Tyrimai rodo, kad Lietuvoje nuo 18 iki 24 metų jaunuoliai pasižymi didžiausiu skaitmeniniu raštingumu. Nors ši karta užaugo su skaitmeninėmis technologijomis ir greitu informacijos tempu, KTU dėstytojai pastebi jos polinkį greitai prarasti susidomėjimą. Dėl to dėstytojams tenka nauja užduotis – jų sudominimui ieškoti naujų didaktikos metodų ir priemonių.
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje nuo 18 iki 24 metų jaunuoliai pasižymi didžiausiu skaitmeniniu raštingumu. Nors ši karta užaugo su skaitmeninėmis technologijomis ir greitu informacijos tempu, KTU dėstytojai pastebi jos polinkį greitai prarasti susidomėjimą. Dėl to dėstytojams tenka nauja užduotis – jų sudominimui ieškoti naujų didaktikos metodų ir priemonių.
Asociatyvi KTU nuotrauka
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) docentė ir Mokymosi visą gyvenimą (MVG) centro vadovė Jurgita Stravinskienė pastebi, kad šiuolaikinė studentų karta iš esmės skiriasi nuo ankstesnių kartų – šiandien jaunimas informaciją skaito vaizdais, todėl vaizdo įrašai, informaciniai paveikslai ar kiti vizualizacijos būdai tapo patrauklesnėmis priemonėmis nei tekstas.
„Z kartos atstovai vertina galimybes išreikšti save kūrybiškai ir dirbti su dinamiškais projektais, tačiau dėl didelės galimybių pasiūlos net ir tokiais projektais reikia juos sudominti. Neabejotinai ši karta – unikali, o jos savybės skatina augti ir dėstytojus, kurie turi iš naujo pergalvoti visą mokymo procesą ir jame pritaikyti šiuolaikines skaitmenines priemones“, – įsitikinusi doc. J. Stravinskienė.
Taip pat naujos mokymo formos tarpusavyje turi derinti emocinius, kognityvinius ir praktinius aspektus. Pasak KTU EVF Verslo skaitmeninių transformacijų centro docentės Jurgos Duobienės, šiuolaikiniai studentai nori matyti mokymosi prasmę ir realų rezultatą, todėl svarbu susieti mokomąją medžiagą su aktualiomis temomis ir praktiniu pritaikymu.
„Norint išlaikyti studentų dėmesį, užduotys turi būti dinamiškos ir verčiančios aktyviai dalyvauti. Dėl to dėstytojai skatinami į paskaitų turinį įtraukti interaktyvius elementus ir derinti tradicines žinias su naujausiais įrankiais bei požiūriu“, – akcentuoja doc. J. Duobienė, kartu su kolegomis paskaitose taikanti filmų edukacijos metodą.
Žaidimų elementai paskaitose
Filmų edukacijos metodas, kurį taiko KTU EVF dėstytojos, remiasi sužaidybinimu – žaidimų elementų pritaikymu jiems netradiciniuose kontekstuose. Statistikos duomenimis, net 90 proc. darbuotojų jaučiasi labiau motyvuoti, kai darbe naudojami šie elementai.
„Pasaulinė praktika rodo, kad šie elementai labiau motyvuoja ir studentus, padeda jiems įsitraukti į paskaitų veiklą, skatina sveiką konkurenciją ir bendradarbiavimą. Be to, kuria malonias emocijas ir pramogas pašalinančias nuobodulį iš užsiėmimų“, – pasakoja doc. J. Duobienė.
Pasak docenčių, kurdami vaizdo įrašus, studentai tampa ir informacijos analitikais, ir istorijos kūrėjais ar filmų scenaristais, aktoriais ir filmuotos medžiagos montuotojais. Tai leidžia studentams išbandyti save įvairiose specialybėse ir susipažinti su šių profesijų niuansais.
„Studentų susidomėjimą filmų edukacija skatina patirtinis mokymasis, derinami emociniai ir kognityviniai aspektai, įsisavinami tinkami elgesio modeliai ir galimybė išvengti klaidų. Be to, studentai gali lengviau panaudoti naujų skaitmeninių technologijų potencialą ir gauti naujų įžvalgų, prieinamų tik su interaktyviomis priemonėmis“, – pasakoja doc. J. Stravinskienė.
Studentai kuria filmus
KTU EVF dėstytojų metodas, įtraukiantis filmus į studijų procesą, ugdo lyderystę, asmeninę ir komandinę atsakomybę. Paskaitose studentai, pasitelkdami kūrybiškumą ir technologijas, sprendžia šiuolaikines visuomenės problemas.
„Šiomis užduotimis jie skatinami atkreipti dėmesį į žiedinę ekonomiką, žaliąsias IT technologijas. Pagal pateiktą informaciją studentai turi sukurti trumpą filmą, kuris tampa tolesnio mokymosi pagrindu – norėdami jį išviešinti turi parengti komunikacijos planą“, – šypsosi doc. J. Stravinskienė.
Rengdami planą studentai konsultuojasi tarpusavyje, kritiškai vertina vieni kitų darbus ir juos koreguoja. Paskaitose dėstytoja tampa tik moderatore, padedančia priimti tinkamą sprendimą sudėtingose situacijose.
„Galiausiai komunikacijos planas pristatomas pranešimo auditorijai forma. Šis pristatymas atskleidžia studentų gebėjimą struktūruoti informaciją, kurti turinį ir sklandžiai perteikti aktualijas auditorijai. Šių metodų taikymas paskaitose padeda studentams įgyti praktinių įgūdžių, reikalingų darbui su šiuolaikinėmis komunikacijos priemonėmis“, – sako doc. J. Stravinskienė.
KTU studijose nuolat diegiamos inovatyvios technologijos ir metodai, padedantys sudominti studentą, kuris teorines žinias gali išbandyti praktiškai. KTU dėstytojai nuolat atnaujina žinias, tobulina kompetencijas EDU_Lab, dalyvauja inovatyvių dėstytojų konkursuose.
