2024 m. elektromobilių skaičius Lietuvoje augo, tačiau ne tokiu tempu, kokio buvo tikimasi. Nors į elektromobilių infrastruktūrą investuojama aktyviai, ryškaus vartotojų susidomėjimo elektromobiliais ekspertai nepastebi. Kaip praėjusiais metais keitėsi elektromobilių rinka ir ko galime tikėtis 2025-aisiais?
2024 m. elektromobilių skaičius Lietuvoje augo, tačiau ne tokiu tempu, kokio buvo tikimasi. Nors į elektromobilių infrastruktūrą investuojama aktyviai, ryškaus vartotojų susidomėjimo elektromobiliais ekspertai nepastebi. Kaip praėjusiais metais keitėsi elektromobilių rinka ir ko galime tikėtis 2025-aisiais, apžvelgia „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovė Laura Doraitė-Gudavičienė.
Pernai elektromobilių skaičiaus augimas išliko stabilus
Remiantis Regitros duomenimis elektromobilių skaičiaus Lietuvoje augimas išliko stabilus visus metus ir automobilių parkas per šiuos metus išaugo nuo 11,9 tūkst. metų pradžioje iki 16,5 tūkst. metų pabaigoje, t.y. 4,6 tūkst. grynųjų elektromobilių.
„Lyginant su 2023 m., elektromobilių skaičius išaugo 2,2 karto, o su 2022 m. – 3,3 karto. Lietuvoje pastebimai plečiasi naudotų elektromobilių rinka – 2024 m. pirmą kartą jų buvo įregistruota dvigubai daugiau nei naujų elektromobilių. Antrinės rinkos augimas didina elektromobilių prieinamumą, sudaro sąlygas didesniam įperkamumui, todėl ir šiais metais galima tikėtis stabilaus elektromobilių skaičiaus augimo“, – teigia ekspertė.
Elektromobilių vairuotojų skaičiaus augimas pastebimas ir tarp bendrovės „Elektrum Drive“ programėlės, skirtos patogesniam įkrovimui, vartotojų. 2024 m. pabaigoje buvo užfiksuota 3200 „Elektrum Drive“ vartotojų – vien nuo praėjusių metų pradžios šis skaičius išaugo beveik 5 kartus.
Tačiau L. Doraitė-Gudavičienė akcentuoja, jog svarbu pastebėti kiek netikėtai Lietuvos rinkoje ryškėjančią tendenciją. Pasak jos, vis daugiau viešo tinklo įkrovimo operatorių kalba apie tai, kad infrastruktūros plėtros tempas yra spartesnis nei elektromobilių skaičiaus augimas.
„Jei ši tendencija tęsis ir toliau, iškils svarbus klausimas – ar ilgalaikėje perspektyvoje sugebėsime užtikrinti įkrovimo stotelių užimtumą? Iki valstybės keliamo tikslo – 2030 m. turėti 230 tūkst. elektromobilių – kelias dar tolimas, todėl jame turime fokusuotis į priemones ir veiksnius, skatinančius lietuvius rinktis elektra varomas transporto priemones“, – sako ji.
Subsidijomis esminio lūžio pasiekti nepavyks
Ekspertės teigimu, žvelgiant į automobilių parko statistiką, vien tik valstybės skatinimo priemonėmis esminio proveržio elektromobilių rinkoje pasiekti nepavyks. „Lietuvos keliuose maždaug 50 proc. visų automobilių yra dyzeliniai, o jų vidutinis amžius siekia daugiau kaip 12 metų. Tai reiškia, kad šie automobiliai palieka itin ryškų CO2 pėdsaką“, – teigia ekspertė Laura Doraitė-Gudavičienė.
Pasak jos, nors subsidijos elektromobiliams ir kitos priemonės, tokios kaip nemokamas parkavimas, galimybė naudotis A juosta ar patekimas į mažos taršos zonas, padeda skatinti gyventojus rinktis elektra varomas transporto priemones, šios paskatos – nėra pakankamos.
„Kitų Europos valstybių pavyzdžiai rodo, kad nuosekli taršių automobilių apmokestinimo, o ne subsidijų ekologiškiems automobiliams taikymo politika gali reikšmingai padidinti elektromobilių skaičių šalyje. Jeigu taršus automobilis taps per brangus, gyventojai įgaus natūralų postūmį pereiti prie aplinkai draugiškesnių alternatyvų. Tačiau Lietuvoje tokia politika kol kas stringa dėl politinės valios stokos“, – sako L. Doraitė-Gudavičienė.
Vienas iš pagrindinių veiksnių, stabdančių rinkos augimo pagreitį, vis dar yra elektromobilių kaina. Tiesa, kalbant apie naujus elektromobilius, dalis gamintojų asortimentą papildė modeliais iki 25 tūkst. eurų ir viliasi, jog ši strategija padės ne tik didinti elektromobilių pardavimų apimtis, bet ir bus svarbus žingsnis siekiant ES keliamų CO2 emisijos mažinimo tikslų.
„Bendrai, auganti automobilių pasiūla tiek pirminėje, tiek ir antrinėje rinkoje, didesnės talpos baterijos bei dėl jų galimas nuvažiuoti ilgesnis atstumas viena įkrova – tai svarbūs, elektromobilių populiarumą skatinantys veiksniai, kurių rezultatus turėtumėme matyti jau artimiausiais metais“, – dalijasi „Elektrum Lietuva“ ekspertė.
Viešo įkrovimo tinklo plėtros tikslas – kuo didesnis patogumas
Pasak L. Doraitės-Gudavičienės, elektromobilių vairuotojai dažniausiai renkasi namų įkrovimo sprendimus, nes tai pigiausias ir patogiausias būdas. Visgi, ne mažiau svarbios ir viešosios įkrovimo stotelės, kurios tampa sprendimu vairuotojams, neturintiems asmeninių stotelių. Pernai „Elektrum Lietuva“ įrengė 122 viešas prieigas 21 skirtingų lokacijų, o bendrai su partneriais šiuo metu Lietuvoje veikia 227 įkrovimo prieigos.
Plečiantis įkrovimo tinklui, pastebima, kad vairuotojai vis drąsiau renkasi ilgesnes keliones. Ypač vasaros mėnesiais bei gruodį fiksuojamas padidėjęs įkrovimo poreikis ne tik miestuose, bet ir šalia tarpmiestinių kelių.
Be to, šių metų sausio 14 d. Seimas pritarė Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siekiama užtikrinti įkrovimo infrastruktūros atiduodamąją galią pagal šalyje registruotų elektromobilių skaičių. Priimtu įstatymo pakeitimu atnaujinti ir infrastruktūros vystymo šalia valstybinės reikšmės kelių tikslai.
„Tiek praėjusiais metais, tiek šiais sieksime, kad elektromobiliu būtų galima keliauti kuo patogiau, be rūpesčių. Tad ateinančiais metais daugiausia dėmesio skirsime stotelių įrengimui miestuose, kuriuose registruojama daugiausia elektromobilių, ir įkrovimo taškuose pagrindiniuose keliuose, kad vairuotojai nepatirtų jokio nerimo dėl įveikiamo atstumo ir įkrovimo galimybių“, – teigia L. Doraitė-Gudavičienė.
Ekspertė tikina, jog augantis elektromobilių skaičius formuos naujus vartotojų įpročius, tokius kaip elektromobilio baterijos įkrovimas darbo metu, apsiperkant, sportuojant ar pramogaujant, kadangi ateinančiais metais vis daugiau įkrovimo prieigų bus įrengta verslo centrų aikštelėse ar šalia prekybos ir pramogų vietų.
