Įsisiūbuojant diskusijoms dėl iniciatyvos mokyklose drausti naudojimąsi mobiliaisiais telefonais, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros ekspertai įspėja, jog griežtas mobiliųjų uždraudimas gali duoti priešingų vaisių nei laukta. Jie siūlo pasinaudoti sėkmingais neformaliajame švietime jau taikomais sprendimais.
Įsisiūbuojant diskusijoms dėl iniciatyvos mokyklose drausti naudojimąsi mobiliaisiais telefonais, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) ekspertai įspėja, jog griežtas mobiliųjų uždraudimas gali duoti priešingų vaisių nei laukta. Jie siūlo pasinaudoti sėkmingais neformaliajame švietime jau taikomais sprendimais.
Pranešimo autorių pateikta nuotr.
Skaitmeninės etikos centro iniciatyva, prie kurios jau prisijungė 25–ios organizacijos, siekiama ugdymo proceso metu, taip pat ir per pertraukas, drausti naudojimąsi asmeniniais išmaniaisiais įrenginiais ugdymo įstaigose nuo 1 iki 10 klasės.
„Telefonai mokyklose – vis didesnė problema“, – sako Norbertas Motiejūnas, mokytojas, LINEŠA Edukacijų ir stovyklų skyriaus vadovas. Anot jo, vaikai mokyklose – pervargę. Per pamokas – klasės darbai, kontroliniai, o vos nuskambėjus skambučiui, visi sulenda į telefonus.
„Mokinys nuo 8 iki 14 valandos neturi laisvos minutės pailsėti. Jo smegenys, akys, visa motorika įtempta. Mokiniai skundžiasi: nespėjam namų darbų padaryti. Tačiau pažiūrėję į jų telefonų naudojimo laiką, išvystume, kad vidutiniškai kasdien telefone praleidžiama nuo 3,5 iki 6 val. Kyla klausimas – kaip jie išvis suspėja nueiti į mokyklą?“, – šypsosi N. Motiejūnas.
Pastebėta, kad dažnai naudojantys telefonus moksleiviai tampa apatiški, prastėja jų gebėjimas koncentruoti dėmesį, o tai turi įtakos akademiniams pasiekimams.
Gerosios praktikos neformaliajame švietime
Neformaliajame švietime Lietuvoje jau taikomos sėkmingos iniciatyvos, padedančios ugdyti vaikų skaitmeninę etiką ir savikontrolę. Stovyklos ir edukaciniai renginiai dažnai organizuojami be išmaniųjų įrenginių, skatinant aktyvų dalyvavimą, tarpusavio bendravimą ir dėmesingumą aplinkai.
„Tokią praktiką jau ne vienerius metus taikome LINEŠA organizuojamose pajūrio vaikų vasaros stovyklose „Pasaka“ bei „Raganė“ ir ji visiškai pasiteisina“, – pasakoja N. Motiejūnas.
Atvykę į šias stovyklas mokiniai supažindinami su stovyklos taisyklėmis, kad telefonais galima naudotis labai ribotą laiką. Stovyklautojai žino, kada ir kokioms veikloms bus reikalingi išmanieji telefonai.
Jei tądien nėra veiklų, kurioms reikia išmaniųjų įrenginių, tokių kaip, pvz., QR kodų naudojimas ar video kūrimas ir pristatymas vakarinėje programoje, vaikams leidžiama naudotis išmaniaisiais tik 15–20 min. per dieną – kad galėtų paskambinti tėvams, draugams, pasinaudoti internetu.
„Kadangi šios taisyklės – visiems vienodos, didelių problemų dėl telefonų ribojimo nekyla. Tiesa, kad tokia praktika veiktų sklandžiai, vaikai ir jaunimas turi būti pakankamai užimti ir įveiklinti“, – pabrėžia N. Motiejūnas.
Draudimai gimdytų pasipriešinimą
Pasak LINEŠA eksperto, atėmimas, draudimas, ypač paauglystėje, visada sukelia labai stiprų pasipriešinimą, tačiau jei tai yra bendras susitarimas ir vaikus bei jaunimą įveiklini, jie tikrai laikosi susitarimų.
„Būna, atvažiuoja jaunimas į 3–4 dienų trukmės edukacijas stovykloje ir po pirmųjų dviejų dienų riboto telefonų naudojimo, nusprendžia priimti iššūkį ir dvi paskutines dienas praleisti išvis be jų. Tas porą dienų jaunuoliai kuria, vaidina, eina į žygius”, – pasakoja N. Motiejūnas.
