Daugiau nei 200 pažangių šalies ūkininkų rinkosi į konferenciją „Tiksliu žingsniu į ateitį“, kurią organizavo „Agrokoncerno“ įmonių grupės Tiksliųjų technologijų centras „AgroTTC“.
Konferencijos tikslas buvo supažindinti šalies žemdirbius su naujausiomis technologijomis bei sprendimais, kurie padeda ūkininkauti tvariau ir ekonomiškai efektyviau.
Pasak Tiksliųjų technologijų centro „AgroTTC“ vadovo Šarūno Sadausko, tiksliosios technologijos yra žemės ūkio sektoriaus ateitis, nes jos padeda gerinti dirvožemį, mažinti sąnaudas, didinti derlingumą, o tuo pačiu lanksčiau prisitaikyti prie griežtėjančių reikalavimų ir iššūkių, su kuriais susiduria žemdirbiai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Laukų nuotraukos – iš palydovo
Šios konferencijos išskirtinumas tas, kad visi pranešimai buvo paremti praktikoje patikrintais sprendimais. „Agrokoncerno“ įmonių grupė Radviliškio rajone vysto „Ateities ūkį“, kuriame yra testuojamos ne tik naujausios technologijos, bet ir dar tik kuriami prototipai. Taip pat čia yra atliekama daugybė gamybinių bandymų, kurių rezultatai yra fiksuojami, analizuojami, o vėliau, remiantis surinktais duomenimis – teikiamos rekomendacijos.
„Patys esame žemdirbiai, todėl mūsų visų tikslas yra toks pat – dirbti ekonomiškai efektyviai ir tvariai – puoselėjant žemę, gerinant jos būklę ir užtikrinant augalų sveikatą, derliaus kokybę. Tiksliosios technologijos yra būtent tas įrankis, su kuriuo galime to pasiekti“, – įsitikinęs Š. Sadauskas.
Pasakodamas apie ūkiuose naudojamas technologijas jis džiaugėsi, kad vis daugiau ūkininkų supranta dirvožemio tyrimų naudą. Juos atlikus galima tiksliai nustatyti maistinių medžiagų poreikį ir sudaryti individualius tręšimo planus, tai yra – tręšti tik tiek, kiek reikia ir ten, kur reikia.
Efektyviai nustatyti augalų mitybos poreikius padeda ir šiemet į „Agrokoncerno“ įmonių grupės vystomą skaitmeninę ūkio valdymo platformą „Agro247“ integruotas naujas įrankis. Remiantis palydovinių nuotraukų NDVI žemėlapiais, dirbtinis intelektas identifikuoja laukų produktyvumo zonas – vietas, kuriose augalai auga geriau ir, kuriose jis yra prastesnis.
„Naudojant šią informaciją ūkininkai gali planuoti sėją kintama norma, tręšimą ir purškimus, taip maksimaliai išnaudojant resursus ir didinat derlingumą. Moksliniai tyrimai rodo, kad tinkamai naudojant produktyvumo žemėlapius galima papildomai uždirbti iki 50 eurų iš hektaro“, – pasakojo Š. Sadauskas.
Dronai ir stebi, ir sėja, ir purškia
Jeigu prieš kelerius metus ūkininkai dronus labiau traktavo ateities technologiją, dabar jie tampa labai svarbiu įrankiu ūkyje. Šiuo metu „Ateities ūkyje“ naudojami trijų skirtingų tipų dronai – skirti laukų monitoringui, sėjai ir purškimams.
Monitoringo dronai leidžia greitai ir tiksliai įvertinti laukų būklę. Jie surenka duomenis apie pasėlių augimo stadijas, sveikatą ir galimas problemas, tokias kaip piktžolės ar ligos. Dronų surinkti duomenys, naudojant multispektrines kameras, paverčiami aukštos rezoliucijos žemėlapiais, kurie padeda priimti duomenimis pagrįstus sprendimus dėl tręšimo, purškimo ar derliaus nuėmimo laiko.
Sėjos dronai – tai naujausių technologijų sprendimas, leidžiantis efektyviai sėti mažų sėklų kultūras, taip pat tarpinio derliaus augalus sunkiai prieinamose vietose. Tokie dronai sėklas paskirsto tolygiai ir tiksliai, taip taupydami laiką ir sąnaudas.
„Purškimo dronai yra sukurti chemikalams ar skystoms trąšoms paskirstyti tiksliai ten, kur jų reikia. Jie gali taikyti taškinį purškimą, pavyzdžiui, herbicidus naudoti išskirtinai tik žemėlapiuose pažymėtoms piktžolėms, taip sumažinant chemikalų sąnaudas net iki 90 proc.“, – sako „AgroTTC“ vadovas.
