Praėjusiais metais Lietuvoje reikšmingai augo tiek elektromobilių rinka, tiek ekologiškoms transporto priemonėms skirta infrastruktūra. Visgi ekspertai pastebi, kad nors bendras įkrovimo stotelių skaičius jau atrodo didelis, vairuotojai visgi gali susidurti su problemomis, ieškodami spartaus įkrovimo galimybių šalia pagrindinių šalies kelių. Tačiau tikimasi, kad šiemet teigiamų pokyčių bus sulaukta ir šioje srityje. 
Praėjusiais metais Lietuvoje reikšmingai augo tiek elektromobilių rinka, tiek ekologiškoms transporto priemonėms skirta infrastruktūra. Visgi ekspertai pastebi, kad nors bendras įkrovimo stotelių skaičius jau atrodo didelis, vairuotojai visgi gali susidurti su problemomis, ieškodami spartaus įkrovimo galimybių šalia pagrindinių šalies kelių. Tačiau tikimasi, kad šiemet teigiamų pokyčių bus sulaukta ir šioje srityje.
„Enefit“ nuotr.
Bendrovės „Via Lietuva“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia beveik 2500 elektromobilių įkroviklių, kurie yra vieši arba pusiau vieši, t. y. vairuotojams prieinami tik tam tikromis savaitės dienomis ir paros valandomis. Šiuos įkroviklius valdo tiek privatūs operatoriai, tiek šalies savivaldybės ar jų įstaigos.
Nuosekliai auga ir šalyje registruotų elektromobilių skaičius. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, 2023 m. pabaigoje tokių transporto priemonių Lietuvos keliuose buvo apie 11 tūkst., o šiuo metu šis skaičius jau viršija 16 tūkst. Be to, sausio 1 d. Lietuvoje taip pat buvo registruota 12,3 tūkst. iš tinklo įkraunamų hibridinių automobilių.
„Akivaizdu, kad praėjusiais metais tiek elektromobilių, tiek jiems skirtos infrastruktūros plėtra išgyveno tam tikrą lūžio tašką. Ir jei anksčiau apie elektromobilius galvojančių vairuotojų nuogąstavimai dėl nepakankamos infrastruktūros buvo iš dalies pagrįsti, tai šiandien dėl to nerimauti tikrai nebereikėtų. Juolab kad intensyvi viešojo įkrovimo tinklo plėtra numatoma ir šiemet“, – sako žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovas Tomas Žilionis.
Jis neabejoja, kad elektromobilių Lietuvoje ir šiemet sparčiai daugės, o jų populiarumą augins tiek augantis visuomenės sąmoningumas ir noras gyventi tvariai, tiek valstybės parama elektrinėms transporto priemonėms bei joms skirtoms įkrovimo stotelėms įsigyti. O ši tendencija toliau skatins ir viešojo įkrovimo tinklo plėtrą.
Laukiama reikšmingų pokyčių
Baltijos šalis ir Lenkiją apimančio „Enefit Volt“ tinklo įkroviklių skaičius Lietuvoje praėjusiais metais viršijo 200 ir toliau sparčiai auga. Vien per pastaruosius porą mėnesių bendrovė įrengė kelias dešimtis naujų įkrovimo stotelių tiek didžiuosiuose miestuose, tiek atokesniuose regionuose. Numatoma, kad iki 2026 m. pabaigos „Enefit Volt“ tinklo įkrovimo prieigų skaičius mūsų šalyje pasieks 1000.
T. Žilionis pažymi, kad plečiant viešąjį įkrovimo tinklą artimiausiais metais numatoma didelį dėmesį skirti greitojo įkrovimo stotelėms šalia pagrindinių transporto arterijų. Tiesa, čia susiduriama su tam tikrais iššūkiais.
„Suprantame vairuotojų poreikį turėti patogią prieigą prie įkrovimo stotelių šalia pagrindinių kelių, tačiau vis dar esama teisinių ir reguliacinių kliūčių. Tačiau reikia pažymėti, kad matome pozityvius pokyčius, ir tikimės, kad 2025-ieji taps lūžio metais ir šioje srityje. Matome aiškią tendenciją, kad tiek infrastruktūros plėtra, tiek teisinės aplinkos pagerėjimas prisideda prie elektromobilių populiarumo. Tikimės, kad iki metų pabaigos spręsime nemažai svarbių problemų, tokių kaip atsiskaitymo būdai bei stotelių įrengimas pagrindiniuose keliuose“, – teigia T. Žilionis.
Plačios paramos galimybės
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovas taip pat atkreipia dėmesį, jog valstybė yra išsikėlusi tikslą, kad iki 2030 m. mažiausiai 40 proc. individualių ir 80 proc. komercinių šalyje parduodamų transporto priemonių būtų varomos elektra. Planuose taip pat numatyta, kad per šį laikotarpį Lietuvoje turi būti įrengta ne mažiau kaip 60 tūkst. įkrovimo stotelių, iš kurių 6 tūkst. būtų viešos, o mažiausiai 1 tūkst. įrengtos šalia valstybinės reikšmės kelių.
Šių tikslų siekiama tiek privačius vartotojus, tiek verslą skatinant įvairiomis priemonėmis, kurios palengvina elektromobilių ir jiems skirtų įkrovimo stotelių įsigijimą.
Fiziniams ir juridiniams asmenims, neketinantiems naudoti elektromobiliais komercinei veiklai, įsigyjantiems naują elektromobilį skiriama 5 tūkst. eurų, o naudotą – 2,5 tūkst. eurų subsidija.
Tuo metu komercinę veiklą vykdantys juridiniai asmenys gali pasinaudoti 4 tūkst. eurų parama. Be to, iki 50 tūkst. eurų kainuojantį elektromobilį arba iš tinklo įkraunamą hibridą įsigyjantis verslas gali pasinaudoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata.
Tiek gyventojai, tiek įmonės taip pat gali tikėtis paramos įsigydami ir įsirengdami įkrovimo stotelę. Gyventojams įsirengiantiems stoteles iki 22 kW kompensuojama iki 60 proc., o verslui (įsirengiantiems iki 44 kW) – iki 50 proc. šių išlaidų.
Rinktis elektromobilius skatina ir savivaldybės, jų savininkams sudarydamos galimybes savo transporto priemones nemokamai statyti mokamose stovėjimo vietose ar aplenkti spūstis važiuojant specialiai išskirtomis eismo juostomis.
