Tarptautinių indeksų analizė atskleidė, kad Lietuvos inovacijų ekosistema kryptingai progresuoja – auga išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, šalis pirmauja visame pasaulyje pagal vienaragių vertę. Nepaisant spartaus augimo, pastebinamos ir tobulintinos sritys, pavyzdžiui, Europos Sąjungos vidurkio nesiekiantis darbo efektyvumas ir mažėjantis inovacijas diegiančių įmonių skaičius.
Tarptautinių indeksų analizė atskleidė, kad Lietuvos inovacijų ekosistema kryptingai progresuoja – auga išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, šalis pirmauja visame pasaulyje pagal vienaragių vertę. Nepaisant spartaus augimo, pastebinamos ir tobulintinos sritys, pavyzdžiui, Europos Sąjungos vidurkio nesiekiantis darbo efektyvumas ir mažėjantis inovacijas diegiančių įmonių skaičius, rašoma Všį Inovacijų agentūros pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pasaulinės tendencijos: sulėtėjęs finansavimas nestabdo inovacijų proveržio
Nacionaliniame pažangos plane Lietuvai išsikeltas tikslas Pasauliniame inovacijų indekse užimti ne žemesnę nei 35-ą vietą – būtent šioje pozicijoje šalis atsidūrė šiemet.
„Pirmaujančios pozicijos pagal vienaragių vertinimą atspindi pastaraisiais metais ženkliai sustiprėjusią Lietuvos startuolių ekosistemą. Aukšta vieta reitinge pagal informacinių technologijų naudojimą parodo ir gana stiprią Lietuvos skaitmeninę infrastruktūrą, gyventojų imlumą skaitmeninėms naujovėms – tai skatina ekonomikos augimą ir padeda kelti Lietuvos konkurencingumą. Vis tik dar turime įdėti nemažai darbo, kad inovacijos mūsų šalyje būtų diegiamos sparčiau ir tai yra vienas iš mūsų svarbiausių prioritetų, kuriuos sieksime įgyvendinti“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Lietuva dar turi siekti progreso kūrybinių industrijų vertės, žmogiškojo kapitalo ir tyrimų bei infrastruktūros, verslo išsivystymo srityse. Vertinant bendrai, Lietuvos investicijos į inovacijas turi atnešti didesnės lygiavertės grąžos. Tokia pati tendencija pastebima ir Latvijoje bei Estijoje.
Pasaulinis inovacijų indeksas atspindi 133 valstybių inovacijų ekosistemos rodiklius, kurie yra vertinami pasitelkiant apie 80 indikatorių. Nors Lietuvos rezultatai gerinami kasmet, kitos valstybės taip pat nestovi vietoje. Pirmajame penketuke yra sektinų pavyzdžių: Šveicarija, Švedija, JAV, Singapūras ir Jungtinė Karalystė.
„Bendri indekso rezultatai atspindi tris tendencijas – sumažėjusias, į ikipandeminį lygį grįžusias investicijas į inovacijas, sumažėjusį mokslinių publikacijų skaičių ir pirmą kartą per penkiolika metų smukusį patentų skaičių. Tačiau nepaisant sulėtėjusio finansavimo, technologijų pažanga tęsėsi, ypač tokiose srityse kaip superkompiuteriai, IRT, sveikata, žaliosios technologijos– sako Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Kotryna Tamoševičienė.
Europos lygiu, Lietuva yra „nuosaikių inovatorių“ gretose
Europos inovacijų švieslentėje tarp ES narių Lietuva yra 19-oje pozicijoje.
Kalbant apie ilgalaikį šalies progresą, būtina pabrėžti verslo daromą poveikį. Nuo pernai metų smarkiai išaugo ne moksliniams tyrimams ir plėtrai skirtos inovacijų išlaidos, visą gyvenimą trunkančio mokymosi programoje dalyvaujančių gyventojų skaičius bei išlaidos inovacijoms vienam dirbančiajam.
Iš tobulintinų sričių, švieslentėje pažymimos verslo sektoriaus išlaidos ir vyriausybės parama MTEP bei žinioms imlių paslaugų eksportas. Pasak K. Tamoševičienės, tai galime vertinti kaip tiesioginį signalą, jog parama MTEP ir valstybės dėmesys aukštos pridėtinės vertės sričių plėtrai yra kritinės svarbos, siekiant užtikrinti Lietuvos inovacijų ekosistemos gyvybingumą.
Inovacijų švieslentėje yra vertinamas Europos Sąjungos ir kai kurių kitų Europos žemyno šalių inovacijų ekosistemos išsivystymo lygis. Lietuva yra viena iš ES lyderių pagal ilgalaikį suminio inovacijų indekso prieaugį – nuo 2017 m., šis rodiklis padidėjo 22 proc. Nors Lietuvos augimas vienas iš sparčiausių, jis nėra pakankamas, kad šalis galėtų pasiekti ar net ir pralenkti inovacijų lyderius Europoje. Dėl to Lietuva vis dar yra priskiriama nuosaikiems inovatoriams, kurie pasiekia 70-100 proc. ES vidurkio.
Šioje ataskaitoje valstybės taip pat yra skirstomos į pogrupius pagal suminio inovacijų indekso (SII) santykį su ES vidurkiu 2024 metais. „Tokia metodologija leidžia palyginti skirtingų valstybių rezultatus ir nustatyti tam tikrą standartą – ES vidurkį. Kai kurioms valstybėms tai bus siekiamybė, o kitoms – riba, už kurios nevalia patekti“, – sako K. Tamoševičienė.
Mokslo investicijos į MTEP aplenkė verslą
Pernai, aukštojo mokslo sektorius į MTEP veiklas investavo į 2 mln. eurų daugiau nei verslas. Tai yra pirmas kartas, kai mokslo institucijų sektoriui buvo skirta daugiau lėšų nei privataus verslo sektoriui. Šis pokytis rodo, kad universitetuose matoma galimybė finansuoti ne tik akademines, bet ir praktines MTEP veiklas. Sumažėjusias verslo išlaidas galėjo lemti smukusios užsienio investicijos, pernai pasaulio ekonomikai smogusi energetinių resursų krizė bei infliacija.
Bendros visų sektorių (aukštojo mokslo, verslo ir valstybės) išlaidos MTEP sudarė 772 mln. Eur., tai yra 1,07 proc. nuo BVP. Vis dėlto, inovacijas įgyvendinančių įmonių skaičius tendencingai mažėja. Daugiausiai inovacijas diegė IRT sektoriuje veikiantys verslai ir didelės (250 ar daugiau darbuotojų turinčios) įmonės.
Politiniai pokyčiai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gali lemti keičiamus prioritetus, tačiau visos valstybės neabejotinai sieks užtikrinti savo konkurencingumą ir vystyti inovacijas.
„Šį siekį sustiprins tai, jog tradicinės industrijos, tokios kaip statybos, automobilių pramonė, žemės ūkis, susiduria su struktūriniais ir konkurenciniais iššūkiais: per lėtai besileidžiančios palūkanos, konkurencija iš Kinijos, galimas JAV prekybos susitarimų pokytis, augantys ir griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai. Todėl ir Lietuvoje itin svarbu bus tęsti ir stiprinti į inovacijas orientuotą valstybės politiką, verslo aplinkos gerinimą ir ekosistemų stiprinimą“, – sako Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė.