Dronai ne tik sumažina ūkininkavimo kaštus, bet ir padeda priimti aplinkai draugiškesnius sprendimus.
Žmogaus fizinio darbo – vis mažiau
Tiksliųjų technologijų konferencijoje daug dėmesio buvo skiriama technologijoms, kurios padeda efektyvinti darbą ir mažina žmogiškųjų resursų poreikį.
Metų pradžioje „Ateities ūkyje“ buvo sumontuota pirmoji Lietuvoje žemės ūkiui pritaikyta autonominė dronų stotelė „Dbox“. Jos dėka laukų monitoringą atliekantys dronai veikia be žmogaus įsikišimo. Tiksliųjų technologijų centro projektų vadovė Milda Jankauskienė papasakojo apie šio, „Ateities ūkyje“ taikomo sprendimo privalumus.
„Per dieną galima nuskenuoti iki 240 hektarų iš 120 metrų aukščio, kai laukai yra nutolę iki 2 kilometrų nuo stotelės. Jeigu tokį laukų skenavimą atliktų žmogus, reikėtų pakeisti 5 baterijas, o duomenų nukėlimas ir baterijų įkrovimas truktų apie 8 valandas. Tuo tarpu dronų stotelė pati keičia ir pakrauna baterijas, automatinis duomenų parsiuntimas trunka apie 30 min., o padarytos nuotraukos programose apjungiamos per maždaug 10 minučių. Gauti žemėlapiai platformos „Agro247“ pagalba yra perkeliamos į žemės ūkio mašinas“, – apie dronų stotelės privalumus pasakojo M. Jankauskienė.
Ji įsitikinusi, kad autonominiai sprendimai, kai reikės vis mažiau žmogaus fizinio įsitraukimo, yra netolima modernaus žemės ūkio ateitis.
„Šiandien jau nieko nenustebinsi pasakodamas apie tikslųjį vairavimą, sensorius, kurie padeda stebėti pasėlių būklę realiuoju laiku. „Ateities ūkyje“ jau dirba pirmasis Baltijos šalyse žemės ūkio darbams skirtas robotas „AgXeed“, į rinką ateina ir autonominė, iš bet kurios pasaulio vietos valdoma sunkioji žemės ūkio technika“, – sako Tiksliųjų technologijų centro projektų vadovė.
Konferencijos dalyviai turėjo unikalią galimybę iš arti susipažinti su vienu iš dviejų Europoje esančių autonominių traktorių, kurį kuria jungtinė komanda iš Prancūzijos, Ispanijos ir Graikijos. Nors projektas, kurį planuojama užbaigti per 4,5 metų, dar tik pusiaukelėje, renginio metu buvo pademonstruota, kaip traktorius veikia. Jį valdė kompiuterio ekrane matomas operatorius iš Ispanijos.
Ūkiai sparčiai skaitmenizuojasi
Tikslios technologijos atneša ir dar vieną pokytį – ūkiai sparčiai skaitmenizuojasi. Ūkio valdymo platformos „Agro247“ projektų vadovė Dovilė Jakelaitienė sako, kad vis daugiau ūkininkų naudojasi galimybe fiksuoti veiklą realiuoju laiku, priimti duomenimis pagrįstus sprendimus ir automatizuoti dalį administracinio darbo.
„Ūkininkams nebereikia turėti penkių sąsiuvinių ar kelių „Excel“ lentelių, kad galėtų sudėlioti duomenis ir atlikti analizę. Dabar visa informacija yra vienoje vietoje, o reikalingą ataskaitą galima gauti vos vienu mygtuko paspaudimu“, – sako ji.
Ji prognozuoja, kad per artimiausius penkerius metus ūkiai, kurie naudojasi skaitmenine ūkio valdymo platforma, bus gerokai toliau pažengę nei tie, kurie to nedaro.
Dar viena naujiena, kurią konferencijos dalyviams pristatė Tvaraus žemės ūkio projektų vadovas Justinas Sadauskas – įmonės „Agrokoncernas“ kuriama anglies kreditų programa.
„Į šią programą įtraukėme ir beveik 30 tūkst. hektarų „Agrokoncerno“ ūkiams priklausančių žemių. Tokiu būdu prisidedame prie dirvožemio gerinimo, tvarios žemdirbystės, klimato kaitos švelninimo iniciatyvų ir padedame ūkininkams papildomai užsidirbti iš savo vykdomos veiklos“, – apie programą pasakojo tvarumo specialistas.
Konferencija „Tiksliu žingsniu į ateitį“ buvo organizuojama antrąjį kartą. Tai, kad ji išaugo į dviejų dienų renginį ir sutraukė dvigubai daugiau ūkininkų rodo, kad šalies žemdirbiai aktyviai domisi naujovėmis ir ieško sprendimų, kuriuos galėtų taikyti savo ūkiuose.