – jos dėka supaprastėtų recepto gavimas, kompensuojamus vaistus galima būtų pristatyti ligoniams į namus.
Tai tik kelios patogios naujovės, kurių realizavimui tetrūksta piliečių iniciatyvos ir atsakingų institucijų sprendimų. Šiandien technologijų galimybės mažai riboja fantazijos polėkį. Svarbu, kad nenustotume siekę patogesnės ateities ir pradėtume kurti ją jau šiandien.
