Šių metų gruodžio pabaigoje Lietuvoje startuos kriptoturto paslaugų teikėjų (CASP) licencijavimas. Lietuvos bankas rinkos dalyvių paraiškų šiuo metu dar nepriima, tačiau jiems jau kyla praktinių iššūkių, susijusių su licencijavimo proceso suvaldymu ir terminais.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Šiuo metu veikiantys virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai bei depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai (VASP) turi lūkestį pateikti paraišką dėl CASP licencijos išdavimo jau 2024 m. gruodžio 30 d., bet praktikoje šis terminas, tikėtina, nusikels į sausio pabaigą ar net vasario pradžią, o tai didina riziką, kad iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, kuris numatytas 2025 m. birželio 1 d., Lietuvoje veikiantys ir veiklą vykdantys VASP nespės gauti CASP licencijos pagal Reglamentą (ES) 2023/1114 (MiCAR).
Lietuvos institucijų tarpusavio nesusikalbėjimas ir iš pažiūros pavėluota paruošiamųjų darbų pradžia įgyvendinti MiCAR kelia praktinių problemų, dėl ko Lietuva atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos valstybių narių galimybe priimti paraiškas nuo MiCAR įsigaliojimo momento.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvada
Pirmiausia paraišką dėl CASP licencijos išdavimo Lietuvos bankui ketinantys teikti pareiškėjai iš pradžių privalo gauti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos (Komisija) išvadą dėl akcininkų atitikties nacionalinio saugumo interesams.
Ši išvada yra kertinis dokumentas siekiant gauti CASP licenciją, nes Lietuvos bankas yra oficialiai iškomunikavęs rinkai, jog be šio dokumento visas paraiškos paketas nebus vertinamas. Šiandien CASP veikla nėra įtraukta į ūkinės veiklos sritį, kuri laikoma nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbaus finansų sektoriaus dalimi, todėl paraiškos Komisijai negalima pateikti iki Vyriausybės nutarimo pakeitimų įsigaliojimo, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 30 d., taip pat ir iki MiCAR atitinkamų dalių, aktualių CASP veiklai, įsigaliojimo momento.
Atitinkamai, kreipimasis į Komisiją dėl tokios išvados gavimo formaliai gali būti pateiktas tik gruodžio pabaigoje pagal minėtų Vyriausybės nutarimo pakeitimų įsigaliojimo datą. Iki šiol praktikoje tokią išvadą būdavo galima gauti vidutiniškai per 2–3 savaites, jeigu pagal pateiktą kreipimąsi nėra inicijuojama investuotojo (akcininkų) patikra.
Jei atliekama patikra, vertinimas ir teigiamos išvados gavimas gali užtrukti ir daugiau nei 4–6 mėnesius, kas potencialiai gali atidėti CASP paraiškos pateikimo datą beveik iki 2025 metų vidurio. Tai iš esmės reikštų, kad šiuo metu veikiantys VASP netektų teisės teikti paslaugų pagal turimą VASP autorizaciją, neturėdami CASP licencijos.
Taigi, VASP norėdami pateikti paraišką dėl naujo reguliavimo dėl formalių biurokratinių kliūčių ne tik praras teisę teikti su kriptoturtu susijusias paslaugas, bet ir negalės laiku pateikti paraiškos dėl CASP licencijos išdavimo pagal MiCAR.
Finansinio audito reikalavimo (ne)įgyvendinimas
Antra, po ilgų Lietuvos banko diskusijų su finansų rinkos dalyviais Lietuvos bankas likus porai mėnesių iki paraiškų priėmimo dienos priėmė sprendimą, jog iki šiol veikiančios bendrovės, ketinančios kreiptis dėl CASP licencijos išdavimo, privalės pateikti audituotas finansines ataskaitas už praėjusius finansinius laikotarpius.
Svarbu paminėti, jog VASP toks reikalavimas nebuvo taikomas, atitinkamai finansinio audito įmonės neturi sukaupusios pakankamai praktinių žinių atlikti tokią veiklą vykdančių įmonių finansinį auditą per itin trumpą laiko tarpą, t. y. 2–3 mėnesius. Didžiosios audito ir apskaitos įmonės turi suformuotą klientų eilę, kuri gali tęstis net iki 2025 metų antros pusės.
Tai sukuria dar vieną praktinę problemą, kad CASP paraiška negali būti pateikta planuotą 2024 m. gruodžio 30 dieną, kada oficialiai atsiranda tokia galimybė tai padaryti. Dėl šios priežasties iš esmės paraišką iki šiol veikęs VASP dažnu atveju galės pateikti ne anksčiau kaip iki 2025 metų vidurio.
Alternatyvios jurisdikcijos
Toks Lietuvos institucijų požiūris gali priversti rinkos dalyvius ieškoti alternatyvių sprendimų ir svarstyti paraiškos teikimą dėl CASP licencijos išdavimo kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Pavyzdžiui, Nyderlanduose paraiškos dėl CASP licencijos išdavimo priimamos nuo 2024 m. balandžio 22 d., o licencijos išduodamos jau nuo 2024 m. gruodžio 30 d. Panaši situacija ir Prancūzijoje, kur būsimųjų CASP paraiškos priimamos nuo 2024 m. liepos 1 d.
Toks ankstyvas paraiškų priėmimas neišvengiamai suvaldo šiame straipsnyje aptartas bei kitas rizikas, susijusias su CASP licencijos gavimu laiku. Nors Lietuva negali pasidžiaugti ankstyvu paraiškų priėmimo terminu, finansų rinkos dalyviai tiki, jog Lietuvos bankui pavyks operatyviai vertinti pateiktas paraiškas ir suteikti šansą gauti licencijas iki 2025 metų vidurio.
Nepaisant visų paminėtų iššūkių ir biurokratinių kliūčių, Lietuva turi unikalią galimybę tapti viena iš lyderių kriptoturto paslaugų teikėjų reguliavimo srityje Europoje. Siekiant šio tikslo, būtina užtikrinti, kad nacionalinės institucijos glaudžiai bendradarbiautų su rinkos dalyviais, greitai reaguotų į kylančias problemas ir priimtų lankstesnius sprendimus. Tai ne tik leistų efektyviai išduoti CASP licencijas, bet ir paskatintų inovacijas bei užtikrintų, kad Lietuva išliktų patrauklia šalimi kriptoturto sektoriaus investuotojams.
Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas Tautvydas Užkuras