„Paskutinę stovyklose dieną reflektuodami apie laiką joje, dalis jaunuolių su ašaromis akyse prisipažindavo: kaip gerai, jog paskutinės dvi dienos buvo be telefonų, nes per jas dar labiau susibendravo, pažino, pajautė, patyrė tikrus išgyvenimus“, – sako jis.
Sėkmės receptas – susitarimas
N. Motiejūnas nepritartų visiškam mobiliųjų uždraudimui mokyklose.
„Griežtai iš mokinių atimti įrankį, kurio ir mes, suaugę, kažin ar atsisakytumėme, tikrai nereiktų. Tačiau mokyklose telefonų naudojimas turėtų būti ribojamas pasiekus bendrą mokyklos bendruomenės – tėvų, mokinių, mokytojų ir mokyklos administracijos – susitarimą, kaip mes naudojame išmaniuosius įrenginius, ir jo laikantis“, – siūlo jis.
Tuo tarpu norint, kad mokinys nesinaudotų telefonu per pertraukas, jam reikia pasiūlyti kažko įdomesio už telefoną, įsitikinęs LINEŠA ekspertas. „Kas tai? Kiekvienos mokyklos bendruomenės užduotis sugalvoti“, – sako N. Motiejūnas.
Griežtesni ribojimai – pradinukams
Griežto draudimo idėjos nepalaiko ir Raimantas Vaitkus, LINEŠA Neformaliojo švietimo pažangos skyriaus vadovas. Pasak jo, ilgalaikėje perspektyvoje svarbiau yra ugdyti sąmoningumą ir savikontrolę.
„Pradinėse klasėse reikėtų taikyti griežtesnius ribojimus, o vyresniems – įtraukti susitarimus ir tikslingą naudojimą. Tokiu būdu telefonas iš blaškančio elemento gali virsti pagalbiniu įrankiu. Jei sąmoningo naudojimo ugdymas nepavyksta, tik tuomet taikyti giežtus ribojimus ir draudimus“, – mano jis.
Kai telefonas tampa būrelio konkurentu
Vis dažniau iš neformaliojo vaikų švietimo mokytojų tenka išgirsti, kad pritraukti vaikus į būrelių veiklas tampa sudėtingiau dėl besaikio mobiliųjų telefonų ir kompiuterių naudojimo laisvalaikiu.
Anot R. Vaitkaus, šioje situacijoje itin svarbus tėvų vaidmuo – jų gebėjimas kontroliuoti perteklinį vaiko laiką prie ekrano, kuris lems, ar mokinys rinksis aktyvią ir kūrybingą veiklą būrelyje, ar liks sėdėti namuose prie telefono ar kompiuterio.
Išeitis – ugdyti naudojimo kultūrą
Almantas Kulbis, LINEŠA Tvarumo plėtros skyriaus vadovas, šypsosi, kad išmaniųjų įrenginių įvairovė ir naudojimo galimybės šiandien yra tiek plačios, kad jų draudimai mokyklose gali tapti kova su vėjo malūnais.
Jo nuomone, derėtų kalbėti apie išmaniųjų įrenginių naudojimo mokykloje kultūrą. Įrenginiai negali tapti trikdžiu ugdymo procesui ar pilnavertei mokinio komunikacijai su mokytojais, draugais“, – sako jis.
Tikslinga ugdyti kultūrą, kai telefonas ar kitas įrenginys išjungiamas, padedamas į dėžutę ir mokinio dėmesys ir pastangos skiriamos mokymuisi, bendravimui, sportui, judėjimui.
„Kita vertus, mokytojai pamokose turėtų rasti daugiau patrauklių ir įdomių galimybių panaudoti išmaniuosius įrenginius pamokų fragmentams, naudoti programėles, nebijoti skirti užduotis, kurioms reikalingi įrenginiai“, – mano A. Kulbis.
Jis pabrėžia, kad išmanusis įrenginys nėra mokinio ir mokyklos priešas. „Jis gali tapti tiek trikdžiu, tiek puikiu mokytojo pagalbininku ir galimybes plečiančia priemone. Sėkmę lemia kompetencijos, o ne draudimai“, – teigia LINEŠA atstovas.
