Nuo dirbtinio intelekto plėtros iki autonominių transporto priemonių pažangos – šie metai paliko ryškų inovacijų pėdsaką. Nors kai kurie išmanieji sprendimai dar tik ieško savo vietos rinkoje, kiti daugeliui jau tapo kasdienybės dalimi. Inovacijų ekspertas, apžvelgia svarbiausius metų įvykius ir tendencijas, kurios formavo technologijų pasaulį.
Nuo dirbtinio intelekto (DI) plėtros iki autonominių transporto priemonių pažangos – šie metai paliko ryškų inovacijų pėdsaką. Nors kai kurie išmanieji sprendimai dar tik ieško savo vietos rinkoje, kiti daugeliui jau tapo kasdienybės dalimi. Lukas Keraitis, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, apžvelgia svarbiausius metų įvykius ir tendencijas, kurios formavo technologijų pasaulį.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
DI proveržio metai
„Per šiuos metus DI įrankiai daugeliui įaugo į kraują ir nebėra egzotika. Kai kuriems žmonėms galbūt jau pabodo girdėti apie DI, nes kartais jo pavadinimu siekiama pritraukti dėmesį. Tačiau reali DI pažanga ne tik nesustoja, bet vis labiau įgauna pagreitį ir keičia mūsų kasdienybę į gerąją pusę“, – sako L. Keraitis.
Vos prieš dvejus metus paviešintą „ChatGPT“ kas mėnesį visame pasaulyje jau naudoja maždaug 350 milijonų žmonių. Vaizdo plokštes DI apmokymui kurianti „Nvidia“ tapo trečia vertingiausia pasaulio įmone. „Windows“ kompiuterių klaviatūrose pirmą kartą per 30 metų atsirado naujas mygtukas, skirtas aktyvuoti „Copilot“ – DI asistentą.
Kaip tendenciją „Tele2“ inovacijų ekspertas įvardina DI multimodališkumą – gebėjimą dirbti ne vien su teksto, bet ir paveikslėlių, video ar garso formatais. Anot jo, įvairūs DI modeliai sparčiai tobulėjo. „ChatGPT“ geriau naršo internete, naudoja pažangesnius modelius, daug geriau rašo ir supranta lietuvių kalbą. Taip pat išpopuliarėjo vadinamosios „GPT“ programėlės – naudotojų kuriami specializuoti įrankiai, gerai atliekantys konkrečią funkciją.
„Pavyzdžiui, savo sukurtą straipsnių vertėją ir apibendrintoją naudoju praktiškai kasdien. Man nereikėjo nieko programuoti, tiesiog padirbėti apibūdinant, kokio rezultato noriu. Metų pradžioje tai buvo tik mokamoje versijoje prieinama naujovė, dabar ja naudotis gali bet kas“, – pastebi L. Keraitis.
Pakartotinai naudojant raketas pinga skrydžiai į kosmosą
Kosmoso srityje 2024-ieji pažymėti įspūdingu „SpaceX“ pasiekimu – pirmą kartą sėkmingai ore „pagauta“ raketa. Po bandomojo skrydžio „Starship“ raketos nešėjas „Super Heavy“ atsiskyrė nuo erdvėlaivio, grįžo į paleidimo aikštelę Teksase ir buvo sulaikytas specialia paleidimo bokšto sistema „chopsticks“.
„Net žiūrint tokį vaizdo įrašą užgniaužia kvapą. Prieš keletą metų „SpaceX“ pademonstravo, kad gali vertikaliai nutupdyti raketos nešėją, o pakartotinis raketos dalies panaudojimas stipriai atpigina skrydžius į kosmosą. Reiškia, kad ateityje tokios kelionės taps vis labiau kasdienišku reiškiniu“, – teigia ekspertas.
Autonominiai taksi kasdien rieda JAV miestų gatvėmis
Įmonė „Waymo“ JAV pradėjo teikti autonominių taksi paslaugas prieš penkerius metus. Iki šiol bendrovė atliko daugiau nei 5 mln. kelionių su savarankiškai važiuojančiais taksi, iš kurių net 4 mln. įvyko 2024 m.
„Autonominiai arba patys save vairuojantys taksi JAV miestuose jau įveikė tūkstančius kilometrų. Anksčiau ši paslauga buvo prieinama tik programos testuotojams, tačiau dabar ja vis dažniau gali pasinaudoti ir paprasti žmonės. Tokį taksi išsikvietęs žmogus gali pats pasirinkti, kokios muzikos klausys, reguliuoti automobilio temperatūrą ir stebėti kelionę telefone“, – įžvalgomis dalijasi „Tele2“ inovacijų ekspertas.
Anot L. Keraičio, panašios iniciatyvos jau vystomos ir Europoje, tačiau jų įgyvendinimas čia vyksta lėčiau. Iš dalies ir dėl sudėtingesnio kelių tinklo ir labiau vingiuotų Europos kelių. Bendrovė paskelbė, kad kitąmet planuoja plėstis ir globaliu mastu. „Waymo“ savo paslaugas perkels net tik į daugiau JAV miestų, bet robotus taksi išbandyti ketina ir Japonijoje.
Ką atneš 2025-ieji?
„Tele2“ Inovacijų eksperto teigimu, viena iš karščiausių temų kitąmet bus DI agentai. Tai DI sistemos, kurios ne tik atsako į klausimus, bet iškart atlieka veiksmus kompiuteryje ar telefone. Nors šiuo metu dar nėra universalių ir plačiai naudojamų DI agentų, didžiosios technologijų įmonės įtemptai konkuruoja jas kuriant.
„Jau matome vis daugiau prototipų, kai programoms leidžiama stebėti, kas vyksta ekrane, ir perimti jo valdymą. Pavyzdžiui, paprašius DI agentas gali užsakyti knygą. Įrankis pradeda rašyti naršyklės paieškos langelyje, palygina kainas internete, randa geriausius pasiūlymus ir įdeda knygą į pirkinių krepšelį. Kol kas šios programos veikia kaip uždari testai, tačiau kitais metais galime tikėtis didelių pokyčių, kai asmeninių užduočių automatizavimas taps prieinamas plačiau. Kitąmet nuobodu tikrai nebus“, – apibendrina „Tele2“ atstovas.